Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-514-1048/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
e1-514-1048/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23894-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-514-1048/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23894-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23894-20, kurioje

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 13 kartų, paskutinį kartą – Telšių apylinkės teismo 2018-09-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y.:

2020-06-18 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,35 promilių neblaivumas), pargriovė ant grindų savo motiną E. P., o jai bandant stotis, delnu dar kartą pastūmė ją į galvą, dėl ko motina griuvo, ir tokiais savo veiksmais sukėlė E. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-26 parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta iš dalies, nes jis nestūmė savo mamos tyčia, jis savo mamą pastūmė eidamas į savo kambarį, tačiau tai darė iš inercijos, ranka pastūmė, kad praeitų į savo kambarį, nes mama jam maišėsi. Mamą stūmė vieną kartą, ar mama po jo pastūmimo nugriuvo, nematė, nes iš karto nuėjo į savo kambarį. Tuo metu, jo manymu, medikų pas juos nebuvo, tačiau galimai to neprisimena dėl savo buvusio gana stipraus girtumo. Savo mamą pastūmė buto koridoriuje, nes ši maišė jam įeiti į jo kambarį (b. l. 92–94).

Įtariamasis G. P. 2020-06-27 papildomai parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. Nori papildomai pasakyti, kad įvykis buvo seniai, todėl tikslesnių įvykio aplinkybių neatsimena. Tiksliai atsimena, kad savo mamą vieną kartą tikrai pastūmė, kad mama būtų nugriuvusi, neatsimena. Kiek atsimena, mama atsirėmė į sieną po jo pastūmimo. Daugiau ar mamą stūmė, dėl buvusio stipraus girtumo neatsimena. Su mama jau susitaikė, mama jam atleido, jis mamos atsiprašė (b. l. 97-99).

Įtariamasis G. P. 2020-07-29 papildomai parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre nesigydo, supranta, kuo yra įtariamas ir dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Laikosi savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 102–104).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais kitais duomenimis.

Iš 2020-06-18 tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal E. P. pareiškimą 2020-06-18 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1–2).

Iš 2020-06-18 E. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. P. parodė, kad 2020-06-18 apie 17.10 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jos sūnus G. P., kuris buvo stipriai neblaivus, nes visą naktį kažkur gėrė ir tik ryte parėjo namo. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji pradėjo sūnui priekaištauti, jog šis vartoja alkoholį. Konfliktui nurimus ir jiems nuėjus į atskirus kambarius, po kiek laiko atvyko greitoji medicinos pagalba, dėl kokios priežasties jie atvyko, ji nežino. Apžiūrėję sūnų medikai šiam jokių sužeidimų ar sutrikimų nenustatė. Tada ji pradėjo sūnui priekaištauti, kad šis „prisprogęs“ kvietinėjasi medikus, kai neturi ligų. Tada G. P. pargriovė ją ant grindų ir plaštaka viena karta trenkė per galvą. Dėl sūnaus veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 15–16, 20).

2020-06-18 nutarimu E. P. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 21).

Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu (2020-06-26) parodė, kad laikosi savo duotų parodymų. Visas įvykio aplinkybes atsimena puikiai. 2020-06-18 dieną sūnus G. P. parėjo namo neblaivus. Ji taip pat buvo tą dieną išgėrusi gal stiklinę alaus. Ji sūnui pradėjo priekaištauti, kad šis vartoja alkoholį. Po to ji nuėjo į savo kambarį, sūnus į savo. Po kažkiek laiko atvyko greitosios pagalbos medikai, kodėl jie atvyko, ji nežino, ji jų nekvietė. Medikai sūnų apžiūrėjo, jokių sužalojimu ar negalavimų nenustatė. Medikams būnant ji sūnui priekaištavo ir dėl alkoholio vartojimo, ir dėl medikų iškvietimo. Tada sūnus priėjo prie jos, jai esant koridoriuje, ir ranka už peties ją pastūmė, ji griuvo ant grindų priekine kūno dalimi. Jai bandant stotis, kai dar nebuvo pilnai atsistojusi, sūnus dar kartą rankos plaštaka pastūmė ją, šį kartą stūmė į galvą, dėl ko ji vėl nugriuvau ant žemės. Tada sūnus nuo jos atsitraukė ir nuėjo į savo kambarį. Dėl tokių sūnaus G. P. veiksmų ji jautėsi pažeminta, jai skaudėjo, nes kai krito, nikstelėjo nugarą, dėl ko jai skaudėjo apie valandą laiko. Jokie sužalojimai nepadaryti, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Į medikus nesikreipė, medikai, kurie buvo bute įvykio metu, norėjo ją apžiūrėti, tačiau ji pasakė, kad jai jų pagalba nereikalinga. Sūnui atleido, su juo susitaikė, pretenzijų neturi (b. l. 36-39).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-18 ji dirbo Akmenės greitosios medicinos pagalbos centre. Apie 17.30 val. gavo pakartotinį iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykus ir įėjus į butą pastebėjo senyvo amžiaus moterį, kuri nusiminusi pradėjo pasakoti, kad sūnus ją skriaudžia. Sakė, kad sūnus stumdosi ir prašė iškviesti policijos pareigūnus. Ar G. P. stumdė savo motiną, ji nematė, tik matė, kad sūnus buvo bute kartu su mama ir jie žodžiais ginčijosi, pastebėjo, kad sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus. Kadangi moteris prašė iškviesti pareigūnus, todėl ji juos ir iškvietė, nors pati fakto, kaip G. P. stumdo ar muša savo mamą, ji nematė. Ant moters nesimatė jokių sužalojimų (b. l. 42-44).

Iš 2020-06-19 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (foto lentele) matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–33);

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020-06-18 17.57 val. alkoholio kiekio matuokliu G. P. nustatytas 3,35 promilių neblaivumas (b. l. 66–67).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie duomenys yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog 2020-06-18 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, G. P. pargriovė ant grindų savo motiną E. P., o jai bandant stotis, delnu dar kartą pastūmė ją į galvą, dėl ko motina griuvo, ir tokiais savo veiksmais sukėlė E. P. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad šie veiksmai padaryti motinos, su kuria kaltinamasis gyveno viename bute, atžvilgiu, G. P. veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2020-07-29 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi (b. l. 106-109).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumams už kitus tyčinius nusikaltimus, ši aplinkybė laikytina G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis G. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – trylika kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, vieną kartą – už smurtą artimoje aplinkoje, beveik už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 46-60), administracine tvarka nebaustas (b. l. 61). Kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 64, 65). Šios aplinkybės G. P. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. P. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2020-06-18 18.39 val. iki 2020-06-19 15.19 val. išbūtas laikas (1 sulaikymo para), kuri kurios prilyginama 1 arešto parai ir laikytina kaltinamąjį atlikus dalį bausmės – 1 parą arešto (b. l. 70-72; 86-87).

2020-06-19 nutarimu G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 83-85).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Nukentėjusioji 2020-07-29 pranešimu Nr. IBPS-S-402332-20 informuota apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 110-111).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. P. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, G. P. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2020-06-18 18.39 val. iki 2020-06-19 15.19 val. išbūtą laiką (vieną sulaikymo parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) parą arešto.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti 2020-06-19 nutarimu G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. P. išaiškinti, kad: nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti G. P., kad nuteistasis:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Diržienė