- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-568-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01009-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Gražina Juškienė
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Nuteistasis
- V. U., V. Š.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-327-2013
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01009-2010-7
2013 m. lapkričio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiojo D. V. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, nuteistajam V. U., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas šešiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmę įskaitytas V. U. suėmime išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, iš viso 10 dienų (60 valandų viešųjų darbų).
V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. Pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; pagal BK 178 str. 2 d. – vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam.
Nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, jo naudai iš V. Š. priteista 141,90 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai: 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo (dėl sveikatos sutrikdymo) iš V. U. ir V. Š. solidariai; 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo (dėl turto vagystės) iš V. Š..
Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstas iki žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. ir V. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2010-10-11 19.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam D. V. į įvairias kūno vietas, padarydami jam kairio žando sumušimą, muštinę – paviršinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą veide, taip nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.
Po to V. Š. pagrobė D. V. priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. laidos, 3000 litų vertės, su automobilyje buvusiais daiktais: nardymo oro balionu, 600 litų vertės, batais, 99 litų vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6303“, 400 litų vertės, rankine „Armani“, 100 litų vertės, kurioje buvo dokumentai – automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, VISA Electron SEB banko debetinė kortelė, elektroninės bankininkystės kortelė su kodais, išduoti D. V. vardu, tuo nukentėjusiajam D. V. padarydamas 4199 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje, kuria teismas nusprendė V. U. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d., V. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir pagal BK 178 str. 2 d., taip pat nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo ir V. Š. paskirtų bausmių subendrinimo, ir pripažinti V. U. ir V. Š. kaltais pagal BK 180 str. 2 d., paskiriant bausmes už šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai – papildomai priteisti iš V. Š. ir V. U. solidariai 16200 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 34000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde nurodo, kad teismas besąlygiškai patikėjo kaltinamaisiais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie turi pagrindą duoti sau naudingus parodymus, siekdami išvengti atsakomybės už sunkų nusikaltimą. Neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų parodymai buvo prieštaringi, nelogiški. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus teismas įvertino kaip nelogiškus, prieštaraujančius įrodymų visumai. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles skirtingiems įrodymams taikydamas skirtingus vertinimo kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskutinį kartą nukentėjusysis sieną kirto 2010-03-28, t. y. daugiau kaip prieš pusė metų iki įvykio, todėl nebuvo jokio pagrindo patikėti kaltinamųjų parodymais, kad susitikimas vyko dėl kontrabandinių cigarečių. Tokią versiją kaltinamieji sugalvojo siekdami išvengti atsakomybės už plėšimą ir pasinaudodami žiniomis apie tai, kad nukentėjusysis praeityje buvo baustas už cigarečių kontrabandą. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė liudytojo D. G. parodymus. Teismas ignoravo kaltinamųjų parodymų prieštaravimus, rėmėsi jų parodymais dalyje dėl plėšimo, kaip patikimais. Kaltinamųjų parodymai prieštaravo logikai, tuo tarpu nukentėjusiojo parodymams teismas kėlė visiškai kitokius reikalavimus, atmesdamas juos dėl to, kad neva nukentėjusysis negalėjo paaiškinti susitikimo tikslo.
Teismas specialistei L. K. neuždavė klausimo, ar galėjo nelikti žymių, jeigu nukentėjusysis buvo su storu megztiniu. Specialistės parodymai užprotokoluoti netiksliai. Ji nurodė, kad objektyvių duomenų dėl smaugimo nėra. Tačiau kategoriškos išvados, kad sužalojimai turėjo būti neišvengiamai padaryti, nedavė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medicininiuose dokumentuose yra fiksuota, kad nukentėjęs skundėsi gydytojams skausmu ryjant.
Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo rėmėsi liudytojos A. N. parodymais, kurie neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis neturėjo tikslo išsigalvoti įvykio aplinkybių, kai jis buvo apiplėštas. Tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad buvo apiplėštas patvirtino ir liudytoja A. N., kuri su nukentėjusiuoju bendravo po įvykio. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai D. G. ir D. V.. Teismas taip pat nenurodė, kokiems kitiems bylos duomenims prieštarauja įrodymai dėl 16200 Lt vagystės. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino eilė kitų įrodymų, tarp jų ir liudytojų D. P., A. N. parodymai, kuriais teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti. D. V. buvo apiplėštas po pavartoto smurto. Smurtas buvo turto užvaldymo priemonė, todėl kaltinamųjų veika turėjo būti kvalifikuojama kaip plėšimas.
Šalies argumentai
Skunde nukentėjusysis taip pat nurodo, kad teismas neišsprendė prašymo dėl nukentėjusiojo advokatės išlaidų priteisimo iš nuteistojo, nors prašymas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti (bylos lapai 72, 73). Be to, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, į tai, kad neturtinė žala D. V. padaryta tyčiniais, savanaudiškais veiksmais, teismas priteisė aiškiai per mažą neturtinę žalą. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad civilinis ieškinys dėl turinės žalos sumoje 16200 Lt. taip pat buvo atmestas nepagrįstai.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti tokie pat sprendimai, kokius priėmė pirmos instancijos teismas.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Nukentėjusiojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nukentėjusiajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir paskyrė nuteistiesiems bausmes laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.
Apylinkės teismas įvertino visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir, teisėjų kolegijos nuomonę, pakankamai pagrįstai argumentavo savo išvadą, kad kaltinimai nuteistiesiems dėl plėšimo bendrininkų grupėje nepasitvirtino. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. V. ir nuteistojo V. Š. parodymų, nukentėjusiojo ir nuteistųjų skambučių telefonu ir trumpųjų žinučių skaičiaus, įvykio dieną jie pakankamai intensyviai bendravo. Žinutės ir skambučiai užfiksuoti ir iš D. V. telefono. Nukentėjusysis ir nuteistieji įvykio dieną buvo ne kartą susitikę, nukentėjusysis negalėjo tiksliau nurodyti susitikimo tikslo, o nuteistieji V. U. ir V. Š. nurodė, kad su D. V. bendravo dėl cigarečių perpardavimo. D. V. buvo baustas už kontrabandinių cigarečių gabenimą, dažnai vyko į (duomenys neskelbtini). Visų ištirtų įrodymų kontekste pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra paneigta nuteistųjų versija, kad su nukentėjusiuoju jie bendravo dėl nelegaliai platinamų kontrabandinių cigarečių, kas galėjo būti ir jų susitikimo įvykio dieną tikslas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išreikšta abejone logika, kad nukentėjusysis, pasiėmęs 16200 Lt automobilio pirkimui, vyko į susitikimą su nuteistuoju, kuriam dienos metu davė pinigų alui nusipirkti.
Pirmos instancijos teismas motyvavo savo abejones D. V. parodymais apie planuojamą automobilio pirkimą nuosekliais ir logiškais liudytojų A. N. ir D. P. parodymais, kurios apie tokius jo planus nieko nežinojo. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų. Esminių nuteistųjų parodymų prieštaravimų apeliantas nenurodė. Nuteistųjų parodymai labiau atitinka kitus bylos įrodymus, negu nukentėjusiojo parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo V. Š. parodymai, kad šis susiginčijo su D. V. dėl cigarečių kainos, D. V. užgavo jam sužalotą pirštą ir jie susikibo, o V. U. juos skirdamas taip pat sudavė smūgius D. V., yra logiški. Nuosprendyje teismas argumentavo, kodėl netiki nukentėjusiojo parodymais apie jo intensyvų smaugimą ir mušimą į krūtinę automobilyje, nes to nepatvirtina specialisto išvada, kad nuo tokių veiksmų sužalojimai neišvengiamai būtų padaryti. Teismo medicinos specialistės išvada yra pakankamai argumentuota. Apeliantas savaip interpretuoja specialistės parodymus. Teisėjų kolegija nemato pagrindo specialistės išvadą vertinti kitaip, negu nuosprendyje vertino apylinkės teismas, ir nemato pagrindo teikti specialistui naujus hipotetinius klausimus.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje motyvavo savo apsisprendimą nesivadovauti D. G. ir D. V. parodymais apie pas D. V. matytus sužalojimus, kadangi jie prieštarauja medicininiais dokumentais ir specialisto išvadoje konstatuotoms aplinkybėms. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių aplinkybių. Liudytojo D. G. parodymai, kad D. V. prieš keletą dienų paskolino 5000 Lt neįrodo fakto, kad įvykio metu D. V. su savimi turėjo 16200 Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistųjų V. Š. ir V. U. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – plėšimą nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Neįrodyta, kad nuteistieji smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo turint tikslą užvaldyti jo turtą. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė vertindamas nukentėjusiojo D. V. ir nuteistųjų V. Š. ir V. U. parodymus.
Apylinkės teismas nuosprendyje įvertino ištirtų įrodymų visetą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliantas argumentuotai nepagrindė savo apeliacinio skundo teiginių. Skunde nurodytos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo dėl valstybės sienos kirtimo laiko teisėjų kolegija nelaiko esmingai reikšminga šioje byloje, todėl jos nevertina.
Nusprendęs, kad 16200 Lt pagrobimas neįrodytas, pirmos instancijos teismas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje pagrįstai netenkino.
Atsižvelgiant į nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, savo sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio pakankamai motyvavo ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nukentėjusiojo D. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.
Nukentėjusiojo D. V. apeliaciniame skunde prašoma priteisti išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti, ko nepadarė pirmos instancijos teismas. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys 2250 Lt nukentėjusiojo advokatėms už dokumentų surašymą ir atstovavimą (t. 4, b. l. 72, 73).
Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje dėl proceso išlaidų nepasisakė, tai nėra pagrindas keisti nuosprendį. Proceso išlaidų klausimas gali būti išspręstas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nurodytos nukentėjusiojo išlaidos buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neatsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, nors kai kurie jų ir nevyko, tačiau ne dėl nukentėjusiojo kaltės. Abu kaltinamieji buvo nuteisti. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalaujama suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl nuteistieji lygiomis dalimis privalo atlyginti nukentėjusiajam D. V. pirmos instancijos teisme turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam D. V. iš nuteistųjų V. U. ir V. Š. po 1125 litus išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.