- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-31-366-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- A. C.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-366/2009
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.
NUTARTIS
2009 m. sausio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 3 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 19 d., apie 00.50 val., Panevėžio r., Krekenavos miestelyje, Sodų gatvėje, tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L-200“, valstybinio numerio ženklas“ (duomenys neskelbtini) davė 100 Lt kyšį Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliams V. B. ir A. R. už tai, kad šie nefiksuotų pažeidimo dėl transporto priemonės stovėjimo neleistinoje vietoje bei netrauktų administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. C. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-27 nuosprendį pakeisti laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į baudą. Skunde nurodo, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę parinkdamas jos rūšį. Apeliantas mano, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės ne visiškai atitinka faktines, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis, apeliantas, neigia savo kaltę. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę teisme pripažino visiškai, tačiau teismas jo nesuprato. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nesiekė išvengti atsakomybės už padarytą administracinės teisės pažeidimą, o paklausęs pareigūnų, kokia yra numatyta bauda už padaryta nusižengimą, ir jiems atsakius, kad bauda yra 100 litų, jis tuo metu pagalvojo, kad galbūt galima sumokėti baudą vietoje, nes prieš keletą metų jam yra tai tekę daryti. Kada pareigūnai atsisakė priimti iš jo pinigus, suprato, kad baudos vietoje mokėti negalima ir po to jis atliko įstatymu uždraustą veiką, nes pasiūlė pareigūnams 100 litų, to daryti negalėjo. Supranta, kad pasielgė blogai ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Apeliantas nurodo, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, praeityje nebuvo teistas, dirba, todėl, mano, jam galėtų būti paskirta bauda. Nurodo, kad jam neįmanoma įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus - per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų, kadangi jis dirba, išeiti iš darbo negali, taip pat prižiūri invalidę, nedarbingą motiną, todėl laisvo laiko neturi.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.), 2008 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingas bausmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1 d. 2 p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).
Teismas, skirdamas bausmę A. C. atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Į A. C. nurodytą jo asmenybę apibūdinančią aplinkybę - jog jis praeityje nebuvo teistas (teistumas išnykęs), teismas atsižvelgė bei tai nurodė nuosprendyje. Aplinkybė, jog apeliantas dirba, teismui, parenkant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 valandų, negalėjo būti žinoma, kadangi ši aplinkybė atsirado vėliau. Tai patvirtina byloje esanti 2008-11-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad A. C. dirbti pradėjo nuo 2008-10-29, tai yra jau po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo (T. 1., b.l. 92). Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jis padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką kaltu prisipažino visiškai, nes tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, tiek iš įtariamojo apklausos, tiek teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad A. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 3 d. kaltu neprisipažino (T.1., b.l. 30, 81-84). Teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tai, kad apeliantas neginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 3 d, reikšmės neturi. Nuteistojo teiginys, kad paskirta bausmė bei įpareigojimas trukdys prižiūrėti neįgalią motiną yra nepagrįstas, kadangi jam paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. BK 227 str. 3 d. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rūšis – laisvės apribojimą arba baudą, arba areštą. Kadangi nuosprendžio priėmimo metu A. C. nedirbo, neturėjo oficialių pajamų, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo paskirti jam piniginės baudos. Teismas pagrįstai paskyrė lengviausią iš įvykdomų bausmių – laisvės apribojimą ir nustatė terminą mažesni nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmos instancijos teismas A. C. paskyrė teisingą bausmę, kuri savo dydžiu nėra per griežta. Labiau švelninti paskirtą bausmę pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, kad jis negali įvykdyti teismo nustatyto įpareigojimo - per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų, kadangi dirba bei prižiūri invalidę, nedarbingą motiną, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismui nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad nuteistojo motinai reikalinga nuolatinė globa bei priežiūra ir, kad būtent A. C. yra toks globėjas. Iš paties nuteistojo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme matyti, kad šiuo metu jis dirba E. P. įmonėje puse etato, - t.y. keturias valandas per dieną. Akivaizdu, kad esant tokiam užimtumui nuteistasis turi visas galimybes per nustatytą terminą įvykdyti įpareigojimą ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, kurie nebuvo išnagrinėti bausmę paskyrusio teismo. BK 48 str. 9 d. numatyta, kad jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų apribojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ji nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl jeigu A. C. dėl objektyvių priežasčių negalės vykdyti jam teismo nustatytų įpareigojimų arba atsisakys atlikti nemokamus darbus (BK 70 str. 2 d.) nuosprendį priėmęs teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti įpareigojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas,
n utaria:
Nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.