Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Baltic Retail Systems“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vendors Group“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Retail Systems“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 36737,33 Lt skolos, 816,72 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Vendors Group“ ir UAB „Baltic Retail Systems“ siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas tiekė atsakovui kanceliarines prekes, o atsakovas už jas apmokėdavo pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Sutrikus atsiskaitymams atsakovas įsiskolino ieškovui 36.737,33 Lt. Ieškovas 2012-02-17 pranešimu pateikė pretenziją atsakovui, kurioje nurodė, kad atsakovui vengiant laiku atsiskaityti už parduotas prekes, ieškovas nutraukia tolimesnį bendradarbiavimą su atsakovu, bei pareikalavo per 30 dienų visiškai atsiskaityti su ieškovu ir grąžinti nerealizuotas prekes. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2012-02-17 pranešimą, nurodė, kad esant situacijai, kai šalys nėra sudariusios sutarties ir nėra aptarusios bendradarbiavimo nutraukimo, jis neketina vykdyti ieškovo reikalavimo atsiskaityti už gautas prekes, todėl siūlė atsiskaityti per 365 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Nurodė, kad vengimą mokėti įsiskolinimą įrodo ir UAB „Vendors Group“ direktoriaus G. L. susirašinėjimas su atsakovo UAB „Baltic Retail Systems“ darbuotoju G. Š., iš kurio matyti, kad atsakovas piktybiškai vengia apmokėti skolą, nors ją ir pripažįsta. Nurodė, kad jau yra suėję visi protingi terminai PVM sąskaitoms-faktūroms apmokėti, o dėl atsakovo vengimo atsiskaityti ieškovas patiria žalą, neturi galimybės disponuoti prekėmis, kurios perduotos atsakovui. Dėl sutrikusių atsiskaitymų ieškovas nėra pajėgus atsiskaityti su savo tiekėjais, dėl ko jam yra stabdomas prekių tiekimas, kas trikdo įmonės veiklą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendradarbiavimas su ieškovu prasidėjo 2011 m. kovo mėnesį, kuomet šalys susitarė dėl tokių bendradarbiavimo sąlygų: ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui kanceliarines prekes, prekių perdavimą patvirtinant išrašomomis PVM sąskaitomis-faktūromis; šias prekes atsakovas įsipareigojo pateikti realizuoti savo kontrahentams – prekybos centrams, ir šiems realizavus prekes, pateikus ataskaitą bei sumokėjus atsakovui pagal konkrečią ataskaitą už parduotas prekes, suma, atskaičius atsakovui liekančią sumą (prekės atsakovui ir tretiesiems asmenims buvo realizuojamos skirtingomis kainomis, t.y. tretiesiems asmenims didesne kaina), turėjo būti pervedama ieškovui. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, tačiau toks šalių susitarimas byloje nustatytinas remiantis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad per visą laiką su ieškovu buvo atsiskaitoma ne pagal PVM sąskaitas-faktūras, o pagal konkrečias ataskaitas, kas patvirtina buvus tokiai atsiskaitymo praktikai. Nurodė, kad šių metų pradžioje tarp šalių kilo nesutarimų, kadangi ieškovas pradėjo reikalauti apmokėti PVM sąskaitas-faktūras ne po prekių realizavimo, o anksčiau, tačiau, pažymėjo, beveik visose sąskaitose-faktūrose įtraukta pastaba, kad su ieškovu atsiskaitoma po prekių realizavimo, kitokie atsiskaitymo terminai nenurodyti. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas pakeitė savo poziciją. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nepripažįsta įsiskolinimo ieškovui tik dėl 9.854,05 Lt, kadangi už šią sumą prekės nėra realizuotos ir pareigos atsakovui sumokėti už jas nėra. Kitoje dalyje įsiskolinimą pripažino ir nurodė, kad su ieškovu neatsiskaitoma dėl to, kad atsakovas turi finansinių sunkumų. Taip pat atsakovas nesutiko ir su ieškovo priskaičiuotų palūkanų dydžiu, nurodė, kad jis turėtų būti mažesnis, bet nenurodė, su kokio dydžio palūkanomis sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš UAB „Baltic Retail Systems“ 36737 Lt 33 ct skolos, 816 Lt 72 ct palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 37554,05 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-03-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1127 Lt 00 ct bylinėjimo išlaidų UAB „Vendors Group“. Priteisė iš UAB „Baltic Retail Systems“ 28 Lt 53 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys rašytinės sutarties dėl prekių pardavimo nėra sudarę. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad tarp ginčo šalių nuo 2011 m. kovo mėnesio buvo susiklostę prekių pardavimo konsignacijos pagrindais teisiniai santykiai. Ieškovas atsakovui tiekdavo kanceliarines prekes, prekių perdavimą atsakovui patvirtindamas išrašoma PVM sąskaita-faktūra, už kurias atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu sutinkamai su atsakovo ieškovui pateikiamomis ataskaitomis apie parduotas prekes, šias prekes realizavęs tretiesiems asmenims. Kad tarp šalių buvo susiklostę prekių pardavimo konsignacijos pagrindais teisiniai santykiai neginčijo nė viena iš šalių. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad tokie šalių teisiniai santykiai egzistavo iki 2012-02-17, tai yra iki to momento, kai ieškovas, reaguodamas į atsakovo akivaizdų vengimą vykdyti savo įsipareigojimus, raštu informavo atsakovą apie vienašališką šalių bendradarbiavimo nutraukimą bei pareikalavo per 30 dienų visiškai atsiskaityti su ieškovu už patiektas prekes. Suėjus šiam terminui, atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu už pastarojo atsakovui perduotas prekes.

Įstatymas įpareigoja prievolinių santykių šalis elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai viena kitos atžvilgiu (CK 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str.). Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas 2012-02-17 pranešimu pranešė atsakovui apie vienašališką bendradarbiavimo nutraukimą bei pareikalavo per 30 dienų sugrąžinti kokybiškas, nepažeistas prekes ir pilnai atsiskaityti. Nors tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir šalys nesulygo dėl sutarties netinkamo vykdymo ar neįvykdymo teisinių padarinių, tačiau vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovas atsakovui nustatė protingą 30 dienų terminą prekėms grąžinti ir atsiskaitymui atlikti. Pažymėjo, kad 30 dienų terminą pranešti apie sutarties nutraukimą numato ir įstatymas (CK 6.218 str. 1 d.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu ne tik pagal PVM sąskaitas-faktūras su atidėtu mokėjimu, kuriose nurodyta, kad atsiskaitoma po prekių realizavimo, bet taip pat neatsiskaitė ir už prekes pagal PVM sąskaitas-faktūras, kuriose yra nurodytas konkretus ir seniai pasibaigęs atsiskaitymo už prekes terminas.

Tai, kad atsakovas – juridinis asmuo, vykdantis verslą, ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nesivadovavo protingumo kriterijais, nesilaikė sąžiningos dalykinės praktikos principų (CK 6.158 str.) rodo ne tik tai, kad jis, net ir pripažindamas dalį įsiskolinimo, jos iki šiol nesumokėjo, nors jo kontrahentai su juo atsiskaitė, bet ir tai, kad, nors šalių bendradarbiavimas nutrauktas daugiau kaip prieš pusmetį, atsakovas nei atsiskaito su ieškovu, nei grąžina jam prekes, priešingai, jau nagrinėjant ginčą teisme, siūlo pačiam ieškovui atsiimti iš atsakovo jo nerealizuotas prekes, nors grąžinti jas ieškovui ir taip sumažinti skolos dydį turėtų būti suinteresuotas pats atsakovas, jeigu jis veiktų kaip apdairus ir rūpestingas subjektas, sąžiningas verslo partneris.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovo kaip juridinio asmens, verslininko veiksmų ieškovo atžvilgiu negalima pripažinti atitinkančiais sąžiningos dalykinės praktikos principus. Atsakovas daugiau kaip pusę metų negrąžindamas prekių ieškovui, taip pat neatsiskaitydamas su ieškovu už prekes, pažeidžia prievolių vykdymo principus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 36.737,33 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB “Baltic Retail Systems” priteista 9.854,05 Lt, o likusios dalies – 26.883,28 Lt sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1. Teismas neįvertino, jog sutartis buvo nutraukta pažeidžiant CK 6.218 str. nuostatas, numatančias, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš 30 dienų. Ieškovas šios įstatymo nuostatos nesilaikė.

2. Tarp šalių susiklostę pirkimo - pardavimo konsignacijos pagrindais santykiai įtvirtino atsiskaitymo su ieškovu tvarką po realaus prekių realizavimo ir apmokėjimo iš atsakovo kontrahentų gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties nutraukimas atliktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, teismas nepagrįstai visą sumą, įskaitant ir nerealizuotų prekių kainą, kurią sudaro 9854,05 Lt, priteisė iš atsakovo, o turėjo spręsti tik dėl sprendimo priėmimo dienai realizuotų prekių kainos priteisimo.

3. Nesutiko su teismo išvada, kad atsakovas nepasinaudojo teise prekes ieškovui grąžinti - kaip matyti iš šalių susirašinėjimo po 2012-02-17 atsakovas ne kartą siūlė nerealizuotas prekes grąžinti prekes atgavus iš savo kontrahentų, tačiau ieškovas pakeitė savo poziciją. Nurodė, kad nerealizuotos prekės nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl atsakovas jas bet kuriuo metu gali ieškovui grąžinti.

4. Bylos nagrinėjimo eigoje realizuotos prekių kainos išmokėjimą atsakovas prašė išdėstyti CPK 284 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę padėtį, tačiau teismas šio klausimo net nesvarstė ir sprendime apie tai nieko nepasisakė.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

1. 2012-02-17 tarp šalių konsignacijos santykiai nutrūko. Atsakovas nepasinaudojo jam suteikta teise grąžinti nerealizuotas prekes per numatytą terminą, todėl nutrūkus konsignacijos pagrindais teisiniams santykiams, atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už jam perduotas prekes. Nors atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina bet kuriuo metu galintis grąžinti prekes, tačiau praėjus beveik metams prekių vertė ir kokybė žymiai pakitusios.

2. Atsakovas skolą prašo išdėstyti dalimis, nes turi finansinių problemų. Ieškovo tvirtinimu, atsakovui už parduotas prekes kontrahentai jau yra atsiskaitę ir jis neteisėtai disponuoja ieškovui priklausančiomis lėšomis. Ieškovo kaltės dėl atsakovo finansinių problemų nėra, todėl atsakovas neturi teisės spręsti savo įmonės finansinių problemų ieškovo sąskaita.

3. Pažymėjo, kad nuo ieškinio priėmimo dienos 2012-03-26 iki šiol atsakovas, net ir pripažindamas dalį įsiskolinimo, neatliko nei vieno pavedimo, negrąžino likusių prekių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl pagrindo sprendimo panaikinimui nėra. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio ieškovas atsakovui tiekė kanceliarines prekes, prekių perdavimą atsakovui patvirtindamas išrašomomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Nors vienose sąskaitose – faktūrose buvo nurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, o kitose nurodyta, kad atsiskaitoma po prekių realizavimo, tačiau šalys neneigė, jog abipusiu sutarimu už prekes atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu sutinkamai su atsakovo ieškovui pateikiamomis ataskaitomis apie parduotas prekes, šias prekes realizavus tretiesiems asmenims.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp šalių susiklosčiusius santykius galima kvalifikuoti kaip konsignacijos teisinius santykius. Civilinio kodekso normos konsignacijos sutarties sąvokos neapibrėžia, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Pagrįstai apeliantas tvirtina, kad vadovaujantis CK 6.218 str. nuostatomis, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. Tačiau įstatymas įpareigoja abi prievolinių santykių šalis elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai viena kitos atžvilgiu (CK 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas atsakovą apie sutartinių santykių pasibaigimą informavo 2012-02-17 pranešimu bei nustatė trisdešimties dienų terminą kokybiškoms nerealizuotoms prekėms sugrąžinti bei pilnai atsiskaityti. Tačiau atsakovo elgesys tiek iki 2012-02-17 pranešimo, tiek po jo neatitiko sąžiningos dalykinės praktikos principų. Atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu, nerealizuotų prekių per ieškovo nustatytą protingą terminą negrąžino. Aptartų aplinkybių kontekste negalima pripažinti, kad ieškovo CK 6.218 str. nuostatų pažeidimas, t.y. neinformavimas atsakovo prieš trisdešimt dienų apie sutartinių santykių nutraukimą, yra esminis, sudarantis pagrindą sutartinių santykių nutraukimą pripažinti neteisėtu.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė visą sumą, įskaitant ir nerealizuotų prekių kainą, kurią sudaro 9854,05 Lt. Kaip jau minėta šioje nutartyje, prekių, patiektų konsignatoriui (atsakovui), nuosavybės teisė išlieka konsignantui (ieškovui) iki jų pardavimo pirkėjui momento. Atsižvelgiant į tai, nutraukus sutartinius santykius konsignantui nerealizuotos prekės privalo būti grąžinamos. Tačiau ši nuostata nėra absoliuti ir vertintina kitų aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, vykdantys komercinę veiklą. Atsakovas prekių negrąžino per ieškovo nustatytą protingą terminą prievolei įvykdyti, prekes laikė beveik pusę metų (nors ginčo dėl nuosavybės teisių į jas nebuvo). Todėl prekių grąžinimas po tokio ilgo laiko tarpo neatitiktų teisngumo, sąžiningumo, protingumo principų, pažeistų ieškovo kaip verslo subjekto interesus. Įvertinus aptartas aplinkybes kolegija pripažįsta, kad atsakovui per nustatytą terminą negrąžinus prekių, konsignacijos santykiai peraugo į komercinio kreditavimo santykius (CK 6.885 str.), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo nerealizuotų prekių kainą, kurią sudaro 9854,05 Lt.

Realizuotos prekių kainos (26.883,28 Lt) mokėjimą atsakovas prašo išdėstyti dalimis. Šį prašymą grindžia sunkia įmonės finansine padėtimi. Kolegija šį prašymą atmeta. Atsakovas neteisėtai disponuoja ieškovui priklausančiomis lėšomis, todėl skolos sumokėjimo išdėtymas pažeistų ieškovo interesus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.