Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-27 · Administracinė byla Nr. eI3-8360-428/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-27
Bylos Nr.
eI3-8360-428/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00550-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8360-428/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00550-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 55.1.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. SP-34925 (4.55 Mr) ,,Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą Nr. (33.194E)-651.

Skunde nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į atsakovą dėl jungtinės veiklos sutarties kopijos ir butų (patalpų) sąrašo pastate pateikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui. Prašyme buvo nurodyta, kad duomenys bus naudojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytoms kontrolės funkcijoms vykdyti. Atsakovas informavo, kad minėto prašymo netenkins, kadangi jis neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatų reikalavimų, be to Kauno miesto savivaldybė nepriskiriama prie asmenų, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu Registre registruoti nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, atsisakydamas pateikti prašomus dokumentus, nevertino pareiškėjos argumentų bei nepasisakė dėl jos teisės gauti prašomus dokumentus, remiantis prašyme nurodytomis teisės normomis. Prašymu buvo prašoma pateikti ne tik jungtinės veiklos sutarties kopiją, bet ir butų (patalpų) sąrašą, kurį atsakovas pateikė. Pareiškėja tiksliai nurodė, kokius dokumentus prašo pateikti bei paaiškino kam reikalinga prašomi dokumentai – jungtinės veiklos sutartis reikalinga, nes Nekilnojamojo turto registre nėra nurodytas, kas yra jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo. Pareiškėjos manymu, atsakovas be pagrindo netenkino pareiškėjos prašymo.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad šio ginčo objektas yra ne bendro pobūdžio informacijos pateikimas, bet būtent neviešų duomenų (dokumentų kopijų), kurie tvarkomi viename iš valstybės registrų (Nekilnojamojo turto registre), teikimas. Dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijas, atsakovas gali teikti tik griežtai laikydamasis imperatyvių įstatymo nuostatų reikalavimų. Vadovaujantis žemiau išdėstytais argumentais, akivaizdu, jog Registrų centras veikė išimtinai jam suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovas, įvertinęs prašyme pateiktus argumentus, priėmė teisėtą sprendimą, kuriame pagrįstai nurodė, jog įstatymas numato baigtinį sąrašą subjektų, turinčių teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijas. Vien tai, kad pareiškėjai galiojantis teisinis reguliavimas subjektyviai atrodo netinkamas jos siekiamų tikslų įgyvendinimui, nesudaro prielaidų kvestionuoti sprendimo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. SP-34925 (4.55 Mr) ,,Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu „Dėl butų (patalpų) sąrašo pastate ir JVS adresu (duomenys neskelbtini)“ Nr. (33.194 E) R-651, prašydama pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties kopiją ir butų (patalpų) sąrašą pastate.

VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2024 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SP-34925 (4.55 Mr), kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti, kadangi prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 235 punkto reikalavimų, be to, pareiškėja nepriskiriama prie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 10 straipsnio 6 dalyje išvardytų asmenų, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registre registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos.

Nagrinėjamu atveju, ginčo teisinius santykius reglamentuoja NTRĮ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Pagal savo pobūdį VĮ Registrų centro veikla yra viešojo administravimo veikla, todėl ši valstybės įmonė laikytina viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

NTRĮ 10 straipsnyje reglamentuota Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo ir naudojimo tvarka ir sąlygos. NTRĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais Registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka. NTRĮ 10 straipsnio 6 dalyje nurodyti subjektai, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos Nuostatų 211 ir 225 punktuose. Nuostatų 211 punkte nurodyta, jog Registro duomenis, Registrui pateiktų dokumentų kopijas ir (ar) elektroninių dokumentų nuorašus duomenų gavėjams, nurodytiems Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje, kitiems registrams (kadastrams) ir valstybės informacinės sistemoms Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka teikia Registro tvarkytojas. Registro duomenys yra vieši, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal Nuostatų 225 punktą – Registro dokumentų, kurių pagrindu Registre registruoti Registro objektai, kopijos teikiamos tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytiems asmenims. Papildomai pažymėtina, jog Nuostatų 241.3 punktas nustato, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali motyvuotai atsisakyti teikti Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Šiame kontekste aktualūs Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kad bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina pagrįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimus – informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą santykius, susijusius su informacijos ieškojimu, gavimu ir skleidimu, įstatymais reguliuoti taip, kad, viena vertus, būtų užtikrinta viena iš prigimtinių žmogaus laisvių – informacijos laisvė, ir kad, kita vertus, įgyvendinant informacijos laisvę nebūtų pažeidžiamos konstitucinės vertybės, kad jos būtų apsaugotos ir apgintos (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Kadangi dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos yra susijusios su trečiųjų asmenų teisėmis, todėl siekiant tinkamai užtikrinti tokių asmenų duomenų apsaugą, buvo nustatytas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems Nekilnojamojo turto registro dokumentų kopijos gali būti teikiamos ir jis negali būti aiškinamas plečiamai.

Pagal NTRĮ 10 straipsnio 6 dalį, tokie duomenys gali būti teikiami nekilnojamojo daikto savininkams, daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims, asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teismams ir teisėtvarkos institucijoms, advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, notarams, antstoliams bei mokesčių administratoriams.

Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 26 d. reglamentas (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) įpareigoja subjektus užtikrinti fizinių asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis bei numato kitas pareigas.

Nuostatų 232 straipsnyje numatyta, kad Registro duomenų gavėjas Registro duomenis (taip pat ir pakartotinai) gali naudoti tik tokiu tikslu, tokios apimties ir tokiu būdu, kokie buvo nurodyti juos gaunant. Asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal Nuostatų 235 punktą, prašymuose pateikti Registro duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas Registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves.

Taigi, įvertinus anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, matyti, kad asmuo, siekiantis gauti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys, turi ne tik pateikti į asmenų, įvardintų NTRĮ 10 straipsnio 6 dalyje, turinčių teisę gauti atitinkamus duomenis, ratą, bet taip pat teikiamame prašyme asmuo privalo nurodyti duomenis, įvardintus Nuostatų 235 punkte. Atsakovas, kaip Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas, turi veikti pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir pagal suteiktą kompetenciją gali priimti tik tokius sprendimus, kuriuos teisės aktai jį įgalina priimti, t. y. teikti prašomus duomenis arba motyvuotai atsisakyti juos teikti.

Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas konstatuoja, jog atsakovas pateikė pareiškėjai informaciją, kurią pateikti galėjo, t. y. butų (patalpų) sąrašą, o atsisakydamas pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties kopiją, konkrečiai nurodė šio atsisakymo priežastis. Teismas pažymi, kad atsakovas pateiktame rašte pagrįstai išaiškino, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Nuostatų 235 punkto reikalavimų, taip pat pareiškėja nepatenka į teisės normoje, įtvirtintoje NTRĮ 10 straipsnio 6 dalyje, apibrėžtų subjektų ratą, kuriems yra suteikta teisė gauti Nekilnojamojo turto registro dokumentų, kurių pagrindu registruoti Registro objektai, kopijas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/18). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

Įvertinus atsakovo rašto turinį, darytina išvada, jog minėtas raštas iš esmės pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą Nr. (33.194E)-651.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė