- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-623-154/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07082-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Jolanta Badaugienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- D. T., D.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ir atsakovo P. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1048-772/2010 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. T. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. J. 8150,00 Lt skolos, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas P. J. (buvusi pavardė- R.) 1998 m. kovo 3 d. išdavė ieškovei skolos raštelį, pagal kurį atsakovas iki 1998 m. gegužės 3 d. imtinai privalėjo atsiskaityti su ieškove, tai yra privalėjo jai grąžinti 8150,00 Lt skolos. Suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovas, piktnaudžiaudamas ieškovės pasitikėjimu ir gerumu, vis žadėjo grąžinti pinigus. Paskutinis atsakovo pažadas buvo, kad jis ieškovei pinigus grąžins iki 2009 m. sausio 1 d., tačiau skola lyg šiol negrąžinta.
A. P. J. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad šalių teisiniai santykiai dėl paskolos atsirado 1998-03-03, tai yra dar galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui (CK), todėl teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1964 m. CK normomis (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d.). Pažymėjo, kad skolos grąžinimo ieškovei metu galiojo 1964 m. CK 84 str., kurio 1 dalyje buvo numatyta, kad įstatymas nustato bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, todėl konstatavo, kad įstatymas ieškovei teisminę gynybą garantavo tik iki 2001-03-02. Nurodė, kad iki šios datos paskolos gavėjas privalėjo įvykdyti prievolę, o kreditorė privalėjo priimti įvykdymą. Tiek kreditorė, tiek skolininkas šį prievolės įvykdymo terminą galėjo pratęsti arba atidėti, tačiau toks jų susitarimas, kaip ir pradinė sutartis, turėjo būti išreikštas rašytine forma (1964 m. CK 43 str. 1 d. 2 p.), nurodė, kad toks susitarimas negalėjo būti išreikštas žodiniu ieškovės ir skolininko (atsakovo) susitarimu, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus apie žodinio susitarimo atidėti (pratęsti) skolos sumokėjimo terminą buvimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie tai, jog yra raštiškas jos ir skolininko susitarimas dėl skolos grąžinimo, o kitais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais) ji remtis negali (CK 1964 m. CK 58 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad ieškinys nors ir pagrįstas, tačiau negali būti patenkintas, atsakovui prašant ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovavimo išlaidos yra 800,00 Lt, o ieškovės tik 595,00 Lt. Dėl to teismas atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas, viršijančias 595,00 Lt, nelaikė atitinkančiomis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nuostatų, o pripažino jas išlaidavimu (LR CPK 98 str.). Teismas dalies advokato pagalbos išlaidų iš ieškovės atsakovui laikė pagrindu nepriteisti ir dėl sunkios ieškovės materialinės padėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. T. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė nurodė, jog teismas netinkamai vertino, kad yra pralestas ieškinio senaties terminas, nes D. T. ieškojo atsakovo norėdama jam įteikti pretenziją ir pareikalauti grąžinti skolą, tačiau atsakovas pasikeitė pavardę, o be to, jis dažnai būdavo užsienyje, kas trukdė ieškovei išsiieškoti skolą. Senaties terminas, apeliantės manymu, turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. sausio 1 dienos, tai yra nuo tos datos, iki kurios atsakovas paskutinį kartą žadėjo grąžinti skolą ieškovei. Nurodė, kad atsakovas pats teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog dažnai būdavo užsienyje, kas įrodo, kad ieškovė negalėjo surasti atsakovo.
Apeliaciniu skundu atsakovas P. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje atsisakyta atsakovui priteisti iš ieškovės 800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 dienos įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), numatyti tokie maksimalūs dydžiai, už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą maksimalus leistinas priteisti užmokestis yra 3249,60 Lt., tuo tarpu atsakovas už šias paslaugas advokatui sumokėjo vos 800 Lt, t.y. net keturis kartus mažesnę, nei nustatyta maksimali suma. Mano, kad toks užmokesčio už advokato suteiktas paslaugas dydis yra visiškai atitinkantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir negali būti pripažintas išlaidavimu.
2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažino, atsižvelgdamas į ieškovės patirtas 595,00 Lt išlaidas, nes šios išlaidos ieškovės buvo patirtos ikiteisminėje skolos išieškojimo stadijoje, nes ieškovės atstovavimo pirmojoje instancijoje advokato išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti.
3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti iš ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepagrįstai motyvavo bloga ieškovės turtine padėtimi, tačiau ieškovė bei jos sutuoktinis nuosavybės teise valdo ne vieną vertingą nekilnojamojo turto objektą Šiaulių mieste: 2 gyvenamuosius namus; 2 žemės sklypus; komercinės paskirties patalpas centrinėje miesto dalyje, kuriose vykdo ūkinę -komercinę veiklą; šie nekilnojamojo turto objektai nėra apsunkinti hipoteka ar areštuoti, ieškovė yra individualios įmonės savininkė, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei juridinių asmenų registro duomenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės D. T. ieškinys, palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui P. J. iš ieškovės D. T. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Šalių sudaryta paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei 8150,00 Lt iki 1998-05-03 dienos. 1964 m. Civilinis kodeksas numatė trejų metų ieškinio senaties terminą, t.y. terminą, per kurį ieškovė galėjo ginti savo pažeistas teises. Šią teisę ji įgijo 1998 m. gegužės 3d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2009 m. lapkričio mėn., todėl praleido 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Šalies argumentai
2.Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas jai nuolat žadėjo grąžinti pasiskolintus pinigus, tačiau pirmosios instancijos teisme ji paaiškino, kad tik po 4-5 metų, t.y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, ji buvo susitikusi atsakovą ir paprašė grąžinti skolą. Ieškovės iniciatyva apklaustas liudytojas V. T. paaiškino, kad jis atsakovą buvo sutikęs 2005-aisiais metais, t.y. taip pat pasibaigus ieškinio senaties terminui, ir pareikalavo grąžinti paskolintus pinigus. Todėl akivaizdu, kad visus aktyvius veiksmus, tiek aukščiau nurodytus, tiek kreipdamasi į prokuratūrą bei teismą, siekiant susigrąžinti skolą, ieškovė atliko jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės D. T. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo P. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl ieškovės D. T. apeliacinio skundo.
Kaip matyti iš ieškovės D. T. apeliacinio skundo, pagrindiniai aspektai nagrinėjamojoje byloje yra ieškinio senaties taikymas keičiantis ją reglamentuojančioms įstatymo normoms bei ieškinio senaties termino eigos pradžia.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai taikė ieškinio senatį bei senaties termino eigos pradžią reglamentuojančias įstatymų normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. kovo 3 d. atsakovas P. J. (buvusi pavardė-P. R., kuri pakeista 2002-01-22, b.l. 22) surašė skolos raštelį ieškovei D. T., kuriame nurodė: „Aš P. R. pasiskolinau pinigų iš D. T. 8150 Lt. Grąžinsiu po 2 mėnesių“ (b.l. 2).
Kaip matyti iš šalių apeliacinių skundų ir iš bylos medžiagos, tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad paskolos raštelyje nurodytą 8150 Lt sumą atsakovas P. J. gavo iš ieškovės D. T.. Ginčas yra kilęs dėl pinigų grąžinimo termino, t.y. ieškovė nurodo, kad paskolos raštelyje nustatytą pinigų grąžinimo terminą, t.y. 1998 m. gegužės 3 d., su atsakovu pratęsdavo žodiniu susitarimu ir galutinis skolos grąžinio terminas tokiu sutarimu buvo nustatytas 2009 m. sausio 1 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs ir tarp šalių susiklosčiusiems paskolos teisiniams santykiams turi būti taikomos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR Civilinio kodekso nuostatos; tuo tarpu atsakovas teigia, kad skolos grąžinimo terminas pasibaigė 2001 m. gegužės 3 d., t.y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, nes šalys skolos grąžinimo termino nepratęsinėjo.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės D. T. apeliacinio skundo argumentais dėl senaties taikymo ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 dalyje reglamentuota, jog esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo(t.y. iki 2001-07-01), Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 1998 m. gegužės 3 d., t.y. tuo metu, kai pagal skolos raštelį turėjo būti grąžinta skola, galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio nuostatas tiek kreditorius, tiek skolininkas prievolės įvykdymo terminą galėjo pratęsti arba atidėti, tačiau toks jų susitarimas, kaip ir pradinė sutartis, turėjo būti išreikštas rašytine forma (1964 m. Civilinio kodekso 43 str. 2 p.). Nesant rašytinio susitarimo dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo ar skolos atidėjimo, ieškovė (1964 m. Civilinio kodekso 58 str. prasme) skolos termino pratęsimo ar atidėjimo fakto negali įrodinėti liudytojų parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesant rašytinių įrodymų, jog ieškovė atidėjo atsakovui skolos grąžinimo terminą iki 2009 m. sausio 1 dienos, ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo paskolos raštelyje nurodytos skolos grąžinimo datos, t.y. nuo 1998 m. gegužės 3 dienos.
Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą.
Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad suėjus skolos raštelyje nurodytam terminui, ji ieškojusi atsakovo, kad susigrąžinti iš jo 8150 Lt skolą (b.l. 26-28, 96-97), todėl konstatuotina, kad ieškovė suvokė, jog atsakovui P. J. iki 1998 m. gegužės 3 d. negrąžinus skolos, ieškovės teisė jau buvo pažeista, t.y. šio termino ji įgijo teisę į teisminę savo teisių gynybą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai kreiptis į teismą. Nežinojimas kur yra atsakovas, kur yra jo gyvenamoji vieta ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo eigos pradžios momento nustatymo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų prašiusi atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Taip pat nėra duomenų, kad senaties terminas kuriuo nors metu būtų nutrauktas ar sustabdytas.
1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje numatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eiga ieškovei prasidėjo 1998-05-03 ir baigėsi 2001-05-03, t.y. iki 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso įsigaliojimo. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. reglamentuota, jog Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, LR Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964 m. Civiliniame kodekse arba kituose iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiuose įstatymuose) gali būti taikomi tik su sąlyga, kad ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki naujos redakcijos LR Civilinio kodekso įsigaliojimo. Tuo tarpu, kaip anksčiau nustatyta, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eiga baigėsi 2001 m. gegužės 3 d., t.y. baigėsi iki 2001 m. liepos 1 d. Todėl ieškovei iki 2001-05-03 nesikreipus į teismą su ieškiniu, kad būtų apginta jos pažeista teisė ir neprašant atnaujinti ieškinio senaties termino, išnyko teisė valstybės prievartos pagalba įgyvendinti savo subjektines teises, prašant priteisti iš atsakovo P. J. 8150 Lt skolą.
Dėl išdėstyto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir priėmė teisingą sprendimą, atmesdamas ieškinį, suėjus senaties terminui.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas P. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 80). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuose nurodydamas, kad sumažina atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iki 595,00 Lt, nesivadovavo LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytais maksimaliais dydžiai, o rėmėsi pagrindiniu argumentu, kad 595,00 Lt advokato pagalbos išlaidų turėjo ieškovė.
Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta jas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytais maksimaliais dydžiai, atsakovo turėtos 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į surašytų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį (b.l. 35-36), bylos sudėtingumą, atsakovo atstovės dalyvavimą trijuose parengiamuosiuose ir viename teismo posėdžiuose (b.l. 45, 61, 65, 85-88), yra pagrįstos, teisėtos ir ne per didelės, todėl turėjo būti priteistos (LR CPK 98 str.).
Be to, kaip matyti iš atsakovo pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ieškovė D. T. turi nekilnojamojo turto (b.l. 111-115, 117-119), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos turtinę padėtį pripažino sunkia, tuo pagrindu, neva, sumažindamas atsakovui iš ieškovės priteistinų advokato pagalbos išlaidų sumą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje, sumažindamas iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 800,00 Lt iki 595,00 Lt, sprendimo rezoliucinėje dalyje bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteisė visai.
Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas pakeistinas iš dalies: iš ieškovės D. T. priteistina atsakovui P. J. 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmos instancijos teisme. Likusioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
A. P. J. turėjo 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymo ir atstovavimo apeliacinėje instancijoje (b.l. 122, 138), todėl ieškovės D. T. apeliacinį skundą atmetus, o atsakovo P. J. apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės D. T. priteistina atsakovui P. J. 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Paduodant apeliacinį skundą, ieškovei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 126), todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės D. T. priteistina Valstybei 244,50 Lt žyminio mokesčio bei 3,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 136), iš viso 247,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2d.,
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutari a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.
Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovės D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) Valstybei 247,90 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.