- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-2421-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10231-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios mažosios bendrijos „Sectio aurea“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija „Sectio aurea“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės, 33 563,60 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės teigimu, atsakovės civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, t. y. nevykdant Lietuvos Respublik?s juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti ieškovės turtą, visus dokumentus bei buhalterinės apskaitos registrus nemokumo administratorei; 2) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino MB „Sectio aurea“ kreditorių sąrašą 28 943,60 Eur sumai, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtino 4 620 Eur dydžio bazinį atlygį nemokumo administratorei. Ieškovės teigimu, bendra padaryta žala atsakovės neteisėtais veiksmais yra 33 563,60 Eur (28 943,60 Eur + 4 620 Eur); 3) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neperdavus nemokumo administratorei turto pagal balansą, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir dokumentų) kreditorių reikalavimai, bazinis atlygis nemokumo administratorei negali būti padengti 33 563,60 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
4. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodoma, kad per Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytą terminą atsakovė neperdavė nemokumo administratorei Jurgitai Šileikienei mažosios bendrijos „Sectio aurea“ turto bei dokumentų, todėl jai kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą.
5. Teismas pažymėjo, kad už šios pareigos nevykdymą JANĮ 57 straipsnio 3 dalis numato specialią tvarką, pagal kurią spendžiamas juridinio asmens valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus nevykdymo klausimas – galimybė skirti baudą, t. y. jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
6. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad nemokumo administratorė nesikreipė į ieškovės bankroto bylą Nr. eB2-1823-779/2024 nagrinėjantį teismą su prašymu dėl baudos skyrimo atsakovei už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą.
7. Teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratorė, teigdama, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė juridinio asmens turto ir dokumentų neperdavimu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nemokumo administratorė yra išnaudojusi visas galimybes turtui bei dokumentams perimti, t. y. nepasinaudojo JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta specialiąja tvarka, todėl jos ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
8. Teismas ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis į bankroto bylą Nr. eB2-1823-779/2024 nagrinėjantį teismą su prašymu dėl baudos skyrimo atsakovei už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato tokios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tai yra teisės aktai nenustato, kad bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio juridinio asmens vadovo jam neperdavus bankrutuojančio juridinio asmens turto ir dokumentų paskirtam nemokumo administratoriui tik po to, kai nemokumo administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos skyrimo pagal JANĮ 57 straipsnio 3 dalį.
9.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė nesikreipė į ieškovės bankroto bylą Nr. eB2-1823-779/2024 nagrinėjantį teismą su prašymu dėl baudos skyrimo J. B. už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovės nemokumo administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su 2024 m. liepos 24 d. prašymu dėl baudos skyrimo buvusiai ieškovės vadovei J. B.. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1823-779/2024 nutarė klausimą dėl baudos skyrimo buvusiai bankrutuojančios mažosios bendrijos „Sectio aurea“ vadovei J. B. skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugpjūčio 27 d., 10 val.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Jurgitą Šileikienę. Minėta nutartimi teismas taip pat įpareigojo ieškovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 31 d.
15. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei (buvusiai ieškovės vadovei), prašydama priteisti iš atsakovės 33 563,60 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Ieškinį ieškovė grindė tuo, jog atsakovė neveikimu, t. y. nevykdant JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintų reikalavimų bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus bei buhalterinės apskaitos registrus nemokumo administratorei Jurgitai Šileikienei.
17. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nemokumo administratorė JANĮ 57 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl baudos atsakovui skyrimo už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą, t. y., kad ieškovės nemokumo administratorė yra išnaudojusi visas galimybes ieškovės turtui bei dokumentams perimti.
18. Aiškindamas asmens teisės kreiptis į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės, asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 16–17 punktai).
19. JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą neperduoda paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Tačiau nei JANĮ 57 straipsnyje, nei kituose įstatymuose nėra imperatyviai nustatyta, jog, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu buvusiam juridinio asmens vadovui dėl žalos atlyginimo, ieškinį grindžiant aplinkybe, jog buvęs vadovas per teismo nustatytą terminą nepardavė paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turto ir (ar) informacijos, asmuo iš pradžių privalo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo už turto ir (ar) dokumentų neperdavimą.
20. Be to, prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam juridinio asmens vadovui už juridinio asmens turto ir (ar) dokumentų neperdavimą nagrinėja teismas, taigi, nėra tenkinama ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
21. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė nutartyje, kad ieškovė nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos vadovei skyrimo už turto ir dokumentų neperdavimą, kadangi skundžiamos nutarties priėmimo dieną ieškovė jau buvo pateikusi prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo (2024 m. liepos 24 d.) ieškovės bankroto byloje.
22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikini ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Sectio aurea“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikini Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.