- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- A11.-140-363/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00062-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. R.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamensto prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 12.1Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus (ANK 235 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. vasario 27 d. atlikto neplaninio (duomenys neskelbtini) įmonės patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) įmonės atliekų susidarymo apskaitos žurnale užregistruotos ūkinės veiklos metu autoremonto dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), susidariusių 0,0111 kitos variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekų (atliekų sąrašo kodas 13 02 08*), 0,0002 t pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis atliekų (15 01 10*), 0,0015 t užterštų pašluosčių atliekų (15 02 02*), 0,0002 t tepalo filtrų atliekų (16 01 07*), 0,030 t juodojo metalo laužo atliekų (16 01 17), 0,0001 t spalvotojų metalų atliekų (16 01 18), 0,0002 t degalų filtrų atliekų (16 01 21 01*), 0,00005 t oro įsiurbimo filtrų atliekų (16 01 21 02*) ir 0,007 t amortizatorių atliekų (16 01 21 03*). Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. R. R. paslaugų įmonės autoremonto dirbtuvėse iš viso susidarė 0,113 t kitos variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekų (atliekų sąrašo kodas 13 02 08*), 0,0041 pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis atliekų (15 01 10*), 0,0325 t užterštų pašluosčių atliekų (15 02 02*), 0,0096 t tepalo filtrų atliekų (16 01 07*), 0378 t juodojo metalo laužo atliekų (16 01 17), 0,01811 spalvotojų metalų atliekų (16 01 18), 0,001 1 degalų filtrų atliekų (16 01 21 01*), 0,002 t oro įsiurbimo filtrų atliekų (16 01 21 02*) ir 0,039 t amortizatorių atliekų (16 01 21 03*). Patikrinimo metu nustatyta, kad R. R. paslaugų įmonė autoservise susidariusias pavojingas atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „V.“ laikė ilgiau kaip šešis mėnesius. Ūkinės veiklos metu susidariusios nepavojingos juodojo ir spalvotojo metalo laužo atliekos šių atliekų susidarymo vietoje laikomos ilgiau nei metus. Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R. R. paaiškino, kad tokių pavojingų atliekų išvežimas jo nedidelei įmonei yra per brangus, todėl jis norėjo atliekas išvežti sukaupęs jų didesnį kiekį. Pripažįsta pažeidęs teisės aktus, labai dėl padaryto pažeidimo gailisi, atliekas dabar yra išvežęs. Esant galimybei prašo skirti mažesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes yra vienas dirbantis šeimos narys, tiek jo, tiek įmonės pajamos yra mažos.
Be R. R. prisipažinimo administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; 2020m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pavedimo atlikti patikrinimą kopija; 2020m. vasario 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 26 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 26 d PVM sąskaita faktūra; (duomenys neskelbtini) įmonės atliekų susidarymo apskaitos duomenys iš Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS); R. R. paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodoma, jog su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad atliekų neišvežė per nustatytą terminą, nes darbų apimtys nedidelės ir susidaro nedidelis atliekų kiekis. Atliekos saugomos, kad nepatektų į aplinką ir neterštų. Atliekas išvežė tada, kai susidarė didesnis jų kiekis. Įsipareigojo metalo atliekas išvežti nedelsiant, prašė skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) įmonės savininku, pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 18 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) autoremonto dirbtuvių teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ilgiau kaip šešis mėnesius laikė pavojingas variklio, pavarų dėžės, tepalinės alyvos, užterštų pašluosčių, tepalo, degalų, oro įsiurbimo filtrų, amortizatorių atliekas, kurias kaupė nuo 2018 metų iki patikrinimo dienos neperduodamas atliekų atliekas tvarkančiai įmonei, taip pat ilgiau kaip vienerius metus laikė nepavojingas juodojo metalo laužo, spalvotojų metalų atliekas. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę – iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie teistumą nėra, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, paskirtas baudas sumokėjęs, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pavojingos atliekos yra perduotos atliekas tvarkančiai įmonei, o nepavojingas atliekas R. R. įsipareigojo nedelsiant išvežti pats, skirtina minimali įstatymo numatyta bauda.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, pažymėtina, jog pažeidėjas atliekas saugojo, kad jos nepatektų į aplinką, yra jas jau išvežęs, byloje pateikė dokumentus apie savo finansinę būklę iš kurių nustatyta, jog šeimos pajamos nėra didelės, R. R. sutuoktinė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sūnus studijuoja. Byloje nenustatyta, jog kaltininkas turėjo kokios naudos, o gamtai nebuvo padaryta žala ar nuostoliai valstybei, todėl remiantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ir ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta minimali sankcija būtų neproporcinga nuobauda dėl padaryto nusižengimo, todėl taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, minimali bauda mažintina pusiau.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, nuobaudą – 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui P. P. apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).