Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-28 ir 2012-05-10 nutarčių panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-11-10 nuosprendžiu E. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 str. l d. ir 233 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Teismas taikė BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojant E. Š. šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-02-28 nutartimi E. Š. įspėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-10 nutartimi E. Š. panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pateikė vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-28 nutartį, kuria E. Š. įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Nuteistojo gynėjas skundu taip pat prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nutartį, kuria bausmės vykdymas atidėtas, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pateikta vykdyti, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas 2012-02-28 nutartį skirti E. Š. teismo įspėjimą bei 2012-05-10 nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, pažeidė E. Š. teisę į teisingą teismą, nes neužtikrino jo teisės turėti gynėją. E. Š. ne tik kad nedalyvavo šių klausimų sprendime, bet net ir nebuvo informuotas apie šių klausimų svarstymą. BPK 358 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kad į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, nerasta duomenų apie tai, kad į teismo posėdį būtų buvęs kviestas nuteistasis ir jo gynėjas. Nors BPK atskirai nereglamentuoja gynėjo dalyvavimo svarstant Pataisos inspekcijos teikimą dėl teismo įpareigojimo skyrimo, manytina, kad tokiu atveju taikytinos bendrosios BPK normos, t. y. BPK 44 str. 7 ir 8 d. nuostatos, numatančios įtariamojo ar kaltinamojo asmens teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, gintis per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų – gauti teisinę pagalbą. Šios teisės normos, užtikrinančios E. Š. teisę į teisingą teismą (teisę į gynybą), nebuvo užtikrintos.

Toliau nuteistojo advokatas skunde pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas 2012-02-28 nutartį, kuria buvo paskirtas teismo įspėjimas, vadovavosi nebegaliojančios teisės normos (BK 75 str. 4 d.) redakcija. BK 75 str. aktuali (galiojanti nuo 2012-01-07) redakcija nebenumato teismo įspėjimo instituto. Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 str. 5 d., įsigaliojusios 2012-01-07, esanti nuostata, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas, iki 2012-07-01 sukūrė situaciją, kai viena tvarka, nustatyta BK 75 str., jau nebegaliojo (nuo 2012-01-07), o kita tvarka – dar negaliojo, nes Probacijos įstatymas įsigaliojo tik 2012-07-01.

Teismas priimdamas nutartį panaikinti E. Š. bausmės vykdymo atidėjimą, neturėjo galimybės išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nevykdomas teismo paskirtas įpareigojimas ir netgi nesiėmė priemonių toms priežastims nustatyti. Protinga ir adekvati priemonė tokioms priežastims nustatyti visų pirma ir būtų buvusi E. Š. teisių į gynybą užtikrinimas (gynėjas, tinkamai atlikdamas pareigas, būtų turėjęs galimybę iš E. Š. artimųjų sužinoti tikrąsias priežastis). Pažymėtina, kad ir Klaipėdos rajono Pataisos darbų inspekcijos atsakingi darbuotojai tik formaliai vykdė savo pareigas, nes negalėjo teismui nurodyti, dėl kokių priežasčių E. Š. nebuvo gyvenamojoje vietoje. Manytina, kad neigiamas teisines pasekmes nuteistajam sukelia ne pats teismo paskirto įpareigojimo nevykdymo faktas, bet pateisinamų priežasčių nebuvimo faktas. Tokia nuostata suformuluota ir Probacijos įstatymo 30 str. (be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių).

Skunde toliau yra teigiama, kad teismas net nesvarstė E. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita ir apsiribojo paprastu konstatavimu, jog nėra vykdomas teismo įpareigojimas. BPK 358 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą. Ši nuostata reiškia, kad teismas visų pirma turi išsiaiškinti tikrąsias netinkamo teismo įpareigojimo vykdymo priežastis ir tik tada, atsižvelgdamas į nustatytas priežastis bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, priimti sprendimą, – arba atmesti teikimą, arba paskirtą teismo įpareigojimą pakeisti kitu, arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodyta išvada darytina iš bausmės vykdymo atidėjimo instituto tikslų (yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – BK 75 str. 1 d.) ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties.

E. Š. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą dėl svarbių priežasčių – išvyko į Didžiąją Britaniją turėdamas pagrindą manyti, jog galės grįžti atgal į Lietuvą per teismo nustatytą 7 dienų terminą, bet dėl teisinių procedūrų, susijusių su jo mažametės dukters grąžinimu iš laikinų globėjų, užsitęsimo bei savo pažeidžiamumo (nuteistas, pažeidęs teismo įpareigojimą, svetimoje šalyje, turėdamas finansinių problemų, nepakankamo išsilavinimo suformuoto neteisingo supratimo apie teisines situacijas), formaliai pažeidė teismo įpareigojimą. Tačiau savo elgesiu (nepadarė kitų naujų teisės pažeidimų, buvo socialiai aktyvus – dalyvavo teisinėse procedūrose dėl savo mažametės dukters, dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. jam skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą (BK 41, 75 str.).

2011 m. lapkričio mėn. (tiksli diena nenustatyta), E. Š. gavo 2011-11-16 pranešimą iš Didžiosios Britanijos Londono m. Mertono rajono Vaikų rūpybos, šeimos ir mokymo įstaigų departamento apie tai, kad jo prašoma „nedelsiant susisiekti nurodytais kontaktais“. Paaiškėjo, kad iš Londone gyvenančios E. Š. dukters V. mamos L. B. dėl jos nesugebėjimo užtikrinti tinkamų dukters gyvenimo sąlygų (piktnaudžiavimo alkoholiu ir ligos – vėžys), paimta ir perduota svetimiems asmenims laikinai globai E. Š. dukra V., g. „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėtos teisinės procedūros dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl nurodytos priežasties E. Š. skubiai išvyko į Londoną, kur aktyviai dalyvavo visose būtinose teisinėse procedūrose siekdamas savo dukros V., g. „(duomenys neskelbtini)“, perdavimo jam. Tuo tikslu buvo bendraujama su kompetentingomis Didžiosios Britanijos įstaigomis, atliekama DNR ekspertizė ir daugelis kitų veiksmų. Teisinėms procedūroms nesibaigus, š. m. balandžio 4 d., E. Š. buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje Didžiojoje Britanijoje policijos pareigūnų ir nuosprendžio vykdymui (laisvės atėmimo bausmės atlikimui) etapuotas į Lietuvą, Alytaus pataisos namus. E. Š. sulaikius, jo dukters V. perdavimo procedūros buvo tęsiamos, kol galiausiai globa buvo patikėta E. Š. motinai G. Š., gyvenančiai Didžiojoje Britanijoje, o vaikas grąžintas iš svetimų laikinų globėjų. Taigi savo veiksmais (išvykdamas iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją) E. Š. neigiamų teisinių pasekmių dėl jo paties kaina pasiekė, kad jo vaikas būtų grąžintas jo šeimai.

Tikėtina (nepaneigta), kad į Didžiąją Britaniją E. Š. vyko tikėdamasis, kad jo išvykimas iš gyvenamosios vietos Lietuvoje netruks ilgiau nei 7 paras, o vėliau supratęs, kad jo laukia ilgos teisinės procedūros, dėl savo pažeidžiamos padėties nesugebėjo suderinti kovos už savo mažametę dukrą ir už save, dėl to neinformavo Klaipėdos rajono pataisos inspekcijos (nuo 2012-07-01 Probacijos tarnybos) apie esamą situaciją ir jo išvykimo į Didžiąją Britaniją priežastis, todėl nebuvo pasinaudota galimybe teisme pakeisti jam skirtą įpareigojimą kitu, kuris būtų sudaręs sąlygas teisėtai suderinti abu tikslus – ir užtikrinti tinkamą dukters V. interesų atstovavimą, ir tinkamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžio vykdymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad per visą laikotarpį iki jo sulaikymo E. Š. neįvykdė jokių naujų teisės pažeidimų (jeigu tokiu nelaikyti teismo paskirto įpareigojimo neįvykdymo), buvo socialiai aktyvus – dalyvavo teisinėse procedūrose dėl savo mažametės dukters globos, turėjo gyvenamąją vietą bei dirbo. Todėl žiūrint iš esmės į turinį, manytina, jog bausmės tikslai dėl E. Š. buvo užtikrinti, kas sudaro prielaidas, panaikinus skundžiamas teismo nutartis, paskirti E. Š. kitą teismo įpareigojimą ir (ar) auklėjimo priemonę ir palikti galioti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012-02-28 nutartimi pagrįstai E. Š. įspėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir 2012-05-10 nutartimi E. Š. panaikino bausmės vykdymo atidėjimą bei pateikė vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

Baudžiamajame įstatyme iki 2012-07-01 buvo nustatyti du savarankiški bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindai: 1) teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymas be pateisinamų priežasčių; 2) viešosios tvarkos pažeidinėjimas, girtavimas ar padarymas kitų teisės pažeidimų, už kuriuos nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės (BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas bei 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Esant bent vienam iš šių pagrindų, nuteistojo elgesį kontroliuojanti institucija – Pataisos inspekcija, nelaukdama, kol pasibaigs bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kreipiasi į nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su teikimu įspėti nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Pagal įstatymą teismo nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę priimama tik tuo atveju, kai po įspėjimo nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonės ar daro teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

Konstatuotina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-02-28 ir 2012-05-10 priėmė pagrįstus bei teisėtus procesinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tiek 2012-02-28, tiek ir 2012-05-10 nutartį, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, abejoti jomis nėra pagrindo.

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-28 nutarties

Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2012-02-28 nutartį, nustatė, jog Klaipėdos rajono pataisos inspekcija nuteistojo E. Š. elgesį kontroliuoja nuo 2011-12-06. Jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 2011-12-13 buvo išsamiai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. 2012-01-06 08.25 val. buvo apsilankyta nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Klaipėdos g. „(duomenys neskelbtini)“, Doviluose, Klaipėdos r. Namų duris atidarė nuteistojo sesuo, kuri informavo, kad E. Š. gyvena kažkur Baičiuose, kur tiksliai, nežinanti, ji teigė praktiškai nebendraujanti su broliu, jis tik kartais pasirodo tėvų namuose, bet nuolat juose negyvena. 2012-01-12 E. Š. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Pataisos inspekciją, tačiau nuteistasis nepasirodė. 2012-01-17 gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, kuriame nurodyta, kad E. Š. brolis K. Š. nurodė, kad jo brolio nėra gyvenamojoje vietoje Klaipėdos g. „(duomenys neskelbtini)“, Doviluose, Klaipėdos r., nuo 2011-12-20, pasak K. Š., jis girdėjęs, kad jo brolis E. Š. išvyko į Angliją, kur tiksliai, nežino, kontaktų neturi, be to, iš kartu su pranešimu pateikto tikrinimų lapo matyti, kad nuteistasis namuose nerastas 2011-11-22, 2011-11-25, 2011-12-04.

Atsižvelgdamas į tai, Apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad E. Š. nevykdo įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kadangi jis išvyko iš savo gyvenamosios vietos neinformavęs Klaipėdos rajono pataisos inspekcijos. Be to, šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija ir nuteistojo gynėjas pateiktame skunde. Todėl dėl šių aplinkybių, kurios yra nustatytos neginčijamai, papildomai pasisakyti yra netikslinga.

Nuteistojo gynėjo skunde nepagrįstai teigiama, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas 2012-02-28 nutartį, kuria buvo paskirtas teismo įspėjimas, vadovavosi nebegaliojančios teisės normos (BK 75 str. 4 d.) redakcija.

Baudžiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 198(1), 198(2), 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, XXVI, XXX skyrių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 256(1), 257(1) straipsniais įstatymo, įsigaliojusio 2007-07-21 (Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3309) 75 str. 4 d. 3 p., numatė, kad jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

Tuo tarpu Baudžiamojo kodekso 48, 64, 67, 75, 82, 87, 92 straipsnių pakeitimo ir 77, 94 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1861 įstatymas (kuriuo skunde remiasi nuteistojo gynėjas) įsigaliojo tik nuo 2012-07-01 (Valstybės žinios, 2012-01-07, Nr. 5-138), t. y. tuo pačiu metu kaip ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Valstybės žinios, 2012-01-06, Nr. 4-108). Todėl nuteistojo gynėjo minima norma (BK 75 str. 4 d. 3 p.) yra nebetaikoma būtent nuo 2012-07-01, o ne nuo 2012-01-07.

Taigi tuo metu, kai Klaipėdos rajono pataisos inspekcija su Teikimu dėl įspėjimo pareiškimo nuteistajam E. Š. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir teismas priėmė (2012-02-28) skundžiamą nutartį, BK 75 str. 4 d. 3 p. numatyta norma buvo galiojanti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai ja vadovavosi bei nuteistąjį E. Š. įspėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas, visiškai pagrįstai bei teisėtai.

Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-28 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nutarties

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimas reglamentuotas BPK 358 straipsnyje.

Nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu (BPK 358 str. 1 d.).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas Klaipėdos rajono pataisos inspekcijos Teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. Š., nustatė, jog po įspėjimo nuteistasis E. Š. pagal šaukimą neatvyko į Pataisos inspekciją bei negrįžo gyventi nurodytu adresu, o apie pakeistą gyvenamąją vietą neinformavo Pataisos inspekcijos pareigūnų. 2012-03-16 nuvykus E. Š. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, buvo gauta informacija, jog nuteistasis ten nebegyvena. Iš surinktos informacijos darytina išvada, kad E. Š. yra išvykęs į užsienį, negavęs Pataisos inspekcijos leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, šiuo metu jis niekur nerandamas.

Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas 2012-05-10 nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis E. Š. nesilaiko teismo nustatyto įpareigojimo, tai rodo nuteistojo piktybinį elgesį bei nenorą taisytis. Todėl vadovaudamasis BPK 358 str. nuostatomis skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam E. Š.

Teisiškai reikšminga yra tai, kad nuteistojo gynėjas pateiktame skunde šių aplinkybių neginčija. Priešingai, patvirtina, jog nuteistasis E. Š. negavęs Pataisos inspekcijos leidimo išvyko į Didžiąją Britaniją, tačiau argumentuoja, jog E. Š. tai padarė dėl socialiai reikšmingų aplinkybių.

Nuteistojo gynėjo skunde daug dėmesio skiriama argumentams apie tai, kad buvo pažeistos E. Š. teisės į teisingą teismą, nes nebuvo neužtikrintos jo teisės turėti gynėją. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad E. Š. ne tik kad nedalyvavo šių klausimų sprendime, bet net ir nebuvo informuotas apie šių klausimų svarstymą. Tačiau tokie skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog BPK 358 straipsnio 1 d. nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo (BPK 358 str. 2 d.). Teismas daro išvadą, kad šios normos analizė leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo arba jo atstovo dalyvavimas, nagrinėjant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nėra būtinas.

Juolab, kad tiek teismas, tiek ir nuteistojo elgesį kontroliuojanti institucija disponavo patikimais duomenimis, jog nuteistasis nepranešęs jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, t. y. pažeisdamas teismo nustatytą įpareigojimą, išvyko į Didžiąją Britaniją. Todėl ir pranešti apie paskirtą teismo posėdį nuteistajam nebuvo jokių objektyvių galimybių. Priešingu atveju, jeigu būtų galima laikytis nuteistojo gynėjo pozicijos, susidarytų situacija, jog nuteistajam neteisėtai išvykus į Didžiąją Britaniją neapibrėžtam laiko tarpui, teismas apskritai niekada negalėtų nagrinėti nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos Teikimo. Įvertinus visus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog visi nuteistojo gynėjo argumentai dėl tariamo nuteistojo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Nuteistojo gynėjo skunde taip pat daug kalbama apie tai, kad E. Š. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą dėl svarbių priežasčių – išvyko į Didžiąją Britaniją dėl teisinių procedūrų, susijusių su jo mažametės dukters grąžinimu iš laikinųjų globėjų, t. y. dėl socialiai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo kartu su skundu pateiktus dokumentus, pripažįsta, jog nuteistasis į Didžiąją Britaniją išvyko vedinas galimai socialiai reikšmingų aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis, neteisėtai išvykęs į Didžiąją Britaniją, būtų kokiu nors būdu informavęs jo elgesį kontroliuojančią instituciją apie priežastis, dėl kurių yra nesilaikoma teismo nustatyto įpareigojimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. Š. pagal išduotą Europos arešto orderį Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo laikomas suimtas nuo 2013-04-04 (b. l. 45). Šios aplinkybės leidžia teigti, nuteistasis būdamas Didžiojoje Britanijoje daugiau nei metus laiko jokia forma nebandė informuoti jo elgesį kontroliuojančią instituciją, dėl kokių priežasčių jis nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo, t. y. niekaip nebandė pateisinti savo elgesio, kontaktuoti su jo elgesį kontroliuojančia institucija. Be to, nuteistojo gynėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti šias aplinkybes. Todėl teismas daro išvadą, kad nuteistasis tiesiog nuolat ignoravo teismo nustatytą įpareigojimą, net nebandydamas niekaip pateisinti tokį savo elgesį (atsiųsti jo elgesį kontroliuojančiai institucijai dokumentus, patvirtinančius tikrąsias jo išvykimo į Didžiąją Britaniją priežastis ar pan.).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms daryti išvadą, kad apylinkės teismas 2012-05-10 nutartimi E. Š. nepagrįstai ir neteisėtai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Dėl visų išvardytų motyvų nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-28 ir 2012-05-10 nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.