Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-327-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
1A-568-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01009-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Gražina Juškienė
Nukentėjusysis
D. V.
Nuteistasis
V. U., V. Š.
Advokatai
Karina Račkauskienė, Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-327-2013

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01009-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Gyčio Večersko, se­kre­to­riau­jant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiojo D. V. atsto­vei advokatei Karinai Račkauskienei, nuteistajam V. U., jo gynėjai ad­vo­katei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­linkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuos­pren­džio, kuriuo:

V. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas šešiems mėnesiams viešųjų dar­bų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmę įskaitytas V. U. suėmime išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant še­šioms viešųjų darbų valandoms, iš viso 10 dienų (60 valandų viešųjų darbų).

V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. Pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; pagal BK 178 str. 2 d. – vieneriems metams lais­vės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsi­teisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos baus­mės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam.

Nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkin­tas iš dalies, jo naudai iš V. Š. priteista 141,90 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atly­gi­ni­mo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai: 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo (dėl sveikatos su­trikdymo) iš V. U. ir V. Š. solidariai; 2000 litų neturtinės žalos atly­ginimo (dėl turto vagystės) iš V. Š..

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstas iki žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. V..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. ir V. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų gru­pėje, 2010-10-11 19.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam D. V. į įvairias kūno vie­tas, padarydami jam kairio žando sumušimą, muštinę – paviršinę žaizdą kaktoje, poodinę krau­jo­sru­vą veide, taip nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Po to V. Š. pagrobė D. V. priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. laidos, 3000 litų vertės, su automobilyje buvusiais daiktais: nardymo oro ba­lio­nu, 600 litų vertės, batais, 99 litų vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6303“, 400 litų ver­tės, rankine „Armani“, 100 litų vertės, kurioje buvo dokumentai – automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, VISA Electron SEB banko debetinė kortelė, elektroninės bankininkystės kortelė su kodais, išduoti D. V. vardu, tuo nukentėjusiajam D. V. padarydamas 4199 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apy­linkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje, kuria teismas nusprendė V. U. pripažinti kaltu pa­gal BK 140 str. 1 d., V. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir pagal BK 178 str. 2 d., taip pat nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo ir V. Š. paskirtų bausmių suben­dri­ni­mo, ir pripažinti V. U. ir V. Š. kaltais pagal BK 180 str. 2 d., paskiriant bausmes už šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai – papildomai priteisti iš V. Š. ir V. U. solidariai 16200 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 34000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodo, kad teismas besąlygiškai patikėjo kaltinamaisiais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie turi pagrindą duoti sau naudingus parodymus, siekdami išvengti atsakomybės už sunkų nu­si­kal­timą. Neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kalti­na­mųjų parodymai buvo prieštaringi, nelogiški. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus teismas įvertino kaip nelogiškus, prieštaraujančius įrodymų visumai. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė įrody­mų ver­tinimo taisykles skirtingiems įrodymams taikydamas skirtingus vertinimo kriterijus. Teismas neat­sižvelgė į tai, kad paskutinį kartą nukentėjusysis sieną kirto 2010-03-28, t. y. daugiau kaip prieš pusė metų iki įvykio, todėl nebuvo jokio pagrindo patikėti kaltinamųjų parodymais, kad susitikimas vyko dėl kontrabandinių cigarečių. Tokią versiją kaltinamieji sugalvojo siek­da­mi išvengti at­sa­ko­my­bės už plėšimą ir pasinaudodami žiniomis apie tai, kad nukentėjusysis pra­ei­ty­je buvo baus­tas už cigarečių kontrabandą. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė liudytojo D. G. pa­rodymus. Teismas ignoravo kaltinamųjų parodymų prieštaravimus, rėmėsi jų parodymais dalyje dėl plė­šimo, kaip patikimais. Kaltinamųjų parodymai prieštaravo logikai, tuo tarpu nuken­tė­ju­siojo pa­ro­dymams teismas kėlė visiškai kitokius reikalavimus, atmesdamas juos dėl to, kad neva nuken­tė­ju­sy­sis negalėjo paaiškinti susitikimo tikslo.

Teismas specialistei L. K. neuždavė klausimo, ar galėjo nelikti žymių, jeigu nu­ken­tėjusysis buvo su storu megztiniu. Specialistės parodymai užprotokoluoti netiksliai. Ji nurodė, kad objektyvių duomenų dėl smaugimo nėra. Tačiau kategoriškos išvados, kad sužalojimai turėjo būti neišvengiamai padaryti, nedavė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medicininiuose dokumentuose yra fiksuota, kad nukentėjęs skundėsi gydytojams skausmu ryjant.

Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo rėmėsi liudytojos A. N. parodymais, kurie neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuken­tė­ju­sysis neturėjo tikslo išsigalvoti įvykio aplinkybių, kai jis buvo apiplėštas. Tai, kad nukentėjusysis nu­rodė, kad buvo apiplėštas patvirtino ir liudytoja A. N., kuri su nukentėjusiuoju bendravo po įvykio. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai D. G. ir D. V.. Teis­mas taip pat nenurodė, kokiems kitiems bylos duomenims prieštarauja įrodymai dėl 16200 Lt va­gys­tės. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino eilė kitų įrodymų, tarp jų ir liudytojų D. P., A. N. parodymai, kuriais teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti. D. V. buvo api­plėštas po pavartoto smurto. Smurtas buvo turto užvaldymo priemonė, todėl kaltinamųjų veika tu­rė­jo būti kva­li­fikuojama kaip plėšimas.

Šalies argumentai

Skunde nukentėjusysis taip pat nurodo, kad teismas neišsprendė prašymo dėl nuken­tėju­sio­jo advokatės išlaidų priteisimo iš nuteistojo, nors prašymas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti (bylos lapai 72, 73). Be to, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, į tai, kad neturtinė žala D. V. padaryta tyčiniais, savanaudiškais veiksmais, teismas priteisė aiškiai per mažą neturtinę žalą. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad civilinis ieškinys dėl turinės žalos sumoje 16200 Lt. taip pat buvo atmestas nepagrįstai.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pra­šė apeliacinį skundą ten­kin­ti jame išdėstytais motyvais.

Pro­ku­rorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti tokie pat sprendimai, kokius priėmė pirmos instancijos teismas.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apy­linkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo D. V. apeliacinis skundas atme­tamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­ro­ga­tyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nukentėjusiajam nepriimtinos teismo iš­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas pakankamai išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įro­dy­mus, tei­sin­gai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir paskyrė nuteistiesiems bausmes laikantis ben­drųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Apylinkės teismas įvertino visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir, teisėjų kolegijos nuomonę, pakankamai pagrįstai argumentavo savo išvadą, kad kaltinimai nuteistiesiems dėl plėšimo bendrininkų grupėje nepasitvirtino. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. V. ir nu­teis­tojo V. Š. parodymų, nukentėjusiojo ir nuteistųjų skambučių telefonu ir trumpųjų ži­nučių skaičiaus, įvykio dieną jie pakankamai intensyviai bendravo. Žinutės ir skambučiai užfik­suoti ir iš D. V. telefono. Nukentėjusysis ir nuteistieji įvykio dieną buvo ne kartą susitikę, nuken­tė­ju­sy­sis negalėjo tiksliau nurodyti susitikimo tikslo, o nuteistieji V. U. ir V. Š. nurodė, kad su D. V. bendravo dėl cigarečių perpardavimo. D. V. buvo baustas už kontra­ban­di­nių cigarečių gabenimą, dažnai vyko į (duomenys neskelbtini). Visų ištirtų įrodymų kontekste pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra paneigta nuteistųjų versija, kad su nukentėjusiuoju jie bendravo dėl nelegaliai platinamų kontrabandinių cigarečių, kas galėjo būti ir jų susitikimo įvykio die­ną tikslas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išreikšta abejone logika, kad nu­ken­tė­jusysis, pa­siėmęs 16200 Lt auto­mo­bi­lio pirkimui, vyko į susitikimą su nuteistuoju, kuriam dienos metu davė pinigų alui nusipirkti.

Pirmos instancijos teismas motyvavo savo abejones D. V. parodymais apie pla­nuo­jamą automobilio pirkimą nuosekliais ir logiškais liudytojų A. N. ir D. P. pa­ro­dy­mais, kurios apie tokius jo planus nieko nežinojo. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų. Esminių nuteistųjų parodymų prieštaravimų apeliantas nenurodė. Nuteistųjų parodymai labiau atitinka kitus bylos įrodymus, negu nukentėjusiojo parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo V. Š. parodymai, kad šis susiginčijo su D. V. dėl cigarečių kainos, D. V. užgavo jam sužalotą pirštą ir jie susikibo, o V. U. juos skirdamas taip pat sudavė smūgius D. V., yra logiški. Nuosprendyje teismas ar­gu­mentavo, kodėl netiki nukentėjusiojo parodymais apie jo intensyvų smaugimą ir mušimą į krū­tinę automobilyje, nes to nepatvirtina specialisto išvada, kad nuo tokių veiksmų sužalojimai neiš­ven­giamai būtų padaryti. Teismo medicinos specialistės išvada yra pakankamai argumentuota. Ape­lian­tas savaip interpretuoja specialistės parodymus. Teisėjų kolegija nemato pagrindo specialistės išva­dą vertinti kitaip, negu nuosprendyje vertino apylinkės teismas, ir nemato pagrindo teikti specia­listui naujus hipotetinius klausimus.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje motyvavo savo apsisprendimą nesivadovauti D. G. ir D. V. parodymais apie pas D. V. matytus sužalojimus, kadangi jie prieštarauja medicininiais dokumentais ir specialisto išvadoje konstatuotoms aplinkybėms. Apelia­cinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių aplinkybių. Liudytojo D. G. parodymai, kad D. V. prieš keletą dienų paskolino 5000 Lt neįrodo fakto, kad įvykio metu D. V. su savimi turėjo 16200 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistųjų V. Š. ir V. U. kaltė pa­da­rius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – plėšimą nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Neįrodyta, kad nuteistieji smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo turint tikslą užvaldyti jo tur­tą. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė vertindamas nukentėjusiojo D. V. ir nuteistųjų V. Š. ir V. U. parodymus.

Apylinkės teismas nuosprendyje įvertino ištirtų įrodymų visetą, įrodymų vertinimo tai­syk­lių nepažeidė. Apeliantas argumentuotai nepagrindė savo apeliacinio skundo teiginių. Skunde nu­ro­dytos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo dėl valstybės sienos kirtimo lai­ko teisėjų kolegija nelaiko esmingai reikšminga šioje byloje, todėl jos nevertina.

Nusprendęs, kad 16200 Lt pagrobimas neįrodytas, pirmos instancijos teismas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje pagrįstai netenkino.

Atsižvelgiant į nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, savo sprendimą dėl priteisiamos netur­ti­nės žalos dydžio pakankamai motyvavo ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nukentėjusiojo D. V. apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistųjų kal­tės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusiojo D. V. apeliaciniame skunde prašoma priteisti išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti, ko nepadarė pirmos instancijos teismas. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys 2250 Lt nukentėjusiojo advokatėms už dokumentų surašymą ir atstovavimą (t. 4, b. l. 72, 73).

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teis­mas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį su­mažinti. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje dėl proceso išlaidų nepasisakė, tai nėra pa­grindas keisti nuosprendį. Proceso išlaidų klausimas gali būti išspręstas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nurodytos nukentėjusiojo išlaidos buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neatsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas. Kaip ma­tyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, nors kai kurie jų ir nevyko, tačiau ne dėl nukentėjusiojo kaltės. Abu kaltinamieji buvo nuteisti. Šiomis ap­lin­kybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalaujama suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl nuteistieji lygiomis dalimis privalo atlyginti nukentėjusiajam D. V. pirmos instancijos teisme turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam D. V. iš nuteistųjų V. U. ir V. Š. po 1125 litus išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Teisėjai Viktoras PreikšasAlgimantas SmolskasGytis Večerskas