Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 06 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2012 02 02 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. K., A. M. ir V. P. pareiškimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2012 03 22 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2012 03 19 d. skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 06 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2012 02 02 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. K., A. M. ir V. P. pareiškimą.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas pareiškėjų J. K., A. M. ir V. P. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. ar dėl kituose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų. Pareiškime buvo nurodyta, kad 2012 01 06 d. K. S., pasitelkęs pareiškime nurodytą antstolę ir kitus pareiškėjams nežinomus asmenis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų ar leidimų, atliko 2011 10 07 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo išrinktos Balsų skaičiavimo komisijos funkcijas, t. y. savavališkai atidarė balsadėžę, išėmė slapto balsavimo biuletenius, su jais susipažino, suskaičiavo biuletenius ir viešai paskelbė skaičiavimo bei slapto balsavimo rezultatus.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Audronė Šukienė, susipažinusi su pareiškėjų pareiškimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2012 02 02 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad K. S. veiksmai, dalyvaujant antstolei, laikytini teisėti ir kad nenustatyta, jog K. S. neteisėtai, tyčia siekė pateikti galimai klaidinančius balsavimo rezultatus ir dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai - didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 03 06 d. nutartimi patenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2012 02 02 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. K., A. M. ir V. P. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad prokurorės nutarimas neatitinka BPK 168 str. nuostatų, prokurorė tinkamai nevertino pareiškėjų pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytų esminių aplinkybių, susijusių su K. S. ar kitų asmenų veika nurodyto įvykio metu. Savo nutarimo išvadas prokurorė padarė nepatikrinusi pareiškime nurodytų duomenų, neatlikusi jokių įstatymo numatytų veiksmų, tarp jų - ir tų, kuriais galima patikrinti gautą pareiškimą ar skundą, kad tokius duomenis nustatyti ar išreikalauti. Prokurorė turėjo išnaudoti įstatyme numatytas galimybes, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai įsitikinti, ar pareiškėjų nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Tam būtų buvę tikslinga apklausti pareiškėjus ir jų pareiškime nurodytus asmenis, išsiaiškinti K. S. statusą įvykio metu ir jo statusą asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat – išsiaiškinti, kokius veiksmus įvykio metu iš tiesų atliko K. S. bei kiti pareiškėjų pareiškime nurodyti asmenys, ir ar buvo tokiais veiksmais padaryta baudžiamajame įstatyme nurodyta didelė žala. Prokurorė nepasisakė dėl pareiškėjų pareiškime nurodyto esminio argumento, kad be BK 294 str. numatytos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos ir kitos nusikalstamos veikos.

Vilniaus apygardos teismui prokurorė skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 06 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

Skunde nurodoma, kad iš pareiškėjų pareiškimo bei medžiagos matyti, kad dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ XXIII Kongreso rinkimų į asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius 2011 10 07 d. vykusių balsavimo rezultatų teisėtumo yra pradėti ir vyksta civiliniai procesai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Tai patvirtina V. P. pateikto 2012 01 30 d. prašymo civilinėje byloje Nr. 2-713-294/12 kopija. Taigi, jeigu pareiškėjai V. P., A. M. ir J. K. mano, jog rinkimų rezultatus įtakojo šiurkštūs pažeidimai, padaryti K. S. ir kitų asmenų savavališkai atidarant balsadėžę, suskaičiuojant balsavimo biuletenius ir paskelbiant savo rezultatus, ir tai turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, pareiškėjai gali realizuoti savo, kaip kandidatų į revizijos komisijos narius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ Įstatuose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytas teises tikslu organizuoti pakartotinius rinkimus. Pagal CK 2.93 str. <...Kai posėdžio pirmininkui arba balsų skaičiavimo komisijai paskelbus balsų skaičiavimo rezultatus abejojama dėl balsavimo teisėtumo, turi įvykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma kolegialaus organo narių... Perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios.> Taigi, anot prokurorės, šiuo metu yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl rinkimų teisėtumo ir pareiškėjams yra užtikrinta teisė ginti jų galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nes jie į civilinį procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra tikros procesinės kliūtys, trukdančios siekti procesinių tikslų arba tokių tikslų siekimą padarančios beprasmiu. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik atsiradus papildomoms sąlygoms, t. y. esant visiems konkrečios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymiams. Iš pateiktų duomenų matyti, jog tarp ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius I. O.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius K. S.) ir atsakovo Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vyksta teisminis ginčas civilinio proceso tvarka, kur pareiškėjai V. P., A. M., J. K. įtraukti trečiaisiais asmenimis dėl balsavimo rezultatų teisėtumo, t. y. juos sieja civiliniai teisiniai santykiai. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai, o analizuojamu atveju tokios priemonės taikyti nėra pagrindo, pareiškėjai savo pareiškime nenurodė jokių konkrečių faktų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą apie galimai V. P., A. M. ir J. K. atžvilgiu padarytą nusikaltimą, numatytą BK 294 str.

BK 294 str. str. 1 d. numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, papildomas objektas - konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla, jeigu atsiranda jame numatyti padariniai - didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip matyti iš medžiagos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nario UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (direktorius K. S.) prašymu konstatuoti faktines aplinkybes: (duomenys neskelbtini), suskaičiuoti asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2011 10 07 d. XXIII kongreso metu vykusio balsavimo rezultatus, antstolė D. P. 2012 1 06 d. konstatavo faktines aplinkybes surašant protokolą bei jas papildomai užfiksavo vaizdo įrašymo priemonėmis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 str. 1 d.). Civiliniuose teisiniuose santykiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis - padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas laikomas rašytiniu įrodymu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 str. 2-4 d.), kurį galima panaudoti vykstančiame ar ateityje įvyksiančiame teisminiame (arbitražo) procese, šalių derybose taikaus ginčo sureguliavimo atveju bei kitose įvairiose veiklos srityse ar situacijose, šiuo konkrečiu atveju konstatuojant balsavimo faktą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad K. S. ėmėsi tokių veiksmų (balsadėžės atidarymo balsų perskaičiavimo ir balsavimo rezultatų paskelbimo), nes jam nepasitikėjimą sukėlė balsų skaičiavimo komisijos, kuriai vadovavo vežėjas M. K., patvirtinti balsų skaičiavimo rezultatai ir vėlesnis komisijos pirmininko atsisakymas balsus perskaičiuoti, motyvuojant tuo, kad juos jau patvirtino Kongresas. Antstolei perskaičiavus balsus buvo nustatyti kiti rinkimų rezultatai. Taigi K. S. veiksmai, dalyvaujant antstolei, laikytini teisėti, nes toks rašytinio įrodymo gavimo būdas įstatymiškai pripažįstamas teisėtu. Taigi, prokurorės įsitikinimu, vertinant tą aplinkybę, konstatuotina, jog K. S. veiksmuose nenustatyta savavaldžiavimo subjektyvios pusės požymio - tiesioginės tyčios: darydamas tokią veiką, asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.) Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad K. S. neteisėtai, tyčia siekė pateikti galimai klaidinančius balsavimo rezultatus ir dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai - didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių ar administracinių teisnių santykių šalis priimti sprendimus, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas remiantis vien tik subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius ar administracinius teisinius santykius.

Prokurorė, išanalizavusi pareiškėjų pateiktą medžiagą ir jų prašyme nurodytus argumentus, mano, kad nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjų atžvilgiu K. S. ir kiti asmenys, paskelbdami rinkimų rezultatus, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. („savavaldžiavimas“). Tuo tarpu kiti (ne nusikalstamo pobūdžio) teisės pažeidimai (galimai neteisėtas kitų asmenų išrinkimas) spręstini CPK tvarka ir negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku, todėl ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas.

Skunde nurodoma, jog teismas savo nutartyje akcentuoja tai, kad gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos, tačiau nutartyje neatsižvelgta į tai, jog tokių veiksmų atlikimas yra prokurorui įstatymiškai suteikta teisė, o ne pareiga. Minėtus veiksmus prokuroras gali atlikti savo nuožiūra, jeigu jam kyla pagrįsta abejonė, kad atitinkamu atveju galėjo būti padarytas baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, tačiau nesant tokio prokuroro įsitikinimo minėtų veiksmų atlikti jis neprivalo. Šiuo konkrečiu atveju priimti procesinį sprendimą pakako pateiktos medžiagos. Todėl 2012 03 06 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintina.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas, ištyręs prie pareiškėjų J. K., A. M. ir V. P. skundo pateiktą medžiagą, teisingai ją įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad 2012 02 02 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas neištyrus ir neįvertinus svarbių aplinkybių. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo teisėjo nuomonei, kad būtent tai turėjo esminės reikšmės priimant nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, jeigu surinktoje medžiagoje nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (BPK 168 str. 1 d.). Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas turimais ar surinktais duomenimis, kurie neginčijamai leidžia daryti išvadą, jog nepadaryta nusikalstama veika, t. y. pareiškėjo pateikti neišsamūs ar nepakankami duomenys apie galimą nusikalstamą veiką negali būti pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą reiškia valstybės įgaliotos institucijos oficialų konstatavimą, jog pareiškėjo nurodytuose santykiuose ar padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos. Todėl tokiai reikšmingai išvadai padaryti būtina turėti ar surinkti pakankamą kiekį duomenų. BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūną paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, imtis visų įstatymo nustatytų veiksmų atskleisti šią nusikalstamą veiką.

Vertinant nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, turinį, matyti, kad toks prokurorės sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad dėl asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ vykusių balsavimo rezultatų teisėtumo yra pradėti ir vyksta civiliniai procesai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, pareiškėjams yra užtikrinta teisė ginti jų galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nes jie į civilinį procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat nagrinėjamu atveju prokurorė nenustatė, kad K. S. neteisėtai, tyčia siekė pateikti galimai klaidinančius balsavimo rezultatus ir dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai – didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pareiškėjų J. K., A. M. ir V. P. skundas nebuvo tinkamai ištirtas, o prokurorės išvada atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai motyvuota. Teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokurorės argumentai yra nepagrįsti patikrintais faktiniais duomenimis. Šiuo atveju prokurorė neatliko jokių įstatyme numatytų veiksmų, tarp jų ir tų, kuriais buvo galima patikrinti gautą pareiškimą ar skundą. Nors prokurorė skunde apygardos teismui nurodo, kad įstatyme numatytų veiksmų atlikimas yra prokurorui įstatymiškai suteikta teisė, o ne pareiga, ir šiuo konkrečiu atveju priimti procesinį sprendimą pakako pateiktos medžiagos, tačiau apygardos teismas su tokiais prokurorės argumentais nesutinka ir juos atmeta. Prokurorė detaliai netyrė ir netikrino pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, o iš pareiškėjų skundo ir medžiagos matyti, kad skunde nurodytų aplinkybių nustatymas, konstatavimas, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, galimas tik atlikus tam būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prokurorės sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl K. S. ir kitų asmenų galimo savavaldžiavimo yra per skubotas, neišsiaiškinus ir nepatikrinus pagrindinių skundo aplinkybių, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 06 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 06 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.