- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e1-1277-1199/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47898-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- J. C.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. C., smurtaudamas, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d., apie 15.30 val., savo namų (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė semtuvėliu savo sugyventinei A. L. į kairę galvos sritį, sukeldamas A. L. fizinį skausmą.
Be to, J. C., nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. 2023 m. birželio 6 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs, kai nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine A. L. metu, tyčia rankomis pastūmė A. L. į nugarą, sugriebė abejomis rankomis už kaklo, jį suspaudė ir, smaugdamas, parklupdė A. L. keliais ant grindų, padarydamas nukentėjusiajai A. L. pailgą poodinę kraujosruvą sprando dešinėje pusėje, odos paviršinius nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
J. C. apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2022 m. gruodžio 22 d., gailisi. Gyvena kartu su savo žmona A. L., dviese, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 22 d., apie 15.30 val., su žmona buvo dviese namuose, nurodytu adresu. Vartojo alkoholį. Gėrė alų. Kartu dviese išgėrė apie tris ar keturis litrus alaus. Jiems begeriant, jo žmona pradėjo jam kelti pavydo scenas, pradėjo jam dėl kažko priekaištauti, jie pradėjo ginčytis ir bartis. Kadangi žmona pradėjo elgtis agresyviai, jis paėmė prie plytos buvusį semtuvėlį šiukšlėms rinkti ir vieną kartą tuo semtuvėliu sudavė žmonai į kaktos sritį. Sudavė nestipriai, pripažįsta, kad sudavė vieną kartą. Kai sudavė žmonai, namuose buvo tik jie dviese. Po to semtuvėlį numetė atgal prie plytos ir siekdamas išvengti tolesnio konflikto išėjo iš namų pas savo tėvą S. C., kuris gyvena netoliese, tame pačiame kaime. Tėvui apie tai nieko nepasakojo. Iš tėvo grįžo jau vėlai, apie 22.00 val. Žmona jam pasakė, kad dėl jo veiksmų iškvietė policiją. Atėjęs namo, atsigulė miegoti ir daugiau jokių konfliktų su žmona nebuvo. Dar kartą patvirtina, kad kaltę pripažįsta, gailisi dėl to, kad sudavė semtuvėliu žmonai. Šiuo metu tarp jo ir žmonos A. L. santykiai yra geri, jie nesibara ir ji jam atleido (el. b. t. 1, b. l. 113–120).
2023 m. liepos 25 d. J. C. papilomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog savo kaltę dėl nukentėjusiajai A. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažįsta visiškai. Pirminės apklausos metu kaltės nepripažino, nes bijojo. Žmona jo klausė, ar jis neturi kitos moters, jam priekaištavo, todėl jis supyko. Buvo labai girtas, norėjo A. paauklėti vyriškai, todėl sugriebė už kaklo ir parklupdė. Klaidingai elgėsi, nepagalvojo, kad taip jai sukels skausmą. Supranta, kad jie jau viename ikiteisminiame tyrime susitaikę, todėl žino, kad taikytis su A. nebegali. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam viešuosius darbus, taip pat sutinka jei jam bus skirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Savo kaltę pripažįsta, gailisi (el. b.t. 2, b. l. 138–139).
Kaltinamojo J. C. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Dėl 2022 m. gruodžio 22 d. įvykdytos nusikalstamos veikos
2022 m. gruodžio 22 d. A. L. pateiktame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji gyvena kartu su savo vyru J. C. jau 14 metų, veda bendrą ūkį. Šiandien, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d., apie 15.30 val., namo virtuvėje jos vyras, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, pasiėmęs į ranką semtuvėlį užsimojo ir juo trenkė vieną kartą nukentėjusiajai į kairę galvos sritį. A. L. ant galvos atsirado gumbas ir ji pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia dar iki dabar. Atsigulė ant lovos ir susirietė nuo skausmo, sąmonės nebuvo praradusi. Daugiau J. C. prieš ją nesmurtavo, o, pasiėmęs semtuvėlį, pasišalino iš namų. Semtuvėlis buvo metalinis, su mediniu kotu. Ji iškart paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ant galvos yra likęs gumbas, medikų pagalbos ji atsisakė. Su vyru dažnai vyksta žodiniai konfliktai, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Prašo policijos patraukti jos vyrą J. C. baudžiamojon atsakomybėn dėl jai sukelto fizinio skausmo (b. t. 1, b. l. 1–2).
2023 m. vasario 28 d. A. L. papildomos apklausos metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 15.30 val., jiems būnant namuose, šeimyninio ginčo metu neblaivus jos vyras J. C., paėmęs į ranką semtuvėlį (šiukšlėms semti), vieną kartą sudavė jai semtuvėliu į kaktą ir pasišalino iš namų. Nuo sudavimo ji pajuto fizinį skausmą. Daugiau J. jos atžvilgiu nesmurtavo. Medikų pagalbos atsisakė, niekur dėl to nesigydė. Pareiškia, kad ji savo vyrui J. C. atleido, jis jos atsiprašė, jokių pretenzijų jam neturi, materialinė žala jai nepadaryta ir prašo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Jie dabar gyvena draugiškai, kartu veda bendrą ūkį, J. prieš ją nesmurtauja ir labai gailisi dėl to įvykio (b.t. 1, b. l. 129–133).
2023 m. sausio 24 d. perklausus skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą nustatyta, kad telefono numeris priklauso nukentėjusiai A. L., kuri praneša, kad tuoj vyras ją sumuš, telefoną paims (el. b. t. 1, b. l. 82–84).
2023 m. vasario 20 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad, atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko nukentėjusioji, kuri nurodė, kad kaltinamasis ir vėl prieš ją smurtauja, šį kartą sudavė jai į kairę galvos pusę semtuvėliu („šufeliu“). Pareigūnai užfiksavo, kad nukentėjusiosios kairėje kaktos pusėje yra gumbas (b. t. 1, b. l. 121–123).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47898-23 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsniu, nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2023 m. vasario 28 d. nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (el. b. t. 1, b. l. 147–151).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47898-22 atnaujintas ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-20653-23, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-47898-22.(el. b. t. 2, b. l. 157–160, 165–166).
Dėl 2023 m. birželio 6 d. įvykdytos nusikalstamos veikos
A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 6 d. jai buvo išeiginė, todėl visą dieną buvo namuose, tvarkėsi ir atliko kitus buities darbus. Per dieną išgėrė vieną kokteilį. Maždaug apie 19.20 val. jos vyras J. grįžo iš darbo namo ir pastebėjo, kad iš jo turimo krepšio bėga kažkoks skystis, kelnės buvo šlapios. Tai pastebėjusi, pasakė jam. Vyras iš savo rankinės ištraukė degtinės butelį ir jį tiesiog pastatė lauke ant suoliuko. Tada jis paprašė jos atnešti ko nors atsigerti, ji atnešė gaivaus gėrimo ir jis, užsigerdamas, gėrė tą degtinę. Pasiūlė dar pavalgyti, o jis pradėjo piktai jai atsakinėti, kad nori pailsėti, yra pavargęs. Išgėręs degtinę užėjo į namus, padėjo rankinę ir dar ištraukė alų. Pradėjo jos klausti, ką reikia namuose padaryti, ji jam paaiškino, kad jai buvo išeiginė, todėl namuose viską padarė ir sutvarkė. Tada J. atsisėdo prie krosnies parūkyti, ji jam pasakė, kad lauke šilta ir paprašė jo rūkyti lauke. Po šio jos pasakymo jis atsistotojo, pradėjo namuose viską trankyti ir daužyti. Ji pradėjo jį raminti, o jis neklausydamas pradėjo ją pulti. Kadangi jis viską pradėjo daužyti, ji, išsigandusi, nusisuko ir norėjo nueiti į kambarį. Tada jis rankomis ją pastūmė į nugarą, ji nenugriuvo, tačiau susvyravo. Iš karto paėmė į rankas telefoną. Jis, pamatęs, kad ji laiko rankoje telefoną, pradėjo jai laužti riešus, kad atimtų, tačiau ji jam pasidavusi pati atidavė tą telefoną, o jis jį numetė ant lovos. Paskui ji pradėjo rengtis, kad kuo greičiau galėtų išeiti iš namų, nes buvo labai išsigandusi. Tai pamatęs, jis ją ranka griebė už kaklo, pargriovė ant žemės (klūpėjo ant kelių) ir nežino, ką jis tiksliai bandė jai padaryti, atrodė lyg smaugtų. Jis ją prispaudė ir laikė, prisimena, kad jai pradėjo trūkti oro. Tiksliai neprisimena kaip, nes buvo labai išsigandusi, bet kažkaip pastūmė jį rankos alkūne, jis nuo jos atsitraukė ir tada ji išbėgo pro duris ant kelio. Jis pradėjo ją vytis. Kai tik pribėgo pagrindinį kelią, kaip tik važiavo mašina. Pradėjo mosikuoti rankomis, kad sustotų. Automobiliui sustojus, jame sėdėjo jai nepažįstami vaikinas ir mergina, paprašė jų, kad iškviestų policiją, nes vyras ją mušė. Vyras pamatęs, kad ji yra prie automobilio ir bendrauja su žmonėmis, apsisuko ir grįžo į namus. Policijos laukė prie įvažiavimo į savo namus, lauke. Atvažiavę policijos pareigūnai J. sulaikė (el. b. t. 1, b. l. 158–161).
2023 m. birželio 8 d. A. L. papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad nusprendusi su šiuo vyru nebegyventi, kai J. pasako, kad nori su juo skirtis, jis jai pradeda grasinti, kad ji su juo neišsikirs. Jis ją gąsdina, kad tada ją nužudys, neva neleis su niekuo kitu gyventi. Jie kartu gyvena 15 metų, todėl ji jį žino, jis kai būna neblaivus, būna agresyvus. Tą dieną 2023 m. birželio 6 d. ji buvo namuose, tiksliai net neįvardins ko jis ją puolė, tačiau pastūmė ją į nugarą. Po to jis sugriebė savo rankomis jos kaklą ir tiesiog bandė ją parklupdyti. Ji jo labai išsigando, buvo išgėrusi, tačiau nedaug. Po to kai ištrūko iš jo rankų, kurios nuspaudė jos kaklą, ji į gatvę išbėgo tik su apatiniais marškiniais, naktine palaidine. Pareigūnams sakė, kad ji nenori liudyti prieš sutuoktinį, nes jo tikrai bijo. Sakė, kad nenori rašyti jokių dokumentų, nes jo tikrai bijojo. Nori pasakyti, kad GMP pagalbos atsisakė, nes buvo tik nubrozdinimai ant abiejų kojų, ties keliais. Ji gatvėje sustabdė automobilį ir moteris iš tos mašinos paskambino 112, nes jos sutuoktinis iš jos atėmė telefoną, todėl negalėjo išsikviesti pagalbos. J. C. smurtauja ne pirmą kartą, vieną kartą ji jam atleido, jie susitaikė, jis žadėjo koduotis nuo alkoholio, bet neužsikodavo. Ji pas teismo med. ekspertus nevyks, nes neturi laiko, gyvena rajone, kuriame susisiekimas su miestu sudėtingas. Kojas su nubrozdinimais ji parodė tyrėjai, ji padarė fotonuotraukas. Policijos pareigūnai rado peilį įsmeigtą į stalą, ji nematė vyro, kad jis pasiimtų tą peilį ir juo jai grasintų, tai netiesa, peilis gulėjo ant stalo su dešra. Gal jis pjovė tą dešrą, kai ji jau buvo pabėgusi ir po to įsmeigė tą peilį į stalą, jai jis tuo peiliu tikrai negrasino. Ji tai pasakė policijos pareigūnams. Grasinimai visada yra tik žodiniai. Jos sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, kai ją pastūmė į nugarą, skausmo tuo metu nepajuto. Pajuto, kai laikė ją už kaklo (sprando), skausmą, vertinant nuo vieno iki dešimties balų, vertina 3–5, jai skaudėjo, ne taip stipriai, vidutiniškai. Ji jam nesakė, kad jai skauda, tylėjo, sakė, kad ją paleistų. Kai išsilaisvino iš jo, tada pabėgo ir namo parėjo tik su pareigūnais. Nežino, kodėl parašyta, kad jai buvo tempta už plaukų, kiek pamena už plaukų J. jos netampė. Jis ją pastūmė, ji parklupo ant kelių, tada jis griebė savo rankomis jos kaklą (sprandą) ir jį spaudė. Civilinio ieškinio savo sutuoktiniui nereikš (el. b. t. 2, b. l. 88–90).
2023 m. liepos 13 d. teismo medicinos ekspertui V. K. apžiūrėjus byloje esančias A. L. fotonuotraukos, konstatuota, kad A. L. 2023 m. birželio 6 d. po įvykio nustatyta pailga poodinė kraujosruva sprando dešinėje pusėje, odos paviršiniai nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruva sprande būdinga suspaudimui pirštu, nubrozdinimai keliuose, galėjo atsirasti parklupdymo metu (el. b. t. 2, b. l. 105–108).
2023 m. liepos 3 d. perklausus skambučio į BPC garso įrašą nustatyta, kad į BPC kreipėsi moteris G. R., kuri nurodė, kad važiuojant automobiliu juos sustabdė moteris, A. L., kuri paaiškino, kad ją muša vyras ir prašė iškviesti policiją (el. b. t. 2, b. l. 97–100).
2023 m. birželio 6 d. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ 23.55 val. A. L. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. 2023 m. birželio 6 d. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ 23.49 val. J. C. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 201, b. t. 2, b. l. 12).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. C. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).
Vienok, teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinamajam inkriminuotos aplinkybės dėl 2023 m. birželio 6 d. nukentėjusiosios sugriebimo už palukų ir jos tampymo. Tokių aplinkybių jos apklausos metu nukentėjusioji nebuvo nurodžiusi, jų nepatvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, todėl J. C. pripažintinas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. birželio 6 d. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo), teismui nustačius, kad J. C. 2023 m. birželio 6 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs, kai nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine A. L. metu, tyčia rankomis pastūmė A. L. į nugarą, sugriebė abejomis rankomis už kaklo, jį suspaudė ir, smaugdamas, parklupdė A. L. keliais ant grindų, padarydamas nukentėjusiajai A. L. pailgą poodinę kraujosruvą sprando dešinėje pusėje, odos paviršinius nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Šis J. C. pareikšto kaltinimo patikslinimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nes bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis pripažįsta savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo.
Be paties J. C. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykių aplinkybes ir patvirtino, kad byloje fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą jai padarė jos sugyventinis, J. C.; kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimo mastas, kreipimųsi į BPC pranešimų turinys, policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad J. C., kaltinime nurodytais laikais ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. L. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį keturiolika metų, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės, sveikatą.
Pranešus J. C. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 3, b. l. 29–32).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmes J. C., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvykdyti du nusikaltimai žmogaus sveikatai, jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. C. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, įvykdytą 2023 m. birželio 6 d., J. C. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 2, b. l. 186–191), baustas administracine tvarka (el. b. t. 3, b. l. 1–4). Byloje nėra duomenų apie J. C. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. C. už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) nustatytų nusikalstamų veikų padarymą šių straipsnių sankcijose nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį − laisvės apribojimo bausmes be intensyviosios priežiūros, kurių dydis, atsižvelgiant į tai, kad J. C. praeityje neteistas, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, parenkamas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant J. C. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. gruodžio 22 d. įvykdytas nusikaltimas) ir 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 6 d. įvykdytas nusikaltimas) atitinkamai 7 (septynių) ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Šių bausmių atlikimo metu kaltinamasis įpareigotinas laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės (šiuo atveju 10 mėnesių laisvės apribojimo) iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (šiuo atveju 7 mėnesius laisvės apribojimą) ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pridėtinos bausmės dalis parinktina įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes.
Teismas pažymi, kad prašydama subendrinti kaltinamajam skirtinas bausmes daliniu bausmių sudėjimo būdu, prokurorė prašė teismo vadovautis BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau nagrinėjamu atveju taikyti šio straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo (kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą).
J. C. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su pirmiau nurodytais įpareigojimais ir draudimu mažintina vienu trečdaliu, paskiriant J. C. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Prokurorės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kaltinamajam neskirtina, įvertinus tai, kad jam skirtinas savo turiniu platesnis įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programose, kuris apima ne tik smurtinį elgesį keičiančias, bet ir kitas elgesio pataisos programas.
J. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. 1.34 val. iki 2023 m. birželio 8 d. 11.14 val. (dvi dienos) (el. b. t. 1, b. l. 183–187, b. t. 2, b. l. 83–82). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
J. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. C. (J. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir skirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. gruodžio 22 d. veika) – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant J. C. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programose;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 6 d. veika) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant J. C. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant J. C. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. C. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. C. (J. C.) taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpį nuo 2023 m. birželio 7 d. 1.34 val. iki 2023 m. birželio 8 d. 11.14 val. (dvi dienos), 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnis).
J. C. (J. C.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti su bylos medžiaga.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.