Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-229-478-2013

Teisėja Laima Šeputienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00982-2012-3

2013 m. kovo 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 290 str. – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 8 MGL dydžio, tai yra 1 000 litų (vieno tūkstančio) litų bauda, jas visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas ir 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 12 d., apie 8 val. 30 min., Kaune, prie Savanorių pr. namo Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje VW Golf, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvadino Kauno miesto VPK VP Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniuosius patrulius A. P. ir A. S. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais „pyderai ir gaidžiai“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. spalio 12 d., apie 9 val. 14 min., Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK patalpose, esančiose Islandijos pl. 209, Kaune, išvadino Kauno apskrities VPK VTV OVS Žaliakalnio grupės specialistą Ž. B. necenzūriniu žodžiu „pyderas“ ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS postinį A. C. įžeidžiamu žodžiu „gaidys“, ir tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, todėl ir apkaltinamasis nuosprendis jais negali būti grindžiamas. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančius ir papildančius įrodymus, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 str.). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

Už LR BK 290 str. numatytą nusikaltimą atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. T. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str. Nuteistojo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, nuteistojo parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga.

Nuteistojo S. T. kaltę taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytinai įrodymai: asmens blaivumo testas patvirtina, kad S. T. 2012-10-12 8.32 val. buvo neblaivus, nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 44, t. 1); administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija iš kurios matyti, kad S. T. 2012-10-12 apie 8.15 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,01 promilių (b. l. 6, t. 1); įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Savanorių pr. 282, Kaunas (b. l. 3-5, t. 1).

Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal LR BK 290 str., o pagal LR ATPK 187 str. nuostatas. LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. LR BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. LR ATPK 187 straipsnio paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir LR BK 290 straipsnio – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai tokiais atvejais vadovaujasi LR ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant LR BK 290 straipsnyje ir LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2012). Pažymėtina, kad esminę reikšmę dažnai turi kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas taip pat sustiprina jų įžeidžiantį turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-505/2010).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo LR BK 76 str. 1 d. nuostatomis, neįvertino, kad jis serga cukralige. Pažymėtina, kad apylinkės teismui pateiktoje byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis serga kokia tai liga, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės ir nevertino. LR BK 76 str. 1 d. nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir gydytojų komisijos išvadoje nurodytą ligos pobūdį. Iš nuteistojo pateikto medicinos dokumentų išrašo (b. l. 99, t. 1) matyti, kad 2012-02-08, t. y. iki nusikaltimo padarymo, S. T. diagnozuotas pirmojo tipo cukrinis diabetas, jis gydytas VšĮ Kauno klinikų endokrinologijos skyriuje. Rekomenduojama lankytis pas šeimos gydytoją, vartoti paskirtus medikamentus, vieną kartą metuose kreiptis dėl diagnozuoto susirgimo komplikacijų patikslinimo. Šis dokumentas patvirtina, kad nuteistojo sveikatos būklė yra stabili, jis turi vartoti paskirtus medikamentus ir konsultuotis su gydytojais. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl ligos nuteistasis negalėtų atlikti paskirtos arešto bausmės. Nuteistojo nusiskundimai dėl sveikatos būklės ir negalėjimo atlikti arešto bausmę nepatvirtinami medicininiais dokumentais, gydytojų komisijos išvada, todėl yra nepagrįsti ir vertinami kaip siekis išvengti arešto bausmės atlikimo.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.