Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ir trečiojo asmens UAB „Margučiai“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui, atsakovo UAB „Agroservis“ atstovams E. M., advokatui S. B., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veikiančio ieškovo pusėje, UAB „Margučiai“ atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „Agroservis“, trečiajam asmeniui UAB „Margučiai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 3 199,12 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo pagrindinę skolą – 3 000 Eur. T.p. nurodoma, kad, nors mokėjimas atliktas netinkamam kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis), ieškovė, siekdama proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, atsisako dalies ieškinio dėl pagrindinės skolos 3 000 Eur sumai.

Kt. procesiniuose dokumentuose ir 2019 m. liepos 10 d. bei rugsėjo 10 d. teismo posėdžių metu ieškovės atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Margučiai“ pagal atsakovės užsakymą pristatė atsakovei prekę – mobilią girdyklą T507/4 6700L už PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą (7 018,00 Eur). Atsakovė pretenzijų dėl prekės kokybės nereiškė, dalį sumos sumokėjo, tačiau iki galo su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė. 2019 m. kovo 26 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė 2019 m. kovo 27 d. atsakovei išsiuntė pranešimą apie reikalavimo perleidimą, kuriuo informavo, kad atsakovė yra skolinga 4000,00 Eur pagrindinės skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MAR23889. Atsakovė sumokėti skolą atsisakė, nurodydama, kad buvo nustatyti prekių trūkumai, todėl atsakovė susitarė su trečiuoju asmeniu, kad skola bus mokama, išdėstant ją dalimis. Atsakovė ignoruoja ieškovę, nelaiko jos tinkamu kreditoriumi, kadangi mokėjimus už prekę atliko pardavėjui, o ne naujajam kreditoriui.

Ieškovės reikalavimas dėl 159,12 Eur palūkanų, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 8 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkinamas visiškai. Byla dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur skolos nutraukiama, ieškovei atsisakius šio reikalavimo.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia. Ieškovė nurodė, kad su dalies ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmėmis susipažinusi. Dalies ieškinio atsisakymas yra ieškovės teisė. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šis atsisakymas įstatymo, šalių interesų nepažeidžia, todėl priimamas, o civilinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur skolą nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė 2019 m. gegužės mėnesį sudarė žodinę sutartį dėl mobiliosios girdyklos pirkimo. Buvo susitarta, kad atsakovė sumokės 10 proc. nuo sutarties sumos iš anksto, trečiasis asmuo pristatys prekę, o atsakovė atsiskaitys su trečiuoju asmeniu. 2018 m. liepos 19 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. MAR23889 įrodo, kad trečiasis asmuo pardavė, o atsakovė nupirko mobilią girdyklą T507/4 6700 L. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma apmokėti – 7018,00 Eur, apmokėjimo data - 2018 m. liepos 24 d. Atsakovė šią sumą trečiajam asmeniui galutinai apmokėjo tik 2019-07-31. 2019 m. vasario 6 d. ir kovo 5 d. trečiasis asmuo nusiuntė atsakovei raginimus dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Atsakovei įsiskolinimo nesumokėjus, 2019 m. kovo 26 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teisę į atsakovę, įskaitant baudas, delspinigius ir palūkanas. Taigi bylos dalyvių santykius reglamentuoja nurodyta žodinė girdyklos pirkimo-pardavimo sutartis, CK 6.305 – 6.349 str., 6.101 – 6.110 str.

Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Kai pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti.

Atsakovė tvirtina, kad trečiasis asmuo negalėjo perleisti reikalavimo teisės ieškovei, kadangi jos neįgijo pats. Nurodo, kad dėl prekės trūkumų sutartis buvo pakeista, t. y. buvo atidėtas kainos už prekę sumokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 31 d. Nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, neatsirado skola. Todėl negalėjo atsirasti reikalavimas į ją. Nesant reikalavimo, Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Tačiau aplinkybė, jog šalys pratęsė apmokėjimo pagal sutartį dėl girdyklos pirkimo terminą iki atsakovės nurodyto (2019-07-31), teismo vertinimu, byloje neįrodyta (CPK 12, 178, 185 str.).

Minėta, kad perduodant prekę pirkėjui atsakovės atstovei buvo perduota ir sąskaita, kurioje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas - 2018 m. liepos 24 d. Priimdama prekę, atsakovės atstovė jokių pastabų dėl šio termino į sąskaitą neįrašė. Todėl pripažįstama, kad atsakovė, priimdama prekę (tuo pačiu ir trečiojo asmens pasiūlymą dėl jos apmokėjimo termino) sutiko ir su sąskaitoje nurodytu jos apmokėjimo terminu (CK 6.181 str. 1 d.). Atsakovės nurodomas aplinkybes, kad pretenzijos dėl prekės kokybės buvo reiškiamos vėliau telefonu, kartu susitariant dėl prekės apmokėjimo termino atidėjimo, teismo posėdžio metu paneigė tiek trečiojo asmens vadovė, tiek liudytoju apklaustas trečiojo asmens darbuotojas S. K.. Trečiojo asmens 2019 m. vasario 6 d. ir kovo 5 d. rašytos pretenzijos atsakovei dėl atsiskaitymo už prekę, teismo vertinimu, t.p. patvirtina, kad mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, kaip nurodo atsakovė. Taigi, byloje esant aptartiems įrodymams ir be atsakovės paaiškinimų nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu susitarė dėl mokėjimo už prekę termino atidėjimo, teismas pripažįsta, kad atsakovė už prekę pagal pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo atsiskaityti minėtoje sąskaitoje nurodytu terminu - 2018 m. liepos 24 d. (CK 6.344 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Todėl pripažįstama, kad 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, ir su tuo susiję atsakovės argumentai atmetami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. kovo 27 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Nors atsakovė tvirtino, kad apie reikalavimo teisės perleidimą nežinojo, iš byloje esančio atsakovės 2019 m. balandžio 10 d. pranešimo matyti, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota tinkamai. Teismo vertinimu, perleidus reikalavimo teisę ieškovei, atsakovės prievolė niekaip nepasikeitė – nepadidėjo jos apimtis, nepasikeitė jos įvykdymo būdas ar terminas, dėl reikalavimo perleidimo atsakovės padėtis nė kiek nepablogėjo ir jos teisės niekaip nebuvo suvaržytos, todėl darytina išvada, kad Reikalavimo perleidimo sutartis nesuvaržė atsakovės teisių. Įvertinęs aplinkybes, kad trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, šią reikalavimo teisę 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei, ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą, Reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidė atsakovės teisių, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, ir su tuo susiję atsakovės argumentai atmetami.

Taigi, kaip minėta, atsakovė neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu sutartyje nustatytu terminu. Todėl tretysis asmuo, o jam perleidus reikalavimą - ieškovė, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės teisės aktuose nustatytų palūkanų, išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, atlyginimo (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Ieškovė, palaikydama reikalavimą dėl 199,12 Eur, 8 proc. palūkanų priteisimo, nurodytų sumų reikalauja.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc. Atsižvelgiant į minėtas teisės akto nuostatas, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo pagrįstas. Iš atsakovės priteistina 159,12 Eur (3000,00 Eur x 8 proc. x 242 praleistos dienos / 365 dienų) palūkanų.

Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Todėl ir šis ieškovės reikalavimas tenkinamas. Iš atsakovės jai priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į jau aptartą Mokėjimų vėlavimo įstatymo reglamentavimą, vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais minėtais duomenimis apie palūkanų normas iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip ir reikalauja ieškovė.

Tokiu būdu ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 199,12 Eur, 8 proc. palūkanų priteisimo tenkinami visiškai.

Nors atsakovė bylos proceso metu skolą (3 000 Eur) galutinai sumokėjo ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, tačiau ieškovė nurodo, kad tokiu būdu jos reikalavimas dėl skolos buvo visiškai patenkintas, ir būtent dėl to ieškovė atsisakė šio reikalavimo. Todėl ir teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes apie trečiojo asmens iki perleidimo turėtas reikalavimo teises į atsakovę (teisę reikalauti apmokėjimo iki 2018 m. liepos 24 d., kt. dėl pavėluoto apmokėjimo atsiradusias teises (palūkanos, išlaidų kompensacija)), ieškovės ir trečiojo asmens sutartinių santykių tęstinį pobūdį, pripažįsta, kad reikalavimo dalies atsisakyta, kadangi jis patenkintas.

Kadangi ieškinio dalies atsisakyta dėl to, kad atsakovė patenkino šią dalį, o likusioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai, visas byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovė (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėjo: 726 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 100 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 72 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pagal įstatymą, ieškovei atsisakius dalies pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovė ieškovės reikalavimus iš dalies patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovei turi būti grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos už šią dalį reikalavimo (CPK 87 str. 2 d.), teismas grąžina šią dalį žyminio mokesčio (51 Eur) ieškovei, o likusią (21 Eur) priteisia iš atsakovės. Vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.19 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos ir dėl to priteistinos iš atsakovės.

Trečiasis asmuo, prašydamas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėjo: 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, 200 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.19 punktais, sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos ir dėl to priteistinos iš atsakovės.

Valstybei iš atsakovės priteistina 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur skolą atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agroservis“, juridinio asmens kodas 303060233, 159,12 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 12 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agroservis“, juridinio asmens kodas 303060233, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „Margučiai“, juridinio asmens kodas 301400534, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agroservis“, juridinio asmens kodas 303060233, 7,60 Eur (septynių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Grąžinti UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, 51,00 Eur (penkiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio dalį (mokėta 2019 m. balandžio 17 d., mokėjimo nurodymo Nr. 182679532), sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.