Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-366/2009

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.26.2., 1.1.7.2.5., 2.1.15.1.2., 2.4.6.

N U TARTIS

2009 m. liepos 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. Ž. nuteistas pagal BK 284 str.1d laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 100 val. per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš I.Ž. nukentėjusiajam V.M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1200 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Priteista iš I.Ž. Valstybinei ligonių kasai, įm.k. 191351679, 1155,20 Lt už nukentėjusio gydymą.

Priteista iš I.Ž. 10,50 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. 22 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)g., Rokiškio m., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą bei su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su E. D., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 16 metų amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: E. D. kumščiu sudavus V.M. į veidą ne mažiau 4 smūgių, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, E. D. ir kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pargriovus V.M. ant žemės ,bendrai su jais suspardė nukentėjusį ,įspiriant ne mažiau dvidešimt smūgių į galvą, rankas bei kitas kūno vietas.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 19.15 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Rokiškio m., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą bei su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su E.D., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 16 metų, amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą papurškus iš dujų balionėlio V. M. į akis, po to pargriautam V. M. gulint ant žemės, įspirdamas į galvą, rankas bei kitas kūno dalis ne mažiau kaip penkiolika kartų, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir E. D., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 16 metų amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo V.M. atstovė advokatė R.Čibirienė prašo apeliacinį skundą atmesti bei nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas byloje išnagrinėtų įrodymu visetu, bausmė parinkta tinkamai, o priteistos neturtinės žalos dydžio mažinti dar labiau nėra pagrindo. Atstovės nuomone, apeliantas savo skundą motyvuoja vien nukentėjusiojo parodymais, juos iškraipydamas ir savaip interpretuodamas, neminėdamas kitų įrodymų, kuriais teismas pagrindė kaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Atsiliepime pažymima, kad apeliantui paskirta laisvės apribojimo bausmė nesukelia taip nurodomų gyvenimo suvaržymų ir yra viena švelniausių bausmių, kurią tinkamai apeliantas įvykdęs, nepraras nei įsidarbinimo galimybės, nei galėjimo aplankyti tėvus. Nukentėjusiojo atstovė taip pat nurodo, kad apelianto argumentai dėl priteistos neturtinės žalos yra neobjektyvūs, kadangi nuteistasis gali ateityje įsidarbinti, įgyti savo turto, ir per tam tikrą laiką atlygins 5000 Lt žalą, kuri nėra didelė, juolab, kad teismas prašomą priteisti 20000 Lt neturtinę žalą žymiai sumažino ir priteisė tik ketvirtadalį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I.Žemaičio skundas atmestinas.

Dėl veikos pagal BK 284 str. 1 d.

Nors nuteistasis nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad teismas I.Ž. pripažino kaltu, nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetą padaryta teisinga išvada dėl I.Ž. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiojo V.M., liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (nuteistojo parodymus ta apimtimi, kuriais tvirtinama, jog įvykio metu jis buvo parduotuvėje ir tik iš jos išėjęs pamatė, kad E.D. su draugais muša nukentėjusįjį) apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Nors kaltinamasis nurodo, kad vertinant jo, nukentėjusiojo bei liudytojo E.D. parodymus, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra grindžiama tik prielaidomis, kadangi nukentėjusiojo V.M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi nuo duotų teisminio nagrinėjimo metu, tačiau iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, nekeliantys abejonių dėl to, jog prie jo ir G.P. priėjo E.D., I.Ž., R.S. bei vaikinas, vardu Mindaugas, kurie kilus žodiniam konfliktui nukentėjusįjį pargriovė ant žemės ir spardė, tame tarpe ir I.Ž.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V.M. sužalojimai padaryti nurodomu laiku ir traktuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojų G.P., G.A., J.M. parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad I.Ž. atliko V.M. atžvilgiu neteisėtus veiksmus, todėl teigti, kad kaltinamasis tik ketino spirti nukentėjusiajam, bet G.P. buvo nustumtas šalin, nėra jokio pagrindo. Nors liudytojas E.D. apklausiamas nurodė, kad V.M. mušė vienas, tačiau apylinkės teismas pagrįstai jo parodymus atmetė ir įvertino kaip siekį padėti I.Ž. išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I.Ž. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl bausmės

Teisinga bausmė asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra tokia, kuria galima maksimaliai pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodytą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, griežtai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas parinko I.Ž. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Ši bausmė leidžia pakankamai efektyviai kontroliuoti nuteistą asmenį, kad jis nustatytu laiku būtų savo gyvenamojoje vietoje ir tokiu būdu jam yra atimama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Ši bausmės rūšis, be jokios abejonės varžo asmens, kuriam ji paskirta, tam tikras teises ir laisves, tačiau tai yra būtina siekiant BK 41 str. numatytų tikslų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą I.Ž. nuteistas pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tokia bausmė yra parinkta tinkama ir visiškai pagrįsta. Nepagrįstas ir motyvas, jog dėl tokio laisvės apribojimo I.Ž. bus atimta galimybė bendrauti su motina, kadangi laisvės apribojimo vykdymą prižiūrinčios institucijos pareigūnai, esant reikalui, gali duoti leidimą išvykti iš gyvenamosios vietos.

Dėl neturtinės žalos

Nuteistasis I.Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos jam atlyginti neturtinės žalos dydžiu.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d.. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, patyrė išgąstį ir psichologinę traumą, dėl sužalojimo vengė bendrauti su draugais, bijojo galimo pakartotinio sumušimo, sutriko miegas, atmintis. Atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo įstatyminė atstovė laikė 20000 Lt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį neatsižvelgęs į jo turtinę padėtį, yra nepagrįsta. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo sprendime yra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, taip pat atsižvelgė į asmenines nukentėjusiojo savybes ir konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, nukentėjusiojo sveikata pilnai neatsistatė.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį, t.y. į tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki, savo turto ir pajamų neturi, yra Vilniaus statybininkų rengimo centro 1-mo kurso studentas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei siekdamas nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nustatė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistojo. Kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl apelianto teiginys, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, teismo jam priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas – labai didelė suma, kurios jis, būdamas studentu, neturi galimybės uždirbti, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovės advokatės teiginiu, jog I.Ž. yra jaunas, darbingas, šiuo metu studijuoja, todėl kolegijos nuomone, įgijęs specialybę ir įsidarbinęs turės realią galimybę pilnai atlyginti žalą. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.