- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- I-8029-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01876-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 10–12) prašydama:
1) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-03-02 sprendimą Nr. 3R-81(AG-43/01-2015);
2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015-01-28 sprendimą Nr. 2S-459; 3) Įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos atlikti nurodytus veiksmus.
Nurodė, jog dėl I. D. perkėlimo iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Prašyme nurodė argumentus (yra patyrusi galvos traumą, kuri priskirta prie sunkių, taip pat Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu pareiškėja paskirta I. D. sūnaus ir dukters nuolatinė globėja, o kadangi sutuoktinis yra miręs, todėl globiniais rūpinasi viena), kuriais grindė I. D. būtinumą perkelti į Vilniaus pataisos namus. Pažymėjo, jog esant būtent tokioms aplinkybėms pareiškėjai sunku nuvykti pasimatyti su sūnumi dėl ko sūnus patiria vidinius išgyvenimus, kančias, kurie gali pasireikšti sveikatos sutrikimais. Pabrėžė, jog tiek Departamentas, tiek Komisija neįvertino faktinių aplinkybių visumos, o vadovavosi tik formaliomis teisės aktų nuostatomis.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo (b. l. 31–33) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), nei kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas ar svarstant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą atsižvelgti į jų artimųjų sveikatą bei šių asmenų galimybę lankyti nuteistą asmenį. Taip pat nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą nebuvo nustatyta, jog yra tam tikros aplinkybės sudarančios pagrindą pagal pateiktas priežastis taikyti įstatymu nustatytas išimtis.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-03-02 sprendimo Nr. 3R-81(AG-43/01-2015) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015-01-28 sprendimo Nr. 2S-459 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos atlikti prašyme nurodytus veiksmus.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja su 2014-01-22 prašymu (b. l. 34) kreipėsi į Departamentą prašydama inicijuoti I. D. (sūnaus) perkėlimą iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Prašymą grindė tuo, kad pareiškėjai sunku nuvykti aplankyti sūnaus, nes yra patyrusi galvos traumą, kuri priskirta prie sunkių, taip pat Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu paskirta I. D. sūnaus ir dukters nuolatinė globėja, o kadangi sutuoktinis yra miręs, todėl globotiniais rūpinasi viena. Nurodė, kad esant tokiomis aplinkybėmis pareiškėjai sunku nuvykti į pasimatymus su sūnumi. Prašymui pagrįsti pateikė pažymą apie traumą (b. l. 36), sutuoktinio mirties liudijimą (b. l. 37), Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą dėl I. D. vaikų globos (b. l. 38), V. D. (V. D.) ir V. D. gimimo liudijimus (b. l. 40, 41). Departamentas išnagrinėjęs prašymą 2015-01-28 sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė (b. l. 42). Pareiškėja dėl Departamento sprendimo teisėtumo su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2015-03-02 sprendimu Nr. 3R-81(AG-43/01-2015) pareiškėjos skundą taip pat atmetė. Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais su skundu kreipėsi į teismą.
Bausmių vykdymo kodekso (2012-06-05 redakcija) 65 str. nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Šio kodekso 69 str. įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė. Pagal šio straipsnio nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 dalis). Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 dalis). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 dalis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 72 p. nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.1. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.2. dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. <...> Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada. Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministerijos 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 (toliau – ir Paskyrimo taisyklės), 1.4 p. nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 str. 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius šia tvarka: į Alytaus pataisos namus, Kybartų pataisos namus, Marijampolės pataisos namus ir Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Rasų g. 8, – pilnamečiai vyrai, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Paskyrimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 str. nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose. Remiantis Paskyrimo taisyklių 8 punkto nuostatomis, esant išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistuosius toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, Kalėjimų departamentas gali perkelti nuteistuosius iš vienų pataisos namų į kitus, neatsižvelgdamas į šių taisyklių 1.1–1.5 punktuose nurodytas nuteistųjų kategorijas, tačiau užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai įtvirtina du atvejus, kai nuteistasis gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tai yra dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu ir dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.
Nustatyta, jog pareiškėja prašyme Departamentui išvardino sūnaus perkėlimo į kitus pataisos namus priežastis, tokias, kaip tai, kad pareiškėjai sunku nuvykti aplankyti sūnaus, nes yra patyrusi galvos traumą, kuri priskirta prie sunkių, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu paskirta I. D. sūnaus ir dukters nuolatinė globėja, o kadangi sutuoktinis yra miręs, todėl globotiniais rūpinasi viena. Nurodė, jog esant tokiomis aplinkybėmis pareiškėjai sunku nuvykti į pasimatymus su sūnumi. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja savo prašymą Departamentui iš esmės grindė tik savo apsunkinta galimybe lankyti sūnų.
Minėta, jog nuteistasis gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tik dėl ligos ar/ir gydytojo (gydytojų) siuntimu bei dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad I. D. į kitus pataisos namus reikėtų perkelti dėl ligos, ar gydytojo siuntimu, šių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytas priežastis vertinant išimtinumo prasme (antroji sąlyga) pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog artimųjų galimybės lankyti pareiškėją negali būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, kliudančios pareiškėją toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-381/2014). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Departamento 2015-01-28 sprendime Nr. 2S-459 priimta išvada dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepriskirimo išimtinėms aplinkybėms BVK 69 str. ir Taisyklių 72 punkto prasme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nesant BVK 69 str. 2 str. 2 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkte numatyto teisinio pagrindo perkelti I. D. iš vienos pataisos įstaigos į kitą, Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl I. D. perkėlimo iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Todėl skunde išdėstytais argumentais naikinti Departamento sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai Komisija, kuri 2015-03-02 sprendimu Nr. 3R-81(AG-43/01-2015), įvertinusi Departamento sprendimo teisėtumą pareiškėjos skundą atmetė, taip pat priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, jog pareiškėjos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės buvo įvertintos tik formaliai. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, tiek Departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą, tiek Komisija vertindama Departamento sprendimo teisėtumą, tinkamai aiškino ir vadovavosi ginčo santykius reglamentuojančiomis teisės nuostatomis, todėl teisingai įvertino visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Tuo tarpu pareiškėja savo argumentus pagrįsdama tik tuo, kad skundžiami sprendimai buvo priimti neįvertinus visų faktinių aplinkybių visumos, skundžiamų sprendimų ydingumo neįrodė.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos T. D. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.