Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
1A-4-634/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
R. L.
Civilinis ieškovas
UAB „Lietuvos draudimas“, Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinei ligonių kasai, R. L.
Advokatai
Marytė Vietaitė, Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00644-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko,

sekretoriaujant L. G.,dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nukentėjusiajai R. L., jos atstovei advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus R. L. sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimu 1 metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) – laisvės apribojimu 5 mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. L. turto sugadinimo) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nesiartinti prie nukentėjusiosios R. L..

Civilinio ieškovo UAB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl 86,88 Eur turtinės žalos priteisimo iš A. K. paliktas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. K. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 137,45 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinis ieškinys dėl 255,70 Eur turtinės ir 8688,60 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiajai R. L. priteista 255,70 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. K. nukentėjusiajai R. L. priteista 724 Eur patirtoms advokato pagalbai išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 23 d. apie 09.40 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo R. L., sudavė nukentėjusiajai R. L. rankos kumščiu į veido sritį, padarydamas jai kraujosruvą dešinio žando vidiniame paviršiuje, spyrė į dešinę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą, o dėl šio spyrio nukentėjusiajai parkritus, padarė kairio kelio priekinio kryžminio raiščio ir medialinio kryžminio raiščio dalinius II laipsnio plyšimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio kelio priekinio raiščio ir medialinio kryžminio raiščio dalinio II laipsnio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veikos kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 23 d. apie 09.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad nukentėjusioji R. L. jį filmavo įvykio vietoje, kai jis ją plūdo necenzūriniais žodžiais, atėmė iš R. L. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7230“, 289,62 Eur (1000 litų) vertės, kurį kelis kartus trenkė į medį ir sudaužė, o po to nubėgęs šį telefoną užkasė į žemę, tokiu būdu tyčia sugadino mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7230“, padarydamas nukentėjusiajai R. L. 289,62 Eur (1000 litų) turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistojo A. K. gynėjas advokatas D. Svirinavičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) nenustačius pagrindo perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir A. K. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, atmesti civilinius ieškinius ir iš R. L. priteisti visas proceso išlaidas, tame tarpe A. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Skunde nurodoma, jog A. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė ir šioje byloje yra apšmeižtas. Byloje R. L. pateiktas vaizdo ir garso įrašas darytas visai kitomis aplinkybėmis, nei nurodo nukentėjusioji, o būtent aplinkybėmis parodytomis savivaldybės pareigūno, liudytojo A. V., t. y. kuomet prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atvykę (duomenys neskelbtini) savivaldybės pareigūnai dėl ginčų, susijusių su komunikacijomis.Nuteistojo gynėjo teigimu, kaltinime nurodomas tariamas nusikalstamas veikas paneigia liudytojų S. K., K. K. – K. parodymai, liudytojo A. V. parodymai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 43-10-11985, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. spalio 19 d. informacinių technologijų ekspertizės aktas Nr. 11-611 (15), bei kiti įrodymai. Nors ir netiesiogiai, tačiau kaltinimą paneigia ir liudytojos J. D. parodymai, kurie sudaro pakankamą pagrindą kritiškai vertinti ir atmesti atskirus kaltinančios šalies pateiktus įrodymus. Kritikuodamas nukentėjusiosios R. L. parodymus, nuteistojo gynėjas nurodo, kad ji dėl esminių bylos aplinkybių davė itin prieštaringus paaiškinimus bei parodymus, kadangi savo parodymuose ji nurodė skirtingą tariamų nusikalstamų veikų laiką, taip pat vienur ji teigė, kad iš jos tariamai atimtas mobilaus ryšio telefono aparatas esą buvo surastas tos pačios dienos vakare, o kitur jau nurodo, kad tą telefoną surado kitą dieną ir t.t. Be to, ir nukentėjusiosios pateiktas vaizdo ir garso įrašas niekaip nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, kad A. K. būtų ją kaip nors įžeidinėjęs, jai būtų kuo nors grasinęs, kad jos atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą, o svarbiausia - nepatvirtina, kad nukentėjusioji viso įvykio metu šaukė „Gelbėkit, padėkit, muša“, kaip ji bylos nagrinėjimo metu nuolat akcentavo. Jeigu nukentėjusioji būtų šaukusis pagalbos, tuomet neabejotinai minėtame įraše tie nukentėjusiosios pagalbos šauksmai būtų užfiksuoti ir girdimi. Nuteistojo gynėjas taip pat pažymi, jog nukentėjusioji parodė, kad A. K. jos telefoną daužė į medį, tačiau telefono korpusas niekaip atitinkamai nesubraižytas, o jo sulenkimas galėjo bet kada būti padarytas ir ranka. Dėl aptartų aplinkybių, nuteistojo gynėjo teigimu, atmestini ir liudytojo A. B. parodymai, jog jis, dar būdamas savo namo kieme, esą išgirdo miške rėkiant „Gelbėkite, muša!“. Atitinkamai, dėl paminėtų aplinkybių, atmestini ir išvestiniai liudytojų R. L., D. B. šioje byloje duoti parodymai. Dėl liudytojo A. B. parodymų skunde taip pat nurodoma ir tai, kad jie ne tik neatitinka eilės kitų faktinių duomenų byloje, bet ir netiesiogiai paneigia nukentėjusiosios parodymus. Liudytojas A. B. parodė, kad dirbo lauke, ūkiniame prie malkų, taigi jis turėjo girdėti nukentėjusiosios nurodomą tariamo konflikto pradžią, kadangi iš kaltinamojo byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog atstumas iki tariamos A. B. buvimo vietos buvo apie 5-6 metrai. Tuo tarpu liudytojas A. B. nieko panašaus apie tokį konfliktą prie tų namų neparodė. Liudytojų A. B. ir D. B. parodymus yra pagrindas atmesti bei pripažinti juos nepatikimais ir dėl ankščiau tarp jų ir A. K. susiklosčiusių konfliktinių santykių.Skunde taip pat nurodoma, jog visi subjektyvaus pobūdžio įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, yra visiškai nepatikimi. Kaip pati nukentėjusioji, taip ir liudytojai R. L., A. B. bei jo sutuoktinė D. B., jau gana ilgą laiką yra giliame konflikte su A. K. dėl susiklosčiusių blogų kaimyninių santykių, dėl kurių jau gana ilgą laiką tarp tų šalių vyksta bylinėjimasis. Nukentėjusiosios telefono abonentą aptarnavusios telekomunikacijų įmonės pateikti duomenys bei LTEC informacinių technologijų ekspertizės aktas taip pat paneigia nukentėjusiosios ir liudytojo R. L. parodymus, jog nagrinėjamų įvykių dieną, iki vakaro daug kartų skambinant į nukentėjusiosios telefoną, tas telefonas neatsiliepęs, nors rodęs ryšio signalą. Jokių atitinkamų „praleistų skambučių“ nei operatorius savo duomenyse, nei ekspertas nukentėjusiosios telefone neaptiko. Šios aplinkybės paneigia ir liudytojo R. G. parodymus, jog nusikalstamų veikų padarymo vietoje, miške, jis ne kartą skambinęs iš kito telefono į nukentėjusiosios abonentą, pastarasis esą rodė tinkamą signalą, tačiau juo niekas neatsiliepė.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog gana prieštaringi yra 2013 m. gegužės 23 d. įforminti bylos dokumentai, o taip pat itin prieštaringi bei neatitinkantys kitų bylos duomenų yra tuos dokumentus pildžiusio tyrėjo R. G. parodymai. Be to, nors tarnybiniame pranešime R. G. nurodė, kad tą dieną niekas jo neįsileido į A. K. namus, tačiau šias aplinkybes kategoriškai paneigė ne tik pats nuteistasis, bet ir liudytojos S. K., K. K., kurios neigė bet kokį tariamą tyrėjo R. G. vizitą. Pažymėtina ir tai, kad visi tyrėjo R. G. veiksmai neatitinka kitų iš Policijos išreikalautų duomenų. Atsižvelgiant į tai, įvertinant atstumą tarp tirto įvykio vietos ir policijos komisariato buveinės, kyla daugybė abejonių visų procesinių dokumentų autentiškumu, todėl darytina išvada, jog visi pirminiai byloje 2013 m. gegužės 23 d. atlikti veiksmai yra niekiniai.Skunde nurodoma, jog šioje byloje būtent nukentėjusiosios ir kaltinimo liudytojų parodymai turėjo turi atmesti kaip nepatikimi, neatitinkantys eilės byloje surinktų įrodymų. Tuo tarpu apylinkės teismas nepagrįstai atmetė kaltinamojo gynybos liudytojų parodymus, motyvuodamas tuo, jog jų parodymų nepatvirtina dokumentai.A. K. gynėjo įsitikinimu, byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada taip pat nesudaro pagrindo ne tik inkriminuoti A. K. bent dalies kaltinimo, tačiau ir nesudaro pagrindo teigti, jog R. L. 2013 m. gegužės 23 d. ryte ar panašiu laiku būtų buvusi sužalota jos tariamu būdu. Pirmojoje specialisto išvadoje Nr. GI333/13(02) nukentėjusiajai konstatuota, viso labo, lyginant su antrąja specialisto išvada, kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje ir dvi poodinės kraujosruvos kojose, kai tuo tarpu antrojoje specialisto išvadoje Nr. pGl713/13(02) jau nurodoma, kad nukentėjusiajai padaryta kairio kelio priekinio kryžminio raiščio ir medialinio kryžminio raiščio daliniai II laipsnio plyšimai. Nors apylinkės teisme buvo apklausta teismo medicinos specialistė, tačiau jos apklausa ne tik nepašalino esančių neaiškumų aktualiais byloje teismo medicinos klausimais, tačiau ir dar labiau sustiprino abejones dėl byloje duotos tais klausimais teismo medicinos specialistės išvados, kuria bandomas pagrįsti kaltinimas. Šiuo atveju itin reikšmingos ir tos aplinkybės, jog pagal atskirus bylos duomenis nukentėjusioji R. L. jau iš anksčiau galimai turėjo problemų su kairio kelio priekiniu ir medialiniu kryžminiais raiščiais, nes bylos medžiagoje esančiame med. dokumento nuoraše „Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas Nr. 2237 (1,5T)“ nukentėjusiajai pažymimi kažkokie tai „fibrioziniai randiniai pakitimai“. Taigi nepaskyrus teismo medicinos ekspertizės, taip ir lieka nepašalintos visos abejonės dėl esminių bylos klausimų, o taip pat lieka ne iki galo patikrinti ir pačios nukentėjusiosios parodymai, kaip ir atskirų byloje esančių medicininių dokumentų kopijų (apie nukentėjusiosios sveikatą) objektyvumas.Gynėjo teigimu, dėl visų išdėstytų faktinio pobūdžio aplinkybių yra pakankamas pagrindas išvadai, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Be to, gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir todėl, kad nepagrįstai, protokolinėmis nutartimis, atmetė gynybos prašymus dėl surinkimo ir išnagrinėjimo įrodymų, kurių kaltinamasis su gynėju objektyviai negali gauti ir pateikti teismui. Tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius baudžiamojo proceso normų reikalavimus. Skunde pažymėta ir tai, kad atitinkamos teisėjo nutartys, kuriomis buvo atmesti gynybos prašymai, pagal BPK normas negalėjo būti skundžiamos aukštesnės instancijos teismui, dėl ko, teisėjui atmetus nurodytuosius gynybos prašymus dėl įrodymų rinkimo ir nagrinėjimo, kaltinamajam buvo užkirstas kelias į gynybą. Dėl visų šių aplinkybių yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vis tik nenustatytų to procesinio pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, tokiu atveju, dėl visų apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje A. K. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir visi civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.Atsiliepimų į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. L. prašo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat gynėjas nurodo, jog byla išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais ir kuriais grindžia A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, netinkamai parinko baudžiamojo poveikio priemonę, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kadangi, jo nuomone, nepagrįstai buvo atmesti gynybos prašymai dėl įrodymų surinkimo bei išnagrinėjimo ir taip kaltinamajam buvo užkirstas kelias į gynybą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo gynėjo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino nesilaikydamas aukščiau paminėtų BPK normų, dėl ko juos įvertino netinkamai, pagrindo nėra. Teismas nuosprendyje nurodė, kuriais įrodymais ir kodėl jis grindžia savo išvadas dėl A. K. kaltės, taip pat nurodė, kuriuos įrodymus atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Vien tai, kad įrodymus teismas įvertino nepalankiai A. K. ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, ar tai, kad teismas netenkino visų gynybos prašymų, neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas kritikuoja nukentėjusiosios R. L. bei liudytojų R. L., A. B., D. B., R. G. parodymus ir nurodo, kad jų parodymai yra nepatikimi, neatitinka byloje surinktų įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, su tokiais nuteistojo gynėjo argumentai nesutinka.Vertinant nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų parodymus matyti, jog priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nukentėjusioji R. L. viso proceso nuosekliai ir iš esmės analogiškai, aiškino kaltinime nurodyto įvykio aplinkybes, jog 2013 m. gegužės 23 d. išėjus pavedžioti šunis, ją pradėjo įžeidinėti kaimynas A. K., vėliau jos atžvilgiu jis panaudojo fizinį smurtą bei pagriebęs jos telefoną, pradėjo jį daužyti į medį ir taip sugadino. Šiuos nukentėjusiosios R. L. parodymus patvirtino liudytojas A. B., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. gegužės 23 d. dirbdamas ūkiniame pastate, kapodamas malkas, išgirdo miške šaukiantis pagalbos. Toje vietoje, kur dirbo, nieko nematė, tačiau išėjęs į keliuką, jis pamatė suklupusią R. L., šalia kurios buvo A. K.. Kol jis priėjo, A. K. pabėgo. R. L. pasakė, kad A. K. ją užpuolė, ji buvo susijaudinusi, drebėjo bei prašė iškviesti policiją. Liudytojas R. L. parodė, kad 2013 m. gegužės 23 d. ryte, jo žmona R. L. išvedė šunis. Prie pat įvažiavimo jis pamatė grįžtančią žmoną, kuri buvo purvina, apsiverkusi ir šoko būsenoje. Žmona drebančiu balsu paaiškino, kad ją užpuolė A. K., skundėsi kojų ir veido skausmu, jai buvo išmuštas dantis. Liudytoja D. B. taip pat patvirtino, kad kieme pamatė R. L., kuri buvo su jos vyru. R. L. buvo išbalusi, drebėjo, buvo šoko būsenoje. Vėliau paaiškino, kad A. K. iš jos atėmė telefoną, jai sudavė, įspyrė. R. L. vyras paprašė kartu su ja palaukti policijos. Aptarti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai esminėse aplinkybėse dėl kaltinime nurodytų aplinkybių sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, todėl apeliacinės instancijos teismas jais abejoti neturi pagrindo. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji viso proceso metu nevienodai nurodė kokiais žodžiais šaukėsi pagalbos (ar „gelbėkite, padėkite!“, ar „muša, gelbėkit, padėkit“, ar „gelbėkit, padėkit, muša“) taip pat nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, kadangi tai nėra esminė aplinkybė ir pagalbos šauksmo fakto nepaneigia. Nėra pagrindo sutikti su ir apeliacinio skundo argumentais dėl liudytojo A. B. parodymų patikimumo. Nors skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad liudytojas A. B. turėjo girdėti konflikto tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo pradžią, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog liudytojas paties konflikto iš viso nenurodė girdėjęs, o parodė tik tai, kad išgirdo pagalbos šauksmą.Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, nukentėjusiosios R. L. bei minėtus liudytojų parodymus neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 31-39). Vaizdo įraše matomi medžiai, vyro veidas, girdimi moters ir vyro balsai, pokalbio metu moteris sako: „atiduok...“, vyras: „ką tu čia fotografuoji, tuoj iš to mobiliako nieko neliks. Ką darai?“, moteris: „atiduok telefoną pasakiau“, vyras: „abdukciją išsiimsi? Tuoj einu į policiją, o dabar sudraskysiu. Ir viskas“. Vaizdas juda, nesufokusuotas, girdimas traškesys, 01.33 min. įrašo laiku matoma, kad yra filmuojama iš objekto, panašaus į duobę, griovį, kairėje matomas objektas, panašus į žmogaus ranką, dešinėje ekrano pusėje viršuje matomos medžių šakos, ryškus šviesos šaltinis, nuo 01.39 min. įrašo laiku matomas tik juodas fonas, nors filmavimas vyksta toliau, įrašas baigiamas 29.18 min. įrašo laiku (t. 1, b. l. 31 – 39). Byloje esantis 2015 m. spalio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11-611 (15) patvirtina, jog ekspertizei pateiktos microSD atminties kortelėje yra 1 atvaizdas „Nuotrauka0224.jpg“ sukurtas 2013 m. gegužės 23 d. 9.47 val. ir 1 video įrašas „Vaizdo įrašas0010.3gp“ sukurtas 2013 m. gegužės 23 d. 9.51 val.-10.22 val. laikotarpiu (t. 4, b. l. 91-96), t. y. būtent tuo metu, kaip ir nurodė nukentėjusioji. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, kad vaizdo įrašas galimai darytas tada, kai savivaldybės darbuotojai apžiūrinėjo komunikacijas, tačiau iš telefone rastos nuotraukos bei vaizdo įrašo matyti, kad jokių kitų asmenų aplinkui nesimato, be to, vaizdo įrašė užfiksuotas vaizdas prieštarauja ir liudytojo A. V. parodymams, kadangi aplinkui daugiau jokių asmenų ar namų nesimato.Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas atmeta ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus dėl to, kad liudytojų parodymai yra nepatikimi, nes tarp jų ir A. K. jau ilgą laiką yra konfliktiniai santykiai. Šis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas išimtinai tik prielaidomis, todėl yra atmetamas. Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo gynėjo skundo argumentas, jog nukentėjusiosios telefono abonentą aptarnavusios telekomunikacijų įmonės pateikti duomenys bei LTEC informacinių technologijų ekspertizės aktas paneigia nukentėjusiosios ir liudytojo R. L. parodymus, jog nagrinėjamų įvykių dieną, iki vakaro daug kartų skambinant į nukentėjusiosios telefoną, tas telefonas neatsiliepęs, nors rodęs ryšio signalą. Jokių atitinkamų „praleistų skambučių“ nei operatorius savo duomenyse, nei ekspertas nukentėjusiosios telefone neaptiko. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančio 2015 m. spalio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-611 (15) matyti, kad jame aiškiai nurodyta, kad ekspertizei pateikto MRT „Nokia 7230 RM-604“ atmintyje yra išlikę 2013 m. gegužės 23 d. – 13 praleistų skambučių. Iš tame pačiame ekspertizės akte pateiktos pokalbių suvestinės lentelės matyti, kad nukentėjusiosios vyras R. L. 2013 m. gegužės 23 d. 21.08 val. – 21.11 val. skambino į nukentėjusiosios telefoną, taigi ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina liudytojo R. L. parodymus, jog 2013 m. gegužės 23 d. vakare grįžęs namo, iš darbinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į nukentėjusiosios telefoną ir jo ieškojo. Šios aplinkybės taip patvirtina ir liudytojo R. G. parodymus, jog vėliau, antrą kartą atvykęs į įvykio vietą, jis taip pat iš savo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į nukentėjusiosios telefoną. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog gana prieštaringi yra 2013 m. gegužės 23 d. įforminti bylos dokumentai, o taip pat itin prieštaringi bei neatitinkantys kitų bylos duomenų yra tuos dokumentus pildžiusio tyrėjo R. G. parodymai, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo gynėjo nurodomi netikslumai jo minimuose dokumentuose nėra esminiai, kadangi kitose aplinkybėse juose nurodyti duomenys atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Prieštaravimai tarp liudytojo R. G. bei liudytojų S. K. ir K. K. parodymų, jo parodymų patikimumo ir A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas taip pat nepaneigia. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. K., K. K. ir A. V. parodymais, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentai nesutinka ir pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, liudytojų S. K., K. K. ir A. V. parodymus vertina kritiškai. Iš pirmosios instancijos teisme duotų liudytojų S. K. ir K. K. parodymų matyti, jog abi liudytojos nurodė mačiusios R. L. išvedant į mišką šunis. Minėtiems savivaldybės darbuotojams išvažiuojant jos matė, kaip R. L. grįžo keliu į namus ir nuėjo pas B.. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokie liudytojų S. K. ir K. K. parodymai prieštarauja liudytojo A. V. parodymams, kadangi A. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kieme, kitame nei K., buvo moteris, kuri filmavo. Be to, A. V. nurodė, kad moteris filmavo ne A. K. namo kieme, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad situacijoje dalyvavę asmenys turėjo galimybę bendrauti betarpiškai, tai yra jie nebuvo atskirti jokių kiemus skiriančių ribų, buvo apsupti medžių. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojo A. V. parodymų nepatikimumo. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju vadovautis vien tik nuteistojo pusę palaikančių liudytojų paaiškinimais, kaip to norėtų nuteistojo gynėjas, negalima, kadangi natūralu, kad jie yra suinteresuoti padėti kaltinamam asmeniui išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir todėl neatskleidžia tikrųjų tiriamo įvykio aplinkybių, ką ir patvirtina jų parodymų prieštaringumas.Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes bei sužalojimo mechanizmą patvirtina pagal nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinės instancijos teisme atliktos teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKG 25/2016(02). Ekspertizės aktas patvirtina, jog poodinė kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairiame kelyje, kairio kelio daliniai priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šalutinio (medialinio kolateralinio) raiščio plyšimai, vidinio menisko ir vidinio gumburo kremzlės plyšimai R. L. padaryti dešiniam žandui, dešinei šlauniai ir kairiam keliui kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip trijų trauminių kontaktų pasėkoje. Kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryti suduodant kumščiu į dešinį žandą bei spiriant koja į dešinę šlaunį. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje su daliniais priekinio kryžminio ir vidinio šalutinio raiščių plyšimais, vidinio menisko ir vidinio gumburo kremzlės plyšimais galėjo gautis nukritus nukentėjusiajai ant kairio kelio. Visi aukščiau išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2013 m. gegužės 23 d. Duomenų, kad minėti sužalojimai būtų padaryti anksčiau ar vėliau nurodytos datos, nėra. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie anksčiau nukentėjusiosios patirtas kairio kelio traumas, nėra. Patyrusi tokius kelio sužalojimus nukentėjusioji galėjo judėti ir vairuoti automobilį. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau dešimt parų. (t. 5, b. l. 145-149). Šis ekspertizės aktas paneigia ir nuteistojo gynėjo keliamą versiją, jog minėti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ankščiau, o ne įvykio metu.Konstatuotina, jog nuteistojo A. K. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios R. L., liudytojų R. L., A. B., D. B., R. G. parodymais, ekspertizės aktu Nr. EKG 25/2016(02) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas remiasi minėtų liudytojų parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, vieni kitus papildė ir tarpusavyje neprieštaravo. Liudytojų S. K., K. K. bei A. V. parodymus apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, atmeta kaip nepatikimus, kadangi jie esminėse aplinkybėse nesutampa ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas, BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir dėl jo veiksmų kvalifikavimo, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, nuteistąjį A. K. išteisinti ar bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoseBK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nesiartinti prie nukentėjusiosios R. L.. BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali būti skiriama tik tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. K. ir nukentėjusioji R. L. nėra siejami giminystės ar šeimyniniais ryšiais, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė A. K. paskirta nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Dėl proceso išlaidų.Nukentėjusiosios R. L. atstovė advokatė M. V. pareiškė prašymą iš nuteistojo A. K. priteisti nukentėjusiosios R. L. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė teismui šias išlaidas patvirtinantį 2016 m. balandžio 3 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 546609 (t. 5, b. l. 95).Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinį skundą, kurį nuspręsta atmesti, todėl yra pagrindas nukentėjusiosios R. L. patirtas proceso išlaidas už jai suteiktas atstovavimo paslaugas priteisti iš nuteistojo A. K.. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog nukentėjusioji R. L. už jai suteiktas atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme advokatei M. Vietaitei sumokėjo 370 Eur. Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos 370 Eur išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl jos priteistinos iš nuteistojo A. K..Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti iš nukentėjusiosios R. L. visas A. K. turėtas proceso išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. R. L. naudai 370 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas GražysAlgirdas Jaliniauskas