Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1039-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1S-1039-594/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1039-594/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka (nerengiant teismo posėdžio) išnagrinėjo nuteistojo R. G. (toliau – R. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 93-789 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. G..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 9 d. 2017 m. spalio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-789 nutarta taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis R. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 55 iki 51 balo. Sutinkamai su Komisijos išvadomis, jo elgesys pataisos namuose yra nepriekaištingas, jis dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningai dirba, ką neabejotinai patvirtina ir 21 jam paskirtas paskatinimas. Be to, pasak nuteistojo, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos pritaria daug su juo nuo pat jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios dirbančių asmenų, kurių kompetencija neabejotina. Skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. G. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei nuteistajam dar 2007 m. gruodžio 4 d. paskirtai drausminei nuobaudai, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. G. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad nors R. G. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamų nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis), sunkių (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms, padarymą, tačiau šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad R. G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuojant šią išvadą pabrėžtina, kad sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. gegužės 16 d. bausmę R. G. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o 2016 m. birželio 1 d. bausmės atlikimui buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Be to, savaitgaliais R. G. yra išleidžiamas į namus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog trumpalaikių išvykų metu jis nesilaiko jam taikomų ribojimų, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl pagrindo išvadai, kad R. G. vis dar yra linkęs nepaisyti nustatytų taisyklių bei reikalavimų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per visą R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine nuobauda už nustatytų reikalavimų nesilaikymą jis buvo baustas tik vieną kartą - 2007 m. gruodžio 4 d., t. y. dar iki jam paskiriant bausmę. Po to laiko jis buvo tik skatinamas – viso paskatintas net 21 kartą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo elgesį išimtinai teigiama linkme R. G. koreguoja jau 10 metų. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina ir nuolat mažėjanti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika: 2016 m. balandžio 12 d. ji atitiko 72 balus, 2017 m. gegužės 1 d. – 55 balus, šiuo metu – 51 balą, iš kurių net 45 balus sudaro statiniai kriminogeniniai R. G. veiksniai. Šių išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, profesinio rengimo centre įgijo statybininko (apdailininko), suvirinimo elektra, staliaus – baldžiaus, kūriko bei autopakrovėjo kvalifikacijas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Šiuo aspektu įvertintinas ir teigiamas nuteistojo požiūris į darbą bei teigiama jo darbinė motyvacija. Paties R. G. teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo – turi 18 metų darbinės patirties, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis taip pat dirbo – Kybartų pataisos namuose ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, šiuo metu – VĮ „Mūsų amatai“ kroviku ekspeditoriumi, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju UAB „S. L.“. Šių duomenų visuma, įvertinus dar ir tai, kad R. G. nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais, neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriais negalėtų susidoroti, suponuoja pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje jis sugebės tinkamai resocializuotis, integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad, paties nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę jis ketina dirbti ir padėti savo sūnui, tuo tarpu jo ryšys su vaikais (dviem pilnametėmis dukromis ir vienu pilnamečiu sūnumi), sutinkamai su 2017 m. spalio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio R. G. nusikalstamo elgesio, šis veiksnys priskiriamas ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantiems veiksniams. Išvadą, jog išėjęs į laisvę R. G. laikysis įstatymų sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. Komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų ir pažįstamų. Nepaisant to, sprendimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, ar ne, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, priešingai nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, nuteistasis jau geba priimti pats, kas įvertinus tai, kad ankstesnis nuteistojo gyvenimo būdas sudarydavo sąlygas jo nusikalstamam elgesiui, leidžia pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistojo nusikalstamas elgesys, susijęs su netinkamo gyvenimo stiliaus ar draugų pasirinkimu, nebepasikartos. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, jog R. G. suvokia, kad jo nusikalstamumui didelę įtaką turėjo draugai, dėl ko, nuo jų nuteistasis atsiribojo ir šiuo metu orientuojasi tik į savo šeimą bei jos gerovę, kuria rūpinasi net atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę – sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis išlaiko savo pilnametį sūnų. Šių duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad nei R. G. nusikaltimuose, nei gyvenimo stiliuje nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardą jis praranda retai, yra linkęs keisti savo nuomonę, jei aplinkiniai įrodo, jog jis neteisus. Nors ankščiau jis kartodavo tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, tačiau šiuo metu prieš veikdamas jis stengiasi apgalvoti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo elgesio pasekmes. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog R. G. tinkamai analizuoja savo praeitį, joje padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių draugų, visą savo dėmesį skiriant savo vaikams, prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme. Sutinkant su Komisijos išvadomis atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2017 m. spalio 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje be nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų yra nustatytas dar vienas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti veiksnys – ankstesni R. G. teisės pažeidimai, tačiau akivaizdu, kad šis veiksnys yra statinis ir, nepriklausomai nuo nuteistojo elgesio pataisos namuose, pakisti negali, todėl netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos remiantis vien tik šiuo veiksniu, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad komentuojama Socialinio tyrimo išvada yra nustatyti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, darbinių planų turėjimas ir ryšių palaikymas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai gali padėti nuteistajam integruotis į visuomenę laisvėje ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aptarti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tačiau teigiamai R. G. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo R. G. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2017 m. spalio 23 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-789 dėl R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 93-789 dėl nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Nustatyti nuteistajam R. G. (gim. 1957-07-18) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punkte, numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė