- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- I-3832-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06670-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė, Henrikas Sadauskas
- Atsakovas
- Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Išlaidų
- Pareiškėjas
- UAB „Ariuscita“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams T. T., E. N., atsakovių Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ariuscita“ skundą atsakovėms Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau ir - Komisija) 2013-10-01 sprendimu Nr. 17R-361 (toliau ir - Sprendimas) nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas – 8 852,65 Lt, t.y. tas išlaidas, kurios patirtos iki 2013-02-01 (b. l. 3).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2013-10-01 sprendimo Nr. 17R-361 dalį ir įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją pašalinti padarytą pažeidimą, t.y. kompensuoti 16 033,65 Lt pareiškėjos patirtas išlaidas pagal 2013-08-16 prašymą Nr. 15R-535.
Paaiškino, kad Komisija atsisakė kompensuoti patirtas išlaidas už atliktus darbus (7 181 Lt), kurie tiesiogiai susiję su elektrinės projekto plėtojimu, nors šias patirtas išlaidas privalo kompensuoti. Pareiškėja už šią sumą aptvėrė tvora projektuojamą saulės elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini) Teisės aktuose numatytas reikalavimas saulės jėgaines aptverti tvora, kuriai reikalavimai nurodyti 2011-12-15 energetikos ministro įsakymo Nr. 1-303 55 punkte. Teigia, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nekilo, tačiau Komisija, priėmusi skundžiamą sprendimą ir taikydama poveikio priemones (dalinai kompensuodama patirtas pareiškėjos išlaidas), nemotyvavo savo skundžiamo sprendimo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-17) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau ir - Aprašas) 5 punktą kompensavo pareiškėjai šias išlaidas: 1) išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu - 1 793,37 Lt, kadangi maksimali kompensuotina suma, numatyta Apraše, 2 170 Lt, todėl pritaikius maksimalios sumos ir ribas ir išskaičiavus pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) sumą, gaunama 1 793,37 Lt; 2) sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą - 100 Lt; 3) Elektrinės - nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo išlaidas - pritaikius Apraše numatytą maksimalią sumą ir išskaičiavus PVM sumą, kompensuotina suma sudaro 2 563,66 Lt; 4) Elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas - pritaikius Apraše numatytą maksimalią sumą ir išskaičiavus PVM sumą, kompensuotina suma sudaro - 3 780,62 Lt; 5) kitas išlaidas - išlaidos už topo nuotrauką ir jėgainės ribų matavimo atlikimą, kurių sumą, išskaičius PVM, sudaro 615 Lt.
Nesutikdama su pareiškėjos argumentais dėl tvoros aptvėrimo nurodo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-12-15 įsakymo Nr. 1-303 „Dėl skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) III skyrius, kuriam priklauso pareiškėjos nurodytas 55 punktas, reglamentuoja aukštesnių kaip 1000 V įtampos skirstyklų ir pastočių reikalavimus. Pareiškėja nepateikė techninės specifikacijos dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jos pastatytas objektas patenka į aukštesnių kaip 1000 V įtampos skirstyklų ir pastočių kategoriją. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos 15R-535 nurodyta 8689,01 Lt (atėmus PVM - 7181 Lt) suma nepatenka į išlaidų už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas) kategoriją. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus - Statybos rangos 2012-12-05 sutartį Nr. 2012_12/1 ir jos priedą Nr. 1 matyti, kad saulės jėgainės tvoros įrengimas nėra išlaidos, susijusios su elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimu, tvora nėra ir negali būti laikoma technologiškai susijusiu objektu su saulės jėgaine, todėl, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pastatytai saulės jėgainei netaikytinas Taisyklių 55 punkto reikalavimas, taip pat į tai, kad pareiškėjos patirtos 8689,01 Lt (atėmus PVM - 7181 lt) išlaidos nepatenka į elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimo kategoriją, kurią pareiškėja nurodė savo prašyme Nr. 15R-535, Komisija mano, kad pagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiškėjos patirtų 8689,01 Lt (atėmus PVM - 7181 Lt) išlaidų. Pažymėjo, kad tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją.
Atsiliepimas
Atsakovės Komisijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsakovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 69-70) paaiškino, kad neturėtų būti laikoma atsakove byloje. Pažymėjo, kad pagal Aprašo 13 punktą tik ūkiškai ir techniškai aptarnauja Komisiją ir atlieka kitas funkcijas, numatytas Aprašo 25 punkte, t. y. 25.1. įvertina pareiškėjo teikiamą prašymą ir pateiktą informaciją; 25.2. teikia Komisijai teikimą su pateiktos informacijos įvertinimu; 25.3. saugo pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus. Techninis ir ūkinis aptarnavimas jokiais būdais nereiškia įgaliojimų veikti Komisijos vardu ar būti atsakovu byloje vietoj Komisijos ir pan.
Inspekcijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 66-67) paaiškino, kad Komisijai suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo. Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Ministerija neturi kompetencijos vertinti kito viešojo administravimo subjekto - Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo ir faktinių aplinkybių, todėl dėl šių skunde teikiamų reikalavimų nepasisako. Ministerija laikosi pozicijos, kad Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi jai suteikta diskrecija.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Šioje byloje ginčas kilęs dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimu. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar Komisijos ginčo sprendimas (b. l. 18), iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjos skundžiamame Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013-10-01 sprendime Nr. 17R-76 nurodyta, kad dalyvavo Komisijos pirmininkė Energetikos viceministrė R. C., Komisijos nariai - I. P., Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas; J. P., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyriaus vedėja; J. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vyriausioji specialistė. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu, Aprašu, kurio 20 punktu vadovaudamasi nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas – 8852,65 Lt. (b. l. 18).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas.
Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) įsigaliojimo. Pagal Aprašo 4 punktą kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais.
Aprašo 5 punkte įtvirtintos kompensuotinų išlaidų kategorijos: 5.1. išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 5.2. sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 5.3. elektrinės projektavimo darbų išlaidos: 5.3.1. elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas; 5.3.2. elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos; 5.4. investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos): 5.4.1. išlaidos už atliktus darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai); 5.4.2 elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte. Elektrinių ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas kompensuojamas nustatant pateiktuose įsigijimo dokumentuose nurodytų verčių ir turto vertintojų nustatytų rinkos verčių skirtumą vertinimo dieną; 5.4.3 sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo; 5.4.4 sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka; 5.5 jeigu pareiškėjai naudojasi kredito įstaigų suteiktais kreditais projektui plėtoti, – sumokėtos palūkanos ir kredito įstaigos nustatyti mokesčiai, susiję su kredito suteikimu ir išankstiniu sutarties nutraukimu; 5.6 elektros tinklų operatoriui atlyginami tiesioginiai nuostoliai dėl sudarytos su pareiškėju gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties (toliau – Prijungimo sutartis) neįvykdymo (nutraukimo). Informaciją apie nuostolių dydį, vadovaudamasis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija) paklausimu, tinklo operatorius pateikia per 3 darbo dienas; 5.7. Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai (toliau – Komisija) suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Aprašo 2 priede nustatyti maksimalūs 5 punkte nurodytų išlaidų dydžiai (Aprašo 6 punktas). Jeigu pareiškėjas yra PVM mokėtojas ir prekės ar paslaugos buvo pirktos iš PVM mokėtojo, už šias prekes ar paslaugas išlaidos kompensuojamos atskaitant sumokėto PVM mokesčio sumą (Aprašo 7 punktas). Nekompensuojamos išlaidos už nekilnojamąjį turtą, ant kurio montuojamos elektrinės ir kurio paskirtis nėra tiesiogiai susijusi su elektrinės eksploatavimu, taip pat už tokio nekilnojamojo turto nuvertėjimą (Aprašo 8 punktas).
Remdamasis Aprašo 20 punktu Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą. Komisija motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo priima per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos (Aprašo 21 punktas).
Aprašo 25 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Energetikos inspekcija, aptarnaudama Komisiją, įvertina pareiškėjo teikiamą prašymą ir pateiktą informaciją, teikia Komisijai teikimą su pateiktos informacijos įvertinimu, saugo pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus. Aprašo 26 punkte įtvirtinta, jog nustačius, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ar pateiktuose dokumentuose yra trūkumų, pareiškėjams suteikiamas 5 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Apie tai pareiškėjas informuojamas jo prašyme nurodytu būdu. Pagal to paties akto 27 punktą, jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, jo prašymas perduodamas Komisijai, kuri pareiškėjo prašymą vertina pagal pateiktus dokumentus.
Taigi, šiuo atveju pareiškėja kelia ginčą dėl šių Komisijos nekompensuotinomis pripažintų išlaidų: 1) sumokėtų už atrankos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimą; 2) už darbus, susijusius su tvoros įrengimu ir medžiagas, sunaudotas šios tvoros įrengimui. Dėl kompensuotos sumos (Komisijai išskaičiavus PVM) ir nekompensuotų pareiškėjos prašytų atlyginti išlaidų, susijusių su tikrųjų statybos sąlygų su plėtros leidimu parengimu į AB LESTO ginčo byloje nėra.
Atsakovė ginčo išlaidų nekompensavimą argumentuoja tuo, kad jos neatitinka Apraše nustatytų kompensuotinų išlaidų kategorijų (Aprašo 3, 5 punktų). Konkrečiai dėl išlaidų, susijusių su tvoros įrengimu teigia, kad tvora nėra ir negali būti laikoma technologiškai susijusiu objektu su saulės jėgaine, pareiškėjos patirtos 8 689,01 Lt (atėmus PVM - 7 181 lt) išlaidos nepatenka į elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimo kategoriją, pareiškėjos pastatytai saulės jėgainei netaikytinas Taisyklių 55 punkto reikalavimas, o pareiškėja apskritai nepateikė techninės specifikacijos dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jos pastatytas objektas patenka į aukštesnių kaip 1000 V įtampos skirstyklų ir pastočių kategoriją.
Nors Komisijai įstatymų leidėjas suteikė gana plačią diskreciją, tačiau vis dėlto, ji nėra absoliuti, Komisija, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, yra saistoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), teisiniais principais Skundžiamas Komisijos sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Komisijos priimtiems administraciniams aktams keliami VAĮ įtvirtinti teisėtumo reikalavimai. VAĮ 8 straipsnyje, numatančiame individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimus apie individualaus administracinio akto priėmimą, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
LVAT, formuodamas praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Skundžiamame sprendime tik formaliai nurodyta, jog iš dalies kompensuotinos pareiškėjos patirtos išlaidos, t. y. 8 852,65 Lt (b. l. 3). Ginčo akte nėra faktinio pagrindimo, apskritai neišdėstyti jokie argumentai, nėra detalizuotos kompensuotinos išlaidų kategorijos, neaišku, kokių išlaidų Komisija nusprendė nekompensuoti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdama tokį sprendimą. Kaip minėta, Aprašo 21 punktas imperatyviai numato, kad Komisijos priimamas sprendimas turi būti motyvuotas. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas tik Aprašo 20 punktas, įtvirtinantis galimas priimti Komisijos sprendimų rūšis.
Teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos prašymo ginčo aspektu netenkino, nes pareiškėja nepateikė techninės specifikacijos dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jos pastatytas objektas patenka į aukštesnių kaip 1000 V įtampos skirstyklų ir pastočių kategoriją. Remiantis Aprašo nuostatomis, nustačius, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pareiškėjai turėjo būti nustatytas 5 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti (Aprašo 26 punktas). Šiuo atveju pareiškėjos prašymas buvo vertintas nesuteikus jai galimybės pasinaudoti prašymo trūkumų šalinimo institutu.
Teismo vertinimu, pagal Komisijos turėtus duomenis prašymo vertinimo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjos atžvilgiu netaikytinas Taisyklių 55 punktas, nustatantis, kad „pastočių teritorija turi būti aptverta išoriniu ne žemesniu kaip 1,8 m aukščio aptvaru. Elektrinių, 330 kV ir aukštesnės įtampos pastočių teritorijoje įrengiant atvirąsias skirstyklas, jas būtina aptverti ne žemesniu kaip 1,6 m aukščio vidaus aptvaru. Uždarųjų pastočių, transformatorinių, modulinių ir stulpinių transformatorinių aptverti nebūtina. Aptvarai gali būti permatomi (tinklo, strypelių ir kt.) arba nepermatomi (plytų, gelžbetonio, metalinių plokščių ir kt.)“, kuris yra išdėstytas III Taisyklių skyriuje „Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstyklos ir pastotės“. Pažymėtina, kad Taisyklių 29 punkte, priskirtame prie Taisyklių II skyriaus, reglamentuojančio nuostatas, taikomas kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstykloms, nustatyta, kad komplektinių skirstyklų ir komplektinių transformatorinių įrengimas turi atitikti Taisyklių III skyriaus reikalavimus. Byloje apskritai nėra duomenų, kad atsakovė apie pareiškėjos saulės šviesos energijos elektrinės įtampos dydžius būtų surinkusi kokią nors informaciją, todėl jos dėstomi argumentai, kad tvora nėra būtina projekto vystymui, ar kad jos įrengimo išlaidos nėra susijusios su elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimu, nepagrįsti.
VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Teismo teiginys patvirtina sąlygą, kad gero administravimo principais gali būti ne tik teisiniu pagrindu įtvirtintos nuostatos, bet ir Konstitucijoje deklaruojamos asmens teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vertino asmens teisę kreiptis į administravimo institucijas ir gero administravimo principą – teisę būti išklausytam – esant kreipimosi neaiškumams arba pareiškimo trūkumams kaip administravimo institucijos pareigą išsiaiškinti visus su pareiškimu bei pareiškėjo valia susijusius klausimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-10-655/2005, Nr. A-10-661/2005).
Šiuo atveju atsakovė šio principo nesilaikė. Pareiškėjai kartu su prašymu nepateikus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos prašymą, nei Komisija, nei ją aptarnaujanti Energetikos inspekcija, nesiėmė tolesnių veiksmų siekiant išsiaiškinti kilusias abejones ir neaiškumus ir nesikreipė į pareiškėją su prašymu šiuos neaiškumus pašalinti. Iš Konstitucijoje įtvirtinto principo, jog valdžia tarnauja žmogui, išplaukia, kad Komisija privalo savo aktyviais veiksmais padėti asmenims ginti savo teises ir teisėtus interesus, aktyviai bendradarbiaudama su jais siekiant išsiaiškinti visas prašymo padavimo stadijoje iškilusias abejones ar paprašant pateikti papildomų įrodymų ar informacijos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiama Komisijos 2013-10-01 sprendimo Nr. 17R-361 dalis nėra tinkamai pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, prašymas išnagrinėtas abstrakčiai, nėra aiški ir argumentuota, todėl neatitinkanti VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių priežasčių sprendimas ginčijamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Ariuscita“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013-10-01 sprendimo Nr. 17R-361 dalį, kurioje netenkintas pareiškėjos prašymas dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (išlaidų, susijusių su atrankos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimu ir tvoros pastatymu), ir įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos registruotą 2013-08-16 (reg. Nr. 15R-535), minėta apimtimi.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.