Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apšė“ atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apšė“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Aidrius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-12 nutartimi UAB „Apšė“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. Ieškinyje nurodoma, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo UAB „Apšė“ vadovas. Ieškovė paaiškino, kad 2015-09-01 atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 4 500 Eur sumą sau pardavė ieškovei priklausančią transporto priemonę Mitsubishi L200. Tą pačią dieną atsakovas šią transporto priemonę už 8 700 Eur pardavė trečiajam asmeniui UAB „Aidrius“. Ieškovė teigė, kad sandorio sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki, todėl neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta 4 200 Eur dydžio žala. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 4 200 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo ir vengia atlyginti ieškovei padarytą žalą, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-06-13 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas gali bandyti vengti atlyginti ieškovei padarytą žalą ar imtis nesąžiningų veiksmų dėl jam priklausančio turto perleidimo. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Apšė“ prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-06-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Skunde nurodoma, kad būdamas įmonės vadovu atsakovas prieš bankroto bylos iškėlimą padarė turtinės žalos ieškovei, todėl tai patvirtina jo nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. S. prašo skundą atmesti, Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-06-13 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas paaiškino, kad BUAB „Apšė“ bankroto byloje yra patvirtintas 8 179,30 Eur dydžio atsakovo kreditinis reikalavimas ieškovei, todėl net ir patenkinus ieškinį, ši aplinkybė sumažina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes transporto priemonę atsakovas įsigijo už savo lėšas mokėdamas įmokas pagal finansinės nuomos sutartį, taip pat atsakovas savo lėšomis ir darbu pagerino šios transporto priemonės techninę būklę.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Aidrius“ nurodė, kad pretenzijų atsakovui neturi ir bylos nagrinėjime nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, todėl pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-50/2014 ir kt.). Teismas atsižvelgia į tai, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar ieškinio suma jam yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22/2012). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė pareiškė atsakovui 4 200 Eur dydžio turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovui priklauso 8 179,30 Eur dydžio reikalavimo teisė į BUAB „Apšė“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartį. Kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Nors byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo suma nagrinėjamu atveju nėra tokia didelė, jog tai objektyviai padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir nulemtų poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Skunde teigiama, kad būdamas įmonės vadovu atsakovas prieš bankroto bylos iškėlimą padarė turtinės žalos ieškovei, todėl tai patvirtina jo nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Pagal LR CPK 144 str. 1 d. nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro sąlygas įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Dėl to spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atlikti išsamaus ieškovės nurodytų transporto priemonės pardavimo aplinkybių vertinimo, nes šios aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai bus įvertinti teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui bei nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovas ketina turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, sumažinti jo vertę ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus ir tuo bandyti išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-407/2015 ir kt.). Teismas pažymi, kad vien ieškinio pateikimas savaime nepatvirtina grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam pakankamo pagrindo galėtų sukelti neproporcingai sunkias turtines pasekmes atsakovui bei pažeisti šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios leistų daryti išvadą, jog atsakovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.