Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ atstovui advokatui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl VLK sprendimo sustabdyti naujų užsakymų pagal sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimu ortopedijos techninėmis priemonėmis įvedimą į Ortopedijos IS ir užsakymų apmokėjimą pagrįstumo ir teisėtumo, ir iš to atsiradusio įsiskolinimo priteisimo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Medilita“ ir UAB „Sveikime su šypsena“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių pagaminimas bei įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš 2019 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

VLK 2019 m. spalio 25 d. interneto svetainėje paskelbė informaciją, kad ligonių kasos stabdo naujų užsakymų priėmimą ir apmokėjimą įtariamose ortopedijos įmonėse. VLK nurodė, kad FNTT Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo didelio masto ikiteisminį tyrimą dėl ortopedine įranga prekiaujančių bendrovių, todėl VLK stabdo naujų užsakymų priėmimą ir apmokėjimą tiriamose įmonėse.

VLK 2019 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjoms raštus Nr. 4K-7460 ir Nr. 4K-7462, kuriuose nurodė, kad VLK 2020 m. spalio 24 d. gavo informaciją apie FNTT Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų veiklos, todėl atsižvelgdama į šias aplinkybes stabdo įmonėms galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą.

Dėl VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimų stabdyti naujų užsakymų įvedimą į Ortopedijos IS ir užsakymų apmokėjimą

Pareiškėjos nesutikimą su VLK sprendimu sustabdyti užsakymų įvedimą į Ortopedijos IS ir jų apmokėjimą motyvuoja tuo, kad nei Sutarčių sąlygos, nei teisės aktai nenumato VLK teisės vienašališkai sustabdyti Sutarčių vykdymą. Skunde pareiškėjos teigia, kad joms nėra žinomas tokio VLK sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, kadangi joks sprendimas, kuriame būtų nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, joms nebuvo pateiktas. Pareiškėjos naujų užsakymų įvedimo į Ortopedijos IS ir jų apmokėjimo sustabdymą laiko sankcija, kuri joms pritaikyta be jokio teisinio pagrindo ir neatlikus jokio patikrinimo, kurio metu būtų nustatyti pažeidimai.

Atsakovė atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad naujų užsakymų į Ortopedijos IS įvedimą ir užsakymo apmokėjimą pagal Sutartis sustabdė, nepriimdama jokio individualaus administracinio akto, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šių veiksmų VLK ėmėsi, kaip savigynos priemonės sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Kaip matyti, apie atliktą veiksmą – naujų užsakymų į Ortopedijos IS įvedimą ir užsakymo apmokėjimą pagal Sutartis sustabdymą – pareiškėjos buvo informuotos 2019 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu raštais Nr. 4K-7460 ir Nr. 4K-7462.

Byloje ginčo, jog VLK sustabdė naujų užsakymų į Ortopedijos IS įvedimą ir užsakymo apmokėjimą pagal Sutartis, nėra. Byloje pripažįstama aplinkybė, jog VLK šiuo klausimu nepriėmė ir jokio individualaus administracinio akto, atitinkančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, kurie pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti ginčo administracinėje byloje objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Dėl šių priežasčių administracinė byla pagal pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimus sustabdyti UAB „Medilita“ ir UAB „Sveikime su šypsena“ naujų ortopedijos techninių priemonių užsakymų priėmimą ir apmokėjimą, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Teismas toliau vertins VLK veiksmus dėl naujų ortopedijos techninių priemonių užsakymų priėmimo ir apmokėjimo sustabdymo teisėtumo ir prievolės pagal Sutartis atsiradimo pagrįstumo.

Dėl prievolės pagal Sutartis

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokamos ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos. Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1202 redakcija), 4 punkte nustatyta, kad PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos pagal užsakymą individualiai ir serijiniu būdu gaminamos ortopedijos techninės priemonės. Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą ortopedijos techninėmis priemonėmis apdraustuosius aprūpina ortopedijos įmonės, pasirašiusios sutartis su VLK (šių įmonių sąrašas, veiklos adresai, kontaktiniai telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai skelbiami VLK interneto svetainėje www.vlk.lt). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad VLK apmoka ortopedijos įmonėms, sudariusioms sutartis su VLK, ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas bei apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas. Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, kad ortopedijos įmonės privalo užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą visomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis. Pagal Tvarkos aprašo 73 punktą sutarties sudarymu pripažįstama, jog ortopedijos įmonei suteikiama teisė aprūpinti apdraustuosius pagal užsakymą individualiai ir serijiniu būdu gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis.

Minėtos nuostatos įtvirtina VLK teisę sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. kovo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 58–78). Pagal nusistovėjusią LVAT praktiką tokios sutartys, kaip ir sudarytos tarp atsakovo ir pareiškėjų nagrinėjamoje byloje, t. y. sutartys, sudarytos tarp VLK ir ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių dėl apdraustųjų aprūpinimo šiomis priemonėmis, vertinamos kaip viešojo pirkimo-pardavimo sutartys (žr. LVAT 2011 m. birželio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-376/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-502/2015).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine.

Pagal VLK ir pareiškėjų sudarytų Sutarčių 3.15 papunktį įmonė įsipareigojo pagaminti bei išduoti apdraustiesiems tik Ortopedijos IS ar VLK patvirtintas ir kokybiškas priemones, Aprašo nustatyta tvarka. Atitinkamai VLK pagal Sutarčių 4.1 papunkčius įsipareigojo sumokėti įmonei už šių sutarčių numatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir (ar) pritaikytas bei išduotas priemones ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laisvos formos apskaitos dokumento ir kompensuotinų priemonių užsakymų vykdymo ataskaitos gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš PSDF biudžeto sumos.

Pareiškėjos, be kita ko, teigia, jog VLK nepagrįstai sustabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą (sustabdė naujų užsakymų pagal Sutartis priėmimą ir užsakymų apmokėjimą), dėl to jos siekia teismine tvarka įpareigoti VLK vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taigi, iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės, kaip ir šioje byloje, nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014).

Sutarčių 1.1 punktuose nustatyta, kad pagal šias sutartis yra kompensuojamos pagal užsakymą gaminamos ortopedijos techninės priemonės. Sutarčių 5.1-5.11 papunkčiuose nustatyta, kad duomenys apie priemonių užsakymus registruojami ir tvirtinami Ortopedijos IS, vadovaujantis šios sistemos Vartotojo žinynu. Ortopedijos techninės priemonės užsakymas gali būti vykdomas tik tuomet, kai jis yra patvirtinamas Ortopedijos IS. 2019 metais pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos kompensuojamos eilės tvarka pagal šių priemonių užsakymų registravimo Ortopedijos IS datą. Ortopedijos įmonė iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia VLK išrašytą laisvos formos apskaitos dokumentą už praeitą mėnesį pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones bei remiantis Ortopedijos IS duomenimis suformuotą kompensuotinų priemonių užsakymų ataskaitą. Laisvos formos apskaitos dokumentas turi atitikti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos Įstatymo 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Laisvos formos apskaitos dokumente pateikiama suma ir priemonių kiekis turi atitikti Ortopedijos IS suformuotą ir kartu su laisvos formos apskaitos dokumentu teikiamą kompensuotinų priemonių užsakymų ataskaitą. Visi apmokėjimui teikiami dokumentai, neatitinkantys Sutarčių 5.5-5.9. punktų reikalavimų grąžinami Įmonei. Laisvos formos apskaitos dokumente nurodyta kompensavimo suma apmokama tik įvykdžius Sutarčių reikalavimus. Atsiskaitymo diena laikoma ta diena, kurią VLK pateikia mokėjimo nurodymą bankui.

Sutartyse taip pat nustatyta, kad sutartys galioja nuo jų pasirašymo iki visiško įsipareigojimų pagal šias sutartis įvykdymo arba jų nutraukimo (7.2 papunkčiai). Sutartys gali būti nutraukiamos: šalių susitarimu (7.3.1. papunkčiai); vienos iš šalių, jei atsiranda esminių sutarties pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (7.3.2. papunkčiai); vienos iš šalių, kai kita šalis neįvykdo sutartyse prisiimtų įsipareigojimų, raštu įspėjus įsipareigojimų nevykdančią šalį ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų (išskyrus šių sutarčių 7.3.4 papunkčiuose nurodytus atvejus) (7.3.3. papunkčiai); VLK iniciatyva, jei paaiškėja, kad įmonė neįvykdė šių sutarčių 3.15 ir 3.26 punktuose numatytų įsipareigojimų arba šių sutarčių 6.3 ir 6.4 punktuose numatytais atvejais. Tokiu atveju apie sutarčių nutraukimą pranešama ne vėliau kaip prieš tris dienas, išsiunčiant įmonei pranešimą apie sutarčių nutraukimą ir panaikinant priėjimą prie Ortopedijos IS (7.3.4. papunkčiai); VLK iniciatyva, jeigu sutarčių vykdymo laikotarpiu pasikeitė teisinė reglamentacija arba dėl kitų šiose sutartyse nenumatytų sąlygų (paklausos, prieinamumo, kokybės, lėšų kiekio pasikeitimų, kitokio kompensavimo mechanizmo nustatymo ar pan.), dėl kurių atsirado poreikis gerinti apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, raštu įspėjus įmonę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų (7.3.5. papunkčiai).

Sutarčių sudarymui ir vykdymui taip pat yra aktualios Tvarkos aprašo nuostatos. Pagal Tvarkos aprašo 20 punktą, kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos. Aprašo 55 punktas taip pat įtvirtina, jog dėl šios tvarkos ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kilę ginčai sprendžiami šalių susitarimu. Nepavykus susitarti – taikomos teisinio poveikio priemonės Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarčių 7.6 papunktis savo ruožtu numato, jog visi dėl šių sutarčių sąlygų vykdymo kilę klausimai sprendžiami abipusių derybų būdu, o šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme.

Tvarkos aprašo 80 punkte nustatyta, kad sutartis su įmone gali būti nutraukiama, jeigu patikrinus ortopedijos įmonėje ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, Valstybinė ligonių kasa nutraukia sutartį su ortopedijos įmone dėl tų tipų ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų. To paties aprašo 81 punkte nurodyta, kad, jei patikrinus mažiau nei 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 35 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis nutraukiama dėl tų tipų ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų.

VLK, sustabdžiusi pareiškėjų naujų užsakymų registravimą į Ortopedijos IS ir užsakymų apmokėjimą, iš esmės sustabdė įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymą. Kaip matyti, nei Sutarčių, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenumato sutarčių vykdymo sustabdymo. VLK atsiliepime į skundą nurodo, kad Sutarčių vykdymo sustabdymą pasirinko kaip savigynos priemonę, kylančią iš sutartinių teisinių santykių, tam, kad nebūtų padaryta žala PSDF biudžetui.

CK 6.207 straipsnyje numatyti sutarčių vykdymo sustabdymo pagrindai: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti (1 dalis); kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (2 dalis).

Nurodyta teisės norma nustato tam tikrą sutartinių santykių vykdymo sustabdymo procedūrą ir sąlygas. Šiuo atveju VLK pripažįsta, kad jokio reikalavimo pareiškėjoms, kad jos patvirtintų, jog įvykdys sutartis, ji nepateikė. Remiantis VLK paaiškinimais ir byloje esančiais 2019 m. spalio 25 d. VLK raštais, adresuotais pareiškėjoms, matyti, kad sprendimai nuo 2019 m. spalio 25 d. sustabdyti naujų užsakymų priėmimą ir apmokėjimą priimtas remiantis iš FNTT gauta operatyvine informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą įmonių atžvilgiu. Tokio sutarties vykdymo sustabdymo pagrindo aukščiau paminėtos CK nuostatos dėl sutarčių vykdymo sustabdymo nenumato.

Byloje duomenų, kad egzistavo CK 6.207 straipsnyje numatyti pagrindai sustabdyti sutarties vykdymą, taip pat nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos, vykdydamos Sutartis, 2019 m. spalio 31 d. VLK pateikė laisvos formos apskaitos dokumentus – ataskaitas už praeitą mėnesį pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones bei 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šiuose dokumentuose pateikta informacija neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentų reikalavimų, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šiuose dokumentuose nurodytos ortopedijos technikos prekės nebuvo pagamintos. Pažymėtina, kad VLK jokių kontrolės procedūrų, numatytų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10, neatliko. Pagal Sutarčių 4.1 papunkčius, pateiktos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš PSDF biudžeto sumos, tačiau VLK 2019 m. spalio 25 d. informavo pareiškėjas, kad neapmokės užsakymų.

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ir remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad VLK ne tik Sutarčių vykdymą sustabdė vienašališkai be jokio teisėto pagrindo, bet ir be jokio teisėto pagrindo atsisakė vykdyti Sutarčių 4.1 papunkčių reikalavimus, t. y. atsiskaityti su pareiškėjomis iki 2019 m. lapkričio 30 d. pagal 2019 m. spalio 31 d. pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už pagamintas ortopedijos technines priemones, nurodytas ataskaitose. Dėl to VLK, atsisakydama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įsiskolino pareiškėjoms už iki 2019 m. spalio 31 d. pagamintas ortopedijos priemones.

Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2019 m. gruodžio 30 d. apmokėjo UAB „Sveikime su šypsena“ pagal 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 17 510,91 eurų, t. y. jau esant bylai teisme. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos UAB „Sveikime su šypsena“ atstovas teismo posėdyje atsisakė dalies skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma priteisti UAB „Sveikime su šypsena“ naudai iš VLK 17 510,91 eurų skolą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Kliūčių priimti pareiškėjos UAB Sveikime su šypsena“ atsisakymą skundo dalies nėra.

Atsisakius skundo dalies dėl reikalavimo priteisti UAB „Sveikime su šypsena“ naudai iš VLK 17 510,91 eurų skolą, byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Byloje duomenų, kad VLK apmokėjo UAB „Medilita“ 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas UAB „Medilita“ naudai iš VLK priteisti 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 15 876,63 Eur sumą (CK 6.205 straipsnis).

Dėl įpareigojimo vykdyti Sutartis

Kaip matyti iš Sutarčių, Sutarčių objektas yra privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių gamybos ir (ar)pritaikymo išlaidos kompensuojamos iš 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sutarčių 1.1 papunkčiai). Pagal Sutarčių 2.1 papunktį ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos neviršijant metinės visoms apdraustųjų aprūpinime ortopedijos techninėmis priemonėmis dalyvaujančioms įmonėms pagal atskirus priemonių poklasius 2019 metams skirtos PSDF lėšų biudžeto sumos. Sutarčių 5.5 papunkčiuose nustatyta, kad 2019 m. pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidos kompensuojamos einamųjų metų PSDF biudžeto lėšomis, išskyrus 2018 metų gruodžio mėnesį, kai pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiamos kaip VLK kreditorinis įsiskolinimas ir apmokamas kitų metų PSDF biudžeto lėšomis ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartys sudarytos laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Sutarčių 7.1 papunkčiai). Sutartys galioja nuo jos pasirašymo iki visiško įsipareigojimų pagal šias sutartis įvykdymo arba jų nutraukimo ( Sutarčių 7.2 papunkčiai).

Teismui patenkinus pareiškėjos UAB „Medilita“ reikalavimą priteisti iš VLK 15 876,63 Eur sumą ir VLK geranoriškai sumokėjus UAB „Sveikime su šypsena“ 17 510,91 eurų skolą, laikytina, kad pareiškėjų skundo reikalavimai vykdyti Sutartis laikytini išvestiniais, nes pareiškėjos kitų aplinkybių, susijusių su Sutarčių vykdymu (Sutarčių 5 punktas) nenurodo.

Dėl procesinių palūkanų

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Tuo tarpu sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios, taikytinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vertinant byloje pateiktą pareiškėjų prašymą priteisti metines procesines palūkanas, nustatyta, jog pareiškėjos su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 25 d. (t. I, b. l. 1-11), teisme byla iškelta 2019 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai UAB „Medilita“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o UAB „Sveikime su šypsena“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (įsiskolinimo apmokėjimo data).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja UAB „Medilita“ prašo priteisti jos naudai iš VLK 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-346/2014; 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014 ir kt.).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, taikomus apskaičiuojant rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas.

Iš pridėtos 2019 m. lapkričio PVM sąskaitos faktūros serija AA Nr. 19/0/89 ir 2020 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja UAB „Medilita“ patyrė 1 089 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant skundą teismui.

Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Nustatyta, kad pareiškėjų vardu skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal 2019 m. spalio 28 d. susitarimą dėl teisinių paslaugų Nr. 19/041 parengė ir 2019 m. lapkričio 26 d. (2019 m. IV ketv.) pateikė advokatas A. A.. Atsižvelgiant į tai, Rekomendacijas atitinkanti maksimali užmokesčio už skundo parengimą suma nagrinėjamu atveju yra 3 222,50 Eur (2,5 × 1289,0 Eur (2019 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjos UAB „Medilita“ prašoma suma už skundo parengimą neviršija nurodyto dydžio ir, įvertinus ją pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra teisinga. Kadangi pareiškėjos UAB „Medilita“ skundas, teismo vertinimu, tenkintas 80 proc., todėl, įvertinęs patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjai UAB „Medilita“ iš atsakovės priteistina 871,20 Eur (1089 x 0,8) bylinėjimosi išlaidų suma.

Pareiškėja UAB „Sveikime su šypsena“ įrodymais pagrįsto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 103 straipsnio 1 ir 4 punktais, 104 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ atsisakymą skundo dėl reikalavimo priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ naudai iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 17 510,91 eurų skolą.

Administracinę bylą Nr. eI3-1493-484/2020 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 4K-7460 „Dėl užsakymų įvedimo ir apmokėjimo stabdymo“, 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 4K-7462 „Dėl užsakymų įvedimo ir apmokėjimo stabdymo“ ir priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ naudai iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 17 510,91 (septyniolika tūkstančių penkis šimtus dešimt eurų ir 91 euro cento) skolą nutraukti.

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ kitą skundo dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ naudai 15 876,63 (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 63 euro cento) skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ naudai iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 871,20 (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 20 euro cento) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.