Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir –ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. būdama atsakinga už prekių įsigijimą iš Baltarusijos tiekėjo „E.“ PLS bei su juo susijusių procedūrų tinkamą bei savalaikį atlikimą, pagal tranzitines deklaracijas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), muitinės plombos praradimą (duomenys neskelbtini) pažeidė muitinio forminimo tvarką nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintame Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje, o būtent 2021 m. vasario 26 d. UAB „K.“ direktorius D. Š. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu dėl importo įforminimo nepateiktų muitinei prekių pagal dvi tranzitines deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus pateiktų su prašymu dokumentų tikrinimą nustatyta, kad prekės gabenamos pagal (duomenys neskelbtini) (73,34kg, 3 pakuotės, gyvūnų drabužiai, tranzito terminas iki 2021-02-11) ir (duomenys neskelbtini)(62,6kg, 2 pakuotės, gyvūnų drabužiai, tranzito terminas iki 2021-02-18) iki nurodyto termino nebuvo pateiktos muitinės postui tikrinimui, o buvo iškrautos į gavėjo sandėlį be muitinės leidimo. Vėliau, UAB „K.“ buhalterijai siekiant užpajamuoti krovinius, išaiškėjo, kad kroviniai priimti su neįformintomis tranzito procedūromis. Šiais savo veiksmais UAB „K.“ kategorijų vadovė S. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jokių prašymų, papildymų negauta. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina iš esmės Institucijos atstovui nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis).

S. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio vietą ir laiką ja buvo pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei papildomi dokumentai. Iš prašymo matyti, kad S. B. savo kaltę, dėl jai inkriminuojamų nusižengimų, pripažįsta visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Prašė skirti švelnesnę arba mažesnę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės S. B. nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Be S. B. visiško prisipažinimo įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jos kaltę patvirtina ir byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tai administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 2), prašymas dėl importo įforminimo (b. l. 10), UAB „K.“ direktoriaus D. Š. rašytinis paaiškinimas (b. l. 11), deklaracijos (b. l. 13-16; 17-18), CMR važtaraščiai, sąskaitos – faktūros (b. l. 13-34), kita bylos medžiaga.

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – SMK) 140 straipsnio, reglamentuojančio Prekių iškrovimą ir tikrinimą, 1 dalyje nurodyta, kad Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė. SMK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Ne Sąjungos prekėms, gabenamoms įforminus tranzito procedūrą, kai šios prekės pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai laikantis tranzito procedūros taikymo tvarkos taisyklių, taikomi 140 ir 144–149 straipsniai.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. SMK 233 straipsnyje įtvirtintos Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

ANK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą. Sąjungos muitinės kodekso 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje bei 216 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga. Iš pačios S. B. paaiškinimo matyti, kad įvyko žmogiška klaida, o būtent nors krovinių dokumentuose buvo nurodytos atitinkamos Incoterms sąlygos, numatančios pirkėjo (UAB „K.“) atsakomybė už importo procedūrų suforminimą, ji tų aplinkybių nepastebėjo, to pasėkoje prekės buvo priimtos ir iškrautos nesant suformintoms procedūroms. Paaiškėjus klaidai, įmonė nedelsiant kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę (b. l. 4). Taip pat įvykdytus nusižengimus patvirtina direktoriaus paaiškinimas, deklaracijos, sąskaitos – faktūros, kiti byloje esantis dokumentai. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. B. tokiais veiksmais pažeidė muitinio patikrinimo tvarką, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje.

Už ANK 210 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 1000 eurų iki 2000 eurų dydžio bauda. Už ANK 211 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 900 eurų iki 1500 eurų dydžio bauda. Už ANK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 200 eurų iki 1100 eurų dydžio bauda.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusį administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. S. B. yra dirbanti, anksčiau už panašaus pobūdžio nusižengimus nebausta, LITEKO duomenimis kitų nuobaudų neturi. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybė, kad įvyko žmogiškoji klaida dėl muitinės procedūrų forminimo pasiskirstymo tarp šalių nežinojimo bei į tai, kad sužinojus, kad būtinos procedūros nebuvo atliktos tinkamai S. B. kaltę pripažino bei kreipėsi į įmonės direktorių, kuris kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl importo procedūrų įforminimo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės teismo vertinimu, suteikia teismui galimybę spręsti klausimą dėl mažesnės administracinės nuobaudos skyrimo.

Galimybę paskirti mažesnę, švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis (iki 2020 m. sausio 1 d. ANK 34 straipsnio 5 dalis). Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą, Šiuo atveju S. B. savo kaltės neneigia, tikėtina, kad įvyko žmogiškoji klaida dėl neatsargumo, ji nuoširdžiai gailisi, kreipėsi į Teritorinę muitinę dėl pažeidimų pašalinimo, praeityje administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti S. B. skiriant administracines nuobaudas – baudas, kurios bus mažesnės nei numatytos ANK 210 straipsnio 3 dalies, 211 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies sankcijose, minimalios. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai administracinę nuobaudą –500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

S. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

S. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir S. B. paskirti galutinę nuobaudą - 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: : LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21132143583.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.