- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- I1-6991-484/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimui ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Kalėjimas) viršininko 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SN-23-2999 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 2S-203 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 37 straipsnio 5 dalį.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2023 m. gruodžio 4 d. gavo Pravieniškių 2-o kalėjimo (toliau – Kalėjimas) raštą Nr. SN-23-2999 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atitinka visus formalius reikalavimus, nustatytus BVK 37 straipsnio 5 dalyje, buvo pradėta dokumentų dėl jo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą derinimo procedūra, 2023 m. lapkričio 13 d. paruoštas siūlymas Nr. RV-23-9604 dėl sąlygų keitimo, 2023 m. lapkričio 27 d. parengtas sprendimas Nr. NĮ-23-1938, tačiau Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) viršininko pavaduotojas 2023 m. gruodžio 1 d. neigiamai derino perkėlimo procesą, todėl perkėlimo procedūra buvo sustabdyta.
Pareiškėjas nurodo, kad šį atsakymą apskundė Tarnybai. Tarnyba 2024 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 2S-203 nurodė, jog, išnagrinėjus jo skundą, buvo nustatyta, jog kontaktiniam pareigūnui nustačius, jog pareiškėjas atitinka BVK 37 straipsnyje numatytus reikalavimus dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo, buvo parengtas motyvuotas siūlymas ir pradėta perkėlimo derinimo procedūra, tačiau KŽS viršininko pavaduotojas, remiantis KŽS disponuojama informacija, tam prieštaravo, todėl procesas buvo sustabdytas. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad prieštaravime pateikta informacija yra tik apibendrinto pobūdžio, o kriminalinės žvalgybos duomenys ir renkama informacija yra griežtai ribojami įstatymų. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 19 straipsnio 5 punktu, informacija gali būti teikiama tik apibendrinto pobūdžio, todėl KŽS negalėjo pateikti detalesnių duomenų, motyvų, kuriais buvo priimtas prieštaravimas.
Pareiškėjas nesutinka su minėtais sprendimais, skunde teigia, kad jie prieštarauja BVK 37 straipsnio nuostatoms, priimti remiantis nepagrįsta informacija, lakoniškai nurodant (jiems vieniems žinomą) netinkamą jo elgesį, nepaaiškinant konkrečių įstatymu nustatytų sąlygų neatitikimo.
Pareiškėjas teigia, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, drausminių ar administracinių nuobaudų neturi ir niekada neturėjo, dirba, visada vykdo individualų resocializacijos planą, lanko užimtumus, yra nuolat skatinamas už gerą elgesį, bausmės atlikimo metu savo elgesiu rodė pažangą pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinime, todėl mano, kad atitinka visus BVK 37 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad jo perkėlimo procedūra buvo sustabdyta dėl KŽS pareigūno argumentų, susijusių su likusiu bausmės atlikimo laiku, atsižvelgiant į jo elgesį bei įvertinus rizikas. Pažymi, kad reikalaujamas bausmės laiko kriterijus yra apibrėžtas BVK, kur aiškiai išdėstytos sąlygos, reikalingos perkėlimui iš pusiau atviro į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Teigia, kad KŽS argumentas dėl bausmės laiko yra nepagrįstas, tačiau apie tai Tarnyba savo atsakyme net neužsimena. Taip pat teigia, kad nepagrįstas ir argumentas dėl jo elgesio. Pažymi, kad, jei jo elgesys būtų netinkamas, jam nebūtų skiriamos paskatinimo priemonės, kurios galimos tik už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 77 straipsnis). Papildomai pastebi, kad klausimus dėl paskatinimo priemonių nuteistiesiems skyrimo sprendžia Kalėjime sudaryta Patariamoji komisija, kurios vienas iš narių yra ir KŽS pareigūnas. Tvirtina, kad jo elgesys niekada niekam nekėlė abejonių, buvo skatinamas sistemingai.
Pažymi, kad pagal KŽĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarkos, neteikiami detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį (KŽĮ 19 straipsnio 7 dalis). To paties įstatymo 5 straipsnio 6 punkte numatyta, kad asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis. Teigia, kad jam teisinės neigiamos pasekmės atsirado – jam neaišku, kokiu pagrindu ir kokiam laikui buvo sustabdytas pagal BVK numatytus reikalavimus priklausantis bausmės atlikimo sąlygų keitimas (švelninimas). Taip pat jam nėra žinoma, kokių sąlygų, Kalėjimo manymu, jis neatitinka, kad galėtų įgyti teisę į švelnesnes bausmės atlikimo sąlygas.
Pareiškėjui nėra žinoma ir tai, kokias rizikas KŽS vertino. Pažymi, kad būtent pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas reikalingas sprendžiant BVK 37 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmės atlikimo sąlygų keitimo klausimą. Turi būti atsižvelgiama į nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, padarytą akivaizdžią pažangą, elgesį visos bausmės atlikimo metu. Akcentuoja, kad nustatant asmens daromą pažangą, atsižvelgiama ne tik į laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užfiksuotus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, bet ir į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą (dalyvavimą tikslinėse, į nustatytų rizikos veiksnių mažinimą orientuotose programose), elgesį visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei stebimus pokyčius. Pareiškėjas teigia, kad KŽS lakoniškai, be jokių konkrečių, pagrįstų argumentų neigiamai derino jo perkėlimo procedūrą, nurodydamas motyvus, prieštaraujančius ne tik BVK, bet ir jį charakterizuojantiems duomenims. Pažymi, kad pagal 2023 m. gruodžio 4 d. atsakyme minimo Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85, (toliau – Aprašas) IV skyriaus reikalavimus, derinimo metu pateiktas siūlymas nekeisti bausmės atlikimo sąlygų turi būti motyvuotas, o jam turėtų būti pateikiamos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka, tačiau pareiškėjui šie motyvai nėra aiškūs.
Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad kitam nuteistajam, kuriam taip pat dėl KŽS pareigūno prieštaravimo buvo sustabdytas bausmės atlikimo sąlygų keitimas, tokį sprendimą apskundus Tarnybai, ši įpareigojo Kalėjimą pateikti tinkamą ir išsamumo principą atitinkantį atsakymą vadovaujantis Aprašo 35 punkto nuostatomis, t. y . aiškiai nurodant, kokių būtent BVK 37 straipsnio reikalavimų jis neatitinka.
Taip pat pareiškėjas pažymi, kad pagal Aprašo 34 punktą, jeigu derinimo metu pateiktas vienas ar keli motyvuoti siūlymai nekeisti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų, kalėjimo viršininkas ar kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali organizuoti aptarimą sprendimui priimti, tačiau KŽS pateikus niekuo nemotyvuotą siūlymą, jokių veiksmų atsakingas pareigūnas nesiėmė (nors tokią teisę turėjo) ir procedūrą tiesiog be jokio pagrindo sustabdė.
Pareiškėjas akcentuoja, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Mano, kad atsakovo pozicija dėl KŽĮ ribojimų teikti informaciją bei pasirinktas tos pačios (apibendrintos) informacijos pateikimo būdas nėra teisingas ir tinkamas, nes apibendrinant blogą asmens elgesį nepakanka pasakyti „dėl elgesio“, ypač tuomet, kai tai sukelia jam neigiamas pasekmes (b. l. 1-5, 24-28).
Šalies argumentai
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad pagal Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. lapkričio 13 d. siūlymą Nr. RV-23-9604 ,,Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ pareiškėjas, atlikdamas bausmę, dirba, dalyvauja įvairiose socialinėse reabilitacijos programose, tačiau šios aplinkybės, Tarnybos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas jį perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
Pažymi, kad vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką bei jos dinamiką pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje, stebima, jog rizika, lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, kito, t. y. iš mažos į vidutinę (2023 m. lapkričio 13 d. siūlymo Nr. RV-23-9604 ,,Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ 4.2 punktas). Nurodo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams (2023 m. lapkričio 13 d. siūlymo Nr. RV-23-9604 ,,Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ 2 punktas). Taigi pareiškėjas neatitiko BVK 37 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos, todėl pagrįstai nebuvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
Tarnyba taip pat teigia, kad bausmės atlikimo sąlygų keitimas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes teismas skirdamas bausmę įvertina, kad tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Tarnybos nuomone, šiuo atveju nuteistojo perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusių ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nurodo, kad pareiškėjas neperkeltas vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo perkėlimo procesas buvo nutrauktas atsižvelgus į surinktą dokumentinę medžiagą apie jo padarytų nusikaltimų sunkumą bei jo charakteristiką. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina neigiamas derinimas, dėl jo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nesudaro pagrindo jam reikalauti, o teismą įpareigoti Kalėjimą perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei naikinti Kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SN-23-2999 ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir Tarnybos 2024 m. sausio 19 d. sprendimą NR. 2S-203 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Tarnyba taip pat pažymi, kad visa su pareiškėjo neigiamo vertinimo derinant jo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą susijusi informacija yra slapta ir neviešinama, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka negali būti teikiama byloje susipažinti. Vadovaujantis paminėto įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, su tokia informacija turi teisę susipažinti ir ja naudotis Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus (b. l. 37-41).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SN-23-2999 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie tai, kad yra sustabdyta pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą procedūra, ir Tarnybos sprendimo Nr. 2S-203 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Kalėjime.
Kalėjimas pagal BVK 37 straipsnio 5 dalį pradėjo pareiškėjo perkėlimo į atvirą bausmės atlikimo vietą procedūrą.
Kalėjimo administracijos Resocializacijos skyriaus specialistė 2023 m. lapkričio 13 d. parengė siūlymą Nr. RV-23-9604 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“, kuriuo pasiūlė pakeisti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (b. l. 48-51, 52-54).
Kriminalinės žvalgybos valdybos KŽS viršininko pavaduotojas 2023 m. gruodžio 1 d. neigiamai derino nuteistojo perkėlimo procesą, nurodydamas, kad: „Atsižvelgiant į likusį bausmės laiką bei nuteistojo elgesį, įvertinus rizikas, KŽ prieštarauja perkėlimui“ (b. l. 86-88).
Kalėjimas 2023 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SN-23-2999 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Kalėjimo sprendimas) informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atitinka visus formaliuosius BVK 37 straipsnio 5 dalies reikalavimus, buvo pradėta jo dokumentų dėl perkėlimo į atvirą bausmės atlikimo vietą derinimo procedūra, 2023 m. lapkričio 13 d. buvo paruoštas siūlymas Nr. RV-23-9604 dėl sąlygų keitimo, 2023 m. lapkričio 27 d. parengtas sprendimas Nr. NĮ-23-1938 „Dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam V. D.“, 2023 m. lapkričio 27 d. pradėta nutarimo dėl jo perkėlimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą derinimas, tačiau 2023 m. gruodžio 1 d. Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas R. V. neigiamai derino jo perkėlimo procesą, motyvuodamas „Atsižvelgiant į likusį bausmės laiką bei nuteistojo elgesį, įvertinus rizikas, KŽ prieštarauja perkėlimui“. Todėl, vadovaujantis Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo 6 punktu, jo perkėlimo į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą procedūra buvo sustabdyta (b. l. 10-12).
Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu dėl perkėlimo į atvirą bausmės atlikimo vietą proceso nutraukimo, 2023 m. gruodžio 28 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą (b. l. 55-57).
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 2S-203 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ toliau – Tarnybos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tarnyba, remdamasi Aprašo 31 punktu, sprendime pažymėjo, kad kalėjimo viršininkas ar kitas direktoriaus įgaliotas pareigūnas derinimo proceso metu gali prieštarauti nuteistojo perkėlimui. Nurodė, kad pareiškėjo perkėlimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą prieštaravo KŽS viršininko pavaduotojas, remiantis KŽS disponuojama informacija. Pagal Aprašo 8 punktą, ,,jeigu nutarimo projekto derinimo DVS priemonėmis metu pateiktas siūlymas neperkelti nuteistojo į kitą bausmės atlikimo vietą (kalėjimą), nutarimo projekto rengėjas perkėlimo procesą sustabdo“.
Tarnyba sprendime taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į Aprašo 34 punktą, kuriame numatyta, jog „jeigu derinimo metu pateiktas vienas ar keli motyvuoti siūlymai nekeisti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų, kalėjimo viršininkas ar kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali organizuoti aptarimą sprendimui priimti. Tarnyba pažymėjo, kad šis Aprašo punktas neįpareigoja įgalioto pareigūno organizuoti aptarimo, aptarimas organizuojamas tik nustačius tokį poreikį.
Tarnyba sprendime pažymėjo ir tai, kad KŽS prieštaravime pateikta informacija, kuria remiantis buvo sustabdyta pareiškėjo perkėlimo procedūra, yra tik apibendrinto pobūdžio. Kriminalinės žvalgybos duomenys ir renkama informacija yra griežtai ribojama įstatymų. Atsižvelgiant į tai, KŽS negalėjo pateikti detalesnių duomenų, motyvų kuriais remiantis buvo priimtas atitinkamas sprendimas (b. l. 6-9, 42-45).
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) bei Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85,,Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas).
BVK 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nuteistieji gali būti perkelti iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip dveji metai; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo; 5) neturi drausminių nuobaudų; 6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 7) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).
Aprašo 31 punkte įtvirtinta, kad „kontaktinis pareigūnas, nustatęs, kad bausmę atliekantis nuteistasis atitinka BVK 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo, parengia motyvuotą siūlymą <...> dėl sąlygų keitimo, kurį DVS priemonėmis pateikia derinti (vizuoti) kalėjimo administracijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų įskaitą, saugumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, užimtumą, intervencinių priemonių taikymą darbuotojams bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos atstovui kalėjime“.
Pagal Aprašo 6 punktą sprendimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui.
Aprašo 8 punkte nurodyta, kad ,,Jeigu nutarimo projekto derinimo DVS priemonėmis metu pateiktas siūlymas neperkelti nuteistojo į kitą bausmės atlikimo vietą (kalėjimą), nutarimo projekto rengėjas perkėlimo procesą sustabdo“. Tuo atveju, jei perkėlimo procesas buvo inicijuotas nuteistojo prašymu, nutarimo projekto rengėjas parengia atsakymą nuteistajam, kuriame pateikia atsisakymo perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą motyvus, nurodo apskundimo tvarka.
Aprašo 34 punkte nurodyta, kad, jeigu derinimo metu pateiktas vienas ar keli motyvuoti siūlymai nekeisti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų, kalėjimo viršininkas ar kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali organizuoti aptarimą sprendimui priimti.
Pagal Aprašo 35 punktą, nuteistasis apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą informuojamas raštu. Jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą procesas sustabdytas dėl to, kad tam prieštaravo KŽS viršininko pavaduotojas.
Pareiškėjo teigimu, sprendimas sustabdyti jo perkėlimo procesą yra nemotyvuotas, jame tik abstrakčiai nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos valdybos KŽS viršininko pavaduotojas neigiamai derino perkėlimo procesą „atsižvelgiant į likusį bausmės laiką bei nuteistojo elgesį, įvertinus rizikas“. Pareiškėjui neaišku, kokių BVK 37 straipsnio 5 dalies sąlygų jis neatitinka, koks jo elgesys ir rizikos buvo vertinamos. Pareiškėjas skunde pažymi, kad Aprašo IV skyriaus nuostatos reikalauja, kad derinimo metu pateiktas siūlymas nekeisti bausmės atlikimo sąlygų būtų motyvuotas, o jam turėtų būti pateikiamos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka. Pareiškėjas atsakovo pareigą motyvuoti sprendimą skunde taip pat kildina iš Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintų principų ir reikalavimų individualiam administraciniam aktui.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. To paties įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Taip pat pažymėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
Taigi pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos yra numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).
Teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimant skundžiamą Kalėjimo sprendimą nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Skundžiamame Kalėjimo sprendime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo procedūros sustabdymo faktinis pagrindas, o tik formaliai, remiantis Aprašo 6 punktu, nurodyta, kad pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą procedūra buvo sustabdyta dėl Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojo pateiktų argumentų.
Kalėjimo sprendime nurodyta faktinė aplinkybė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. Kriminalinės žvalgybos valdybos KŽS viršininko pavaduotojas neigiamai derino pareiškėjo perkėlimo procesą, motyvuodamas „Atsižvelgiant į likusį bausmės laiką bei nuteistojo elgesį, įvertinus rizikas, KŽ prieštarauja perkėlimui“, teismo vertinimu, yra abstraktaus pobūdžio ir nepakankama ginčijamam sprendimui pagrįsti.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BVK 4 straipsnio 1 dalies 4–5 bei 7 punktuose įtvirtinta, jog bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kuris reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; taip pat humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina. Nagrinėjamu atveju nei pačiame Kalėjimo sprendime, nei kituose dokumentuose nėra detalizuojamos ir individualizuojamos bausmės sąlygų pakeitimui reikšmingos aplinkybės, sąlygojusios KŽS viršininko pavaduotojo atsisakymą derinti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų pakeitimą.
Kaip matyti, Tarnyba sprendime pripažino, kad KŽS prieštaravime pateikta informacija, kuria remiantis buvo sustabdyta pareiškėjo perkėlimo procedūra, yra apibendrinto pobūdžio, tačiau tai grindė tuo, kad kriminalinės žvalgybos duomenys ir renkama informacija yra griežtai ribojama įstatymų, todėl KŽS negalėjo pateikti detalesnių duomenų, motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas atitinkamas sprendimas (prieštaravimas). Teismas su tokiu Tarnybos vertinimu nesutinka.
Byloje yra pateiktas Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo 2024 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas (toliau – Tarnybinis pranešimas), kuriame paaiškinta, kad derindamas nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygų keitimo sprendimus Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas atsižvelgia ne tik į turimas įslaptintas informacijas, tačiau remiasi ir bendro pobūdžio turima informacija, atliktu nuteistojo vertinimu ir kitais sprendimo priėmimui pateiktais dokumentais. Derinant sprendimą vertinami ir tikrinami pateikti dokumentai, juose pateiktų duomenų tikrumas, duomenų atitikimas realiems faktams.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad derinant sprendimą dėl V. D. perkėlimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, buvo atsižvelgta į nuteistojo teistumų skaičių (teistas 6 kartus) bei į nusikalstamų veikų pobūdį (sunkūs, labai sunkūs nusikaltimai). Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, padaryta išvada, kad nuteistasis V. D. yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. D. yra pripažintas recidyvistu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad įvykdęs sunkų nusikaltimą anksčiau nuteistasis slapstėsi, buvo paieškomas 5 metus.
Tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgta į paties V. D. pateiktus duomenis. Nuteistasis nepateikė oficialių duomenų apie galimybę dirbti pasikeitus laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygoms, nors turi turtinių įsipareigojimų (teismo skirtą atlyginti didelę neturtinę žalą), kuriuos privalo atlyginti. V. D. duomenų, patvirtinančių pastovias išmokas atlyginant neturtinę žalą, nepateikė. V. D. taip pat pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo šeimyninę padėtį, nuteistasis nurodė, kad santuoką sudarė prieš 17 metų, ir turi dukrą. Tačiau V. D. santuoką sudarė 2018 m., o pagal registro duomenis dukters jis neturi.
Tarnybiniame pranešime teigiama, kad kritiškai buvo vertinamas teiginys, nurodytas vertinime, kad paskutinį nusikaltimą V. D. padarė nebūdamas apsvaigęs nuo narkotikų, kadangi nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad polinkis svaigintis niekur neišnyko.
Tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad derinant sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad vien baigti programą per vienerius metus ir įvardinti tai kaip elgesio gerėjimo rodiklius klaidinga, kadangi per tokį trumpą laikotarpį nėra galimybės tinkamai įvertinti nuteistojo pokyčių progresą. Vertinime taip pat nurodoma, kad nuteistasis iš dalies geba atpažinti problemas, paskatinusias jį nusikalsti, tačiau vengia jas analizuoti bei kreiptis į specialistus dėl pagalbos sprendžiant nurodytas problemas – neigia buvusias alkoholio vartojimo problemas, į specialistus kreipėsi galimai formaliai. Taip pat vertinime minima, kad įvertinus nusikalstamo elgesio riziką bei jos dinamiką atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje, stebima, jog rizika, lyginant su paskutinio vertinimo rezultatais, kito iš mažos į vidutinę riziką.
Atsižvelgdamas į nurodytą informaciją, Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas nurodė priėmęs sprendimą nederinti nuteistojo V. D. perkėlimo proceso, kadangi pateiktuose dokumentuose daug realią situaciją neatitinkančių faktų ir pareiškėjas neatitinka BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punkto.
Taigi iš Tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad sprendimas neigiamai derinti pareiškėjo perkėlimo procesą buvo grindžiamas ne įslaptinta informacija, kaip teigiama Tarnybos sprendime, o disponuojama vieša informacija apie pareiškėjo teistumus, įvertinus siūlyme pateiktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitus surinktus duomenis apie pareiškėją iš valstybės registrų, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punkto sąlygų (b. l. 75-76, 86-87).
Pareiškėjui Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo neigiamo derinimo motyvai Kalėjimo sprendime atskleisti ribotai, abstrakčiai, nors pagal aukščiau paminėtas Aprašo nuostatas, jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad Kalėjimo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka ne tik specialiųjų Aprašo nuostatų, įpareigojančių nurodyti neigiamo derinimo motyvus, bet ir bendrųjų viešojo administravimo subjektui keliamų gero administravimo reikalavimų bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Raštas neindividualizuotas, nenurodytos, kokios pareiškėjo asmeninės savybės ar jo resocializacijai svarbios aplinkybės lėmė tokį sprendimą. Iš tokio rašto turinio negalima spręsti, ar sprendžiant pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo klausimą, jo teisės būti perkeltam į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nebuvo pažeistos.
Tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė daugiau argumentų dėl pareiškėjo atitikimo BVK 37 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir perkėlimo procedūros sustabdymo pagrįstumo, nepagrindžia Kalėjimo sprendimo teisėtumo. Kaip jau minėta, sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas turi būti nurodyti pačiame sprendime.
Taigi dėl aukščiau nurodytų priežasčių Kalėjimo sprendimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie perkėlimo procedūros sustabdymą, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atitinkamai dėl aukščiau nurodytų priežasčių, darytina išvada, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo sprendimo ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti ir Tarnybos sprendimą.
Teismui panaikinus Kalėjimo sprendimą, Kalėjimas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. D. perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą klausimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjo byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, išsamiai nepasisako dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86- 87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SN-23-2999 „Dėl informacijos pateikimo “.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2024 n. sausio 19 d. sprendimą Nr. 2S-203 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. D. (V. D.) perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą klausimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.