Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-417/2008

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.4., 1.1.4.6., 1.1.8.1., 1.1.9.7.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. spalio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Aurimo Leketo, Rimgaudo Liaudaičio, Lino Beinarto ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo Aurimas Leketas, Linas Beinartas ir Rimgaudas Liaudaitis pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 str. 3 d.:

Aurimas Leketas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;

Linas Beinartas trejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;

Rimgaudas Liaudaitis trejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Iš Aurimo Leketo, Lino Beinarto ir Rimgaudo Liaudaičio solidariai priteista 3750 Lt UAB „Žemaitijos pienas“ turtinei žalai atlyginti bei 615, 17 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo Nikolajaus Ukolovo( Nikolaj Ukolov) naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aurimas Leketas, Linas Beinartas ir Rimgaudas Liaudaitis pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 str. 3 d. už tai, kad 2007 m. lapkričio 15 d. Aurimui Leketui parengus nusikalstamos veikos planą, įkalbėjus dalyvauti darant nusikaltimą Liną Beinartą ir Rimgaudą Liaudaitį bei aptarus su jais plėšimo įvykdymo galimybes, būdą, vietą, laiką, jiems paskirstė vaidmenis, apie 19 val., vykdydami iš anksto aptartą planą, visi kartu(Aurimas Leketas kartu su kitais bendrininkais L.Beinartu ir R. Liaudaičiu) atvyko prie UAB „Žemaitijos prekyba“ valdomos parduotuvės „Pienė“, esančios Mogiliovo g. 12, Klaipėdoje, ir R.Liaudaitis, nuėjęs į parduotuvę „Pienė“, stebėdamas apsaugos darbuotoją, telefonu pranešė L.Beinartui apie pradėtą vykdyti parduotuvės kasose esančių pinigų inkasaciją. L. Beinartas šią informaciją perdavė šalia buvusiam A. Leketui.

Apie 19 val. 30 min. A.Leketas, nurodęs L.Beinartui laukti jo automobilyje „Volkswagen Golf“, valst.Nr. TVO 945, užvestu varikliu ir atidarytomis priekinėmis keleivio pusės durelėmis užėjo į parduotuvę „Pienė“, esančią Mogiliovo g. 12, Klaipėdoje, ten turėtu dujiniu pistoletu „BLOW Magnum Mod F06“ Nr. 7-026370, priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, šovė į veidą UAB „Argus“ apsaugos darbuotojui Nikolajui Ukolovui, kuris tuo metu su savimi turėjo iš parduotuvės kasų inkasacijos metu paimtus pinigus – 11871 litą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš pastarojo pagrobė UAB „Žemaitijos prekyba“ priklausančius pinigus – 11871 litą, padarydamas N.Ukolovui abiejų akių ragenų, junginių ir vokų odos terminius pirmo–antro laipsnio nudegimus su paviršine parako grūdelių bei suodžių impregnacija, dėl to išsivystė trauminis kairės akies ragenos uždegimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po įvykdyto nusikaltimo A. Leketas dalį pagrobtų pinigų perdavė savo bendrininkams, t. y. L. Beinartui 750 litų, R.Liaudaičiui – 700 litų.

Nuteistieji Aurimas Leketas ir Linas Beinartas bei jo gynėjas advokatas H. Mackevičius apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o nuteistasis Rimgaudas Liaudaitis prašo pakeisti dėl aiškiai per griežtos bausmės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendį.

L. Beinartas šaunamojo ginklo nenaudojo, apie jo turėjimą ar tuo labiau galimą panaudojimą kitų asmenų, nukentėjusiųjų ar liudytojų jokiu būdu nebuvo informuotas, kito asmens savavališkai pasiimto šaunamojo ginklo panaudojimo nereguliavo. Kad bus panaudotas šaunamasis ginklas, nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl kaltinimas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo plėšimo metu yra nepagrįstas. Apeliantai pažymi, kad nė vienas iš nuteistųjų nenurodė, jog L. Beinartas žinojo apie galimą ginklo panaudojimą. Tuo metu, kai A. Leketas ir R. Liaudaitis ruošėsi vykti prie parduotuvės „Pienė“, L. Beinarto jų bendrai nuomojamame bute nebuvo, jis negirdėjo, jog A. Leketas sakė R.Liaudaičiui, kad reikalui esant panaudos ginklą, ir nematė, kad A. Leketas paėmė L. Beinartui priklausantį ginklą. Tuo metu, kai R.Liaudaitis buvo parduotuvėje ir stebėjo apsaugos darbuotoją, A. Leketas ir L. Beinartas buvo automobilyje, tačiau apie ginklo panaudojimą nekalbėjo, kadangi L. Beinartas tuo metu telefonu klausėsi R.Liaudaičio duodamų paaiškinimų ir juos perdavinėjo A.Leketui. Apeliantai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys yra duomenimis iki tol, kol jie patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu, kai klausimus kaltinamajam turi teisę užduoti teismas, kaltintojas, gynėjas, siekdami objektyvaus ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, ir pirmenybės ikiteisminio tyrimo metu duotiems įtariamojo parodymams suteikimas reikštų baudžiamojo proceso įstatymo ir susiklosčiusios teismų praktikos pažeidimą. Apeliantų įsitikinimu, teismas padarė tam tikras išvadas, naudodamasis ne įrodymais, o prielaidomis, tai įstatymo yra draudžiama. Todėl abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, turi būti aiškinamos nuteistojo naudai. Mano, kad šiuo atveju buvo išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones, kada L.Beinartas sužinojo, jog A. Leketas panaudojo ginklą, apiplėšdamas parduotuvę. Tačiau, kadangi panaudojus visas galimybes nepavyko pašalinti abejonių, šios abejonės turi būti traktuojamos nuteistojo (L. Beinarto) naudai.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Nuteistieji A. Leketas ir L. Beinartas kaip vieną iš apeliacinių skundų argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistieji A. Leketas, L. Beinartas ir R. Liaudaitis padarė plėšimą panaudodami šaunamąjį ginklą, nes to, kad A. Leketas į parduotuvę nešasi ginklą, nei L. Beinartas nei R. Liaudaitis nežinoję. Šiuos skundų argumentus, kolegijos nuomone, vienareikšmiškai paneigia byloje nustatyti faktiniai bylos duomenys.

2007-12-05 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. Leketas nurodė, kad vykstant apiplėšti parduotuvės „Pienė“, t. y. prieš nusikaltimo padarymą, R. Liaudaičui ir L. Beinartui pasakęs, jog viskas turėtų pavykti gerai, tačiau jei iškiltų nenumatytų aplinkybių, tuomet jis panaudotų pistoletą ir šautų(t. 1, b. l. 130–134).

Tai, kad prieš važiuojant į parduotuvę „Pienę“ A. Leketas pasiėmė ginklą, 2007-11-21 nuoširdžiame prisipažinime nurodė ir Rimgaudas Liaudaitis(2 t., b. l. 150). Apie tai, kad R. Liaudaitis suprato, kad A. Leketas turi pistoletą, R. Liaudaitis nurodė ir 2007-11-26 apklausos metu(t. 2 b. l. 158). 2007-11-27 apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis R. Liaudaitis taip pat nurodė, kad A. Leketas minėjo, jog reikalui esant šaus (t. 2, b. l. 160–161). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, apeliantas R. Liaudaitis darkart patvirtino, jog žinojo, kad A. Leketas turi pistoletą, jį naudos, jei reikės apsigint ar pagąsdinti. Ir tai pasakė jau atvykus prie parduotuvės(t. 4, b. l. 93).

Nuteistasis L. Beinartas 2007-11-21 rašytame paaiškinime nurodė, kad A. Leketas pasiūlė apiplėšti parduotuvę, paaiškindamas, kad L. Beinartui reikės tik vairuoti mašiną, R. Liaudaičiui stebėti aplinką, o visą darbą įvykdys pats A. Leketas. Taip pat paaiškinime L. Beinartas pažymėjo, jog A. Leketas buvo pasiruošęs prieš apsaugos darbuotoją pavartoti smurtą, o jei prireiks, ir „savo daiktą“. Tačiau ką jis įvardijo „savo daiktu“, nekonkretizavo(t. 2, b. l. 51–52).

Linas Beinartas 2007-11-22 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis taip pat nurodė, jog A. Leketas pasakė, kad, jei reikės, prieš apsaugos darbuotoją panaudos „žaisliuką“. Tačiau ir šįkart aiškiai nenurodė, apie ką yra kalbama(t. 2, b. l. 56–58).

Kaip įtariamasis apklaustas 2007-11-26, apeliantas L. Beinartas parodė, kad 2007-11-15 vakare, jau nuvažiavus prie parduotuvės, prieš apiplėšimą, jis matė, kaip A. Leketas iš turėtos kuprinės išsiėmė pistoletą, kurį ir šiaip kartais nešiodavosi. Pistoletą ištraukęs iš dėklo, užsikišo už rūbų, o dėklą įdėjo į L. Beinarto vairuojamo automobilio „ Mitsubishi Eclips“, valstybiniai numeriai BEC 189, dėtuvę(t. 2, b. l. 59–60 ).

2007-11-27 apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Linas Beinartas patikslino, kad kai atvyko prie parduotuvės „Pienė“, A. Leketas iš kuprinės išsitraukė pistoletą(t. 2, b. l. 62–63).

Iš esmės aplinkybę, kad L. Beinartas žinojo, jog bus naudojamas ginklas, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad suprato, kad A. Leketas į parduotuvę nuėjo turėdamas ginklą, tačiau manė, jog jis bus naudojamas tik pagąsdinti(t. 4, b. l. 92).

Visi šie faktiniai bylos duomenys, kolegijos nuomone, neginčytinai leidžia teigti, kad visi trys nusikaltimo bendravykdžiai žinojo, kad A. Leketas į parduotuvę nešasi ginklą ir prireikus juo naudosis.

Kolegijos įsitikinimu, tai, kad einant apiplėšti parduotuvės A. Leketas nešėsi ginklą ir ketino jį naudoti, patvirtina ir nuteistojo R. Liaudaičio teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jis žinojo, jog E. Leketas turi pistoletą, nes A. Leketas minėjo, kad jis pistoletą pasiims apsiginti arba pagąsdinti. Apie pistoletą A. Leketas pasakė prie parduotuvės(t. 4, b. l. 93) . Nuteistasis L. Beinartas teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad suprato, jog A. Leketas nuėjo į parduotuvę turėdamas ginklą, tačiau nenumatė, jog šaus, manė, kad ginklas reikalingas A. Leketui tik pagąsdinti(t. 4, b. l. 92).

Bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas; jis gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį, t. y. už bendrus veiksmus, išskyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas. BK 26 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors ir turi ryšį su bendrai daroma veika, tačiau jų neapima kitų bendrininkų tyčia.

Šiuo atveju nuteistųjų A. Leketo, L. Beinarto ir R. Liaudaičio susitarimas plėšimo metu naudoti ginklą, kolegijos nuomone, buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Kai A. Leketas pasakė, jog jei reikės plėšimui padaryti, panaudos pistoletą, jį įvardydamas „daiktu“, „žaisliuku“, o prieš įeidamas į parduotuvę, ginklą užsikišo už rūbų, nei L. Beinartas, nei R. Liaudaitis neprieštaravo tam, ir taip savo neveikimu išreikšdami pritarimą, savo valią, norą apiplėšti parduotuvę ir ginklą naudoti, kad niekieno netrukdomi su pagrobtu turtu galėtų saugiai pasišalinti iš įvykio vietos.

Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (BK 24 str. 1 d.) visi bendravykdžiai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas tokios grupės požymis yra tai, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, be to, kiekvienas iš jų turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Tai, kad nuteistieji apiplėšė parduotuvę „Pienė“ panaudodami ginklą, veikdami bendrininkų grupe, rodo kiekvieno iš jų atlikti konkretūs veiksmai. Aptarti bylos duomenys patvirtina, jog jie veikė tiesiogine tyčia. Kiekvienas iš bendravykdžių žinojo, jog bus naudojamas ginklas, tam neprieštaravo, todėl A. Leketo veiksmus vertinti kaip vykdytojo ekscesą, t. y. turinčius ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimančius bendrininkų tyčios, kolegija neturi pagrindo. Tad esant nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo L. Beinarto ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad L. Beinartas prieš įvykį nežinojęs apie ginklo naudojimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų Aurimo Leketo, Lino Beinarto bei Rimgaudo Liaudaičio veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 180 str. 3 d., nes nuteistieji tarpusavyje iš anksto susitarę bei pasiskirstę vaidmenimis, vienam bendrininkų grupės nariui-A.Leketui panaudojus šaunamąjį ginklą, dėl ko nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis, pagrobė UAB „Žemaitijos prekyba“ bendrovės turtą, t. y. padarė plėšimą.

Nuteistojo Aurimo Leketo argumentas, kad jis nenumatė ir negalėjo numatyti savo veiksmų padarinių, yra nepagrįstas. Naudodamas ginklą, t. y. šaudamas nukentėjusiajam N. Ukolovui į veidą bei šaudamas į nukentėjusiosios V. Moroz pusę nesant psichikos patologijos požymių, suprato, kad gali juos sužaloti. Nuteistojo Aurimo Leketo minėtasis apeliacinio skundo argumentas traktuojamas kaip siekimas išvengti atsakomybės arba palengvinti savo padėtį.

Atmestinas ir A. Leketo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo vaidmenį, darant nusikaltimą, pripažino pagrindiniu. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad veiksmų planą bei kiekvieno iš bendravykdžio atskirus veiksmus nurodė, vaidmenis paskirstė jis, kadangi nusikaltimų daryme turi daugiau patirties. L. Beinartas buvo reikalingas tik kaip padėjėjas, kuris atvežė ir išvežė A. Leketą iš įvykio vietos, o R. Liaudaitis privalėjo apžvalgyti parduotuvę ir pranešti, kuriuo momentu bus vykdoma inkasacija. Todėl esant nurodytoms aplinkybės A. Leketo vaidmuo nusikaltimo daryme buvo pagrįstai pripažintas pagrindiniu.

Nukentėjusiojo N. Ukolovo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pagrįstai. Dėl nuteistojo Aurimo Leketo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis N. Ukolovas, jis gydėsi ligoninėje. Dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Aurimas Leketas savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam N. Ukolovui sveikatą, pastarasis dėl patirtos akies traumos patyrė didelius fizinius skausmus. Neturtinės žalos dydis – 30 000 Lt – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytos kriterijų visumos, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl nustatytas teisingai.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgė į tai, kad apeliantų padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems tyčiniams nusikaltimams. Šią nusikalstamą veiką nuteistieji padarė esant savanaudiškiems tikslams, panaudojant šaunamąjį ginklą.

Nuteistojo A.Leketo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo pagrindinis.

Linas Beinartas, Rimgaudas Liaudaitis anksčiau neteisti, tačiau bausti administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas šių apeliantų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad iš dalies atlygino nusikaltimo metu padarytą turtinę žalą. Taip pat buvo atsižvelgta, jog tiek L. Beinarto, tiek ir R. Liaudaičio vaidmuo šiame nusikaltime nebuvo pagrindinis.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tinkamai vadovavosi BK 54 str. bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir paskyrė pagrįstas bei teisingas bausmes. Pažymėtina, kad nuteistiesiems L. Beinartui ir R. Liaudaičiui paskirtosios bausmės nežymiai didesnės už minimalią BK 180 str. 3 d.sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. A. Leketui paskirtoji bausmė lygi sankcijos vidurkiui, nors jo vaidmuo šiame nusikaltime buvo ir pagrindinis, be to, turėti teistumai A. Leketą apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Šios faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Aurimui Leketui, Linui Beinartui ir R. Liaudaičiui paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistasis R. Liaudaitis apeliaciniame skunde nurodė, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo nuoširdaus prisipažinimo bei nepagrįstai konfiskavo jo mamai Ritai Liaudaitienei priklausantį BMW 316, valstybinis numeris BGA 785, taip pat mano, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo konstatavimas, jog jis nedirba.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad kaltu R. Liaudaitis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu 2007-11-21 Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui parašydamas nuoširdų prisipažinimą(t. 2, b. l. 150). 2008 m. balandžio 10 d.–2008 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. Liaudaitis taip pat kaltu prisipažino visiškai, tačiau duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes stengėsi suklaidinti teismą dėl to, kuriuo momentu jis sužinojo, kad A. Leketas turi ginklą. Teisme R. Liaudaitis parodė, kad nuvykus prie parduotuvės „Pienė“ A.Leketas minėjo, jog pasiima su savimi pistoletą, kad, jei reikės, apsigintų ar pagąsdintų. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad A. Leketas prieš nusikaltimą jam buvo minėjęs, jog turi pistoletą, kurį nešis į parduotuvę, kad galėtų apsiginti ar pagąsdinti ir, jei reikės, šaus ( t.2. 158, 160–161). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Liaudaičio nurodytas įvykio aplinkybes įvertino kaip kaltės pripažinimą iš dalies.

Baudžiamojo įstatymo 72 str. 2 d. pateikiama konfiskuotino turto samprata – tai turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar nu­sikalstamos veikos rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankis – daiktas ar priemonė, ku­riuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką .

Nusikaltimo padarymo priemonė – daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Minėto straipsnio dalies l, 2 ir 3 punktuose nustatomi konkretūs atvejai, kai turtas privalo būti konfiskuotas: perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai pa­daryti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai; darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai; iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti materialią vertę tu­rintys daiktai.

Įvertinus 2007 m. lapkričio 15 d. įvykių schemą matyti, kad Rimgaudas Liaudaitis į nusikaltimo vietą atvyko BMW 316, valstybiniai numeriai BGA 785. Minėtą automobilį pastatė viename iš greta parduotuvės „Pienė“ buvusių namų kiemų ir kartu su L. Beinartu pastarojo automobiliu „Mitsubishi Eclips“, valtybinis Nr. BEC 189, nuvyko prie parduotuvės, kurios aikštelėje L. Beinarto ir R. Liaudaičio iš anksto pasirūpintu „Volkswagen Golf“ automobiliu laukė A. Leketas. R. Liaudaitis atlikęs jam pavestą vaidmenį iš įvykio vietos išvyko automobiliu BMW 316, valstybinis numeris BGA 785. Nuteistieji A. Leketas ir L. Beinartas „Volkswagen Golf“ nuvyko prie L. Beinarto „Mitsubishi Eclips“, prieš apiplėšimą palikto viename iš Vaidaugų gatvės namo kiemų, ir L. Beinarto minėtu automobiliu išvyko prie naktinio klubo „Piteris“.

Šios faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. Liaudaitis automobilį BMW 316, valstybiniai numeriai BGA 785, naudojo kaip nusikaltimo priemonę, kuria ne tik atvyko į nusikaltimo vietą, tačiau ir saugiai ir jos pasišalino. Taip palengvino sąlygas sau, užsitikrinęs, kad nebus pastebėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė konfiskuoti Ritai Liaudaitienei priklausantį automobilį BMW 316, valstybiniai numeriai BGA 785, kaip nusikaltimo priemonę.

Nuteistasis Rimgaudas Liaudaitis apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad iš faktinių bylos duomenų matyti, jog jis dirba UAB „Litra“ darbų vykdytoju, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo metu R. Liaudaitis niekur nedirba. Teisėjų kolegija sutinka su minėtu apeliacinio skundo argumentu, nes iš UAB „LitRec“ pateiktos 2008-03-03 pažymos bei R. Liaudaičio charakteristikos matyti, kad apeliantas Rimgaudas Liaudaitis minėtoje bendrovėje nuo 2008-02-05 dirba darbų vykdytoju, su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida netraktuotina kaip esminė, kuri būtų pagrindas teisėjų kolegijai abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų Aurimo Leketo, Rimgaudo Liaudaičio, Lino Beinarto ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus atmesti.