Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-919-190/2011

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01907-2010-4

2011 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. C. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkintas A. Ž. civilinis ieškinys ir iš G. C. A. Ž. naudai priteista 19 837 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. nuteistas už tai, kad 2010-09-27, apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padegė ir tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino ūkinį pastatą su jame buvusiu turtu, tuo padarydamas A. Ž. ir V. Ž. bendrą 19 837 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Teismas, anot G. C., turėjo įvertinti tai, jog jis yra ramaus būdo, sąžiningas, dirba A. Kovalevskio PĮ „Aladin“. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsiprašė nukentėjusiųjų; sutinka atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas nuteistajam G. C. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

G. C. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Pagal BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, G. C. teisingai parinkta BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

G. C. padarė tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Praeityje jis buvo 7 kartus teistas už tos pačios rūšies bei kitus nusikaltimus (t. 1, b. l. 93-98), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (t. 1, b. l. 126-130). Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė praėjus tik daugiau nei metams po paleidimo į laisvę iš pataisos įstaigos. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad G. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir skirdamas bausmę nuteistajam į šias aplinkybes atsižvelgė. Nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. C. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka atlyginti žalą, tačiau šių aplinkybių nepakanka nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 str. 3 d., 62 str. Apylinkės teismas įvertino ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą G. C. skirti realią laisvės atėmimo bausmę: kad G. C. laikytinas recidyvistu, daug kartų baustas administracine tvarka, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nors sutinka atlyginti žalą, tačiau tam neturi pinigų ir lėšų.

Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežta. Keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl G. C. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. C. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.