- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- LR Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (teisių parėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims LR Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl pastatų nugriovimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą G. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėtus plane ženklais 1K1(ž)p, 2K1(b)p.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006-08-09 sprendimu ieškinį tenkino: pareigojo G. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (duomenys neskelbtini) esantį poilsio namelį, pažymėtą plane 1K1(ž)p, ir poilsio namelio, pažymėto plane 2K1(B)p išlikusį rūsį bei priteisė iš atsakovo 111,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad poilsio nameliai 1979 m. buvo pastatyti savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-06-10 įsakymas yra teisėtas. Pažymėjo, jog varžytinių aktas nėra besąlyginis pagrindas įregistruoti nuosavybes teises į nekilnojamąjį daiktą. Nurodė, kad Kairių kariniame poligone, kuriame vyksta karinės pratybos, negalimas civilinės paskirties objektų buvimas ar eksploatavimas.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-09 sprendimą panaikinti ir ieškovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neturėjo reikiamos kompetencijos įpareigoti atsakovą nugriauti statinius. Pažymėjo, jog poilsio namelių nestatė, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog minėti poilsio nameliai buvo pastatyti savavališkai, neteisėtai. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog atsakovas nėra poilsio namelių savininkas. Pažymėjo, jog namelius pirko iš viešųjų varžytinių, todėl yra teisėtas minėtų poilsio namelių savininkas. Nurodė, kad Kairių karinio poligono teritorijos plotas 2000 m. labai išsiplėtė, tačiau minėti poilsio nameliai niekada nuosavybes teise neatiteko Kairių kariniam poligonui. Ta aplinkybė, jog po Kairių karinio poligono teritorijos išsiplėtimo poilsio nameliai atsidūrė poligono teritorijoje, nereiškia, jog poilsio nameliai buvo pastatyti savavališkai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad minėti poilsio nameliai kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo aiškinamajame rašte Klaipėdos apskrities viršininkei nurodoma, kad poilsio nameliai yra pastatyti savavališkai. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003-06-10 įsakymu įpareigojo tuometinį pastatų statytoją AB „Dubysa“ nugriauti Kairių kariniame poligone esančius poilsio namelius ir poilsio namelio rūsį.
Trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-09 sprendimą. Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija turi reikiamus įgaliojimus, todėl gali įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytus poilsio namelius. Pažymėjo, kad žemė turi būti naudojama pagal tikslinę jos paskirtį, todėl karinio poligono teritorijoje esančių poilsio namelių naudojimas niekaip nesuderinamas su karinio poligono tiksline paskirtimi. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas perimdamas namelius iš ankstesnio savininko AB „Dubysa“ kartu perėmė ir daiktines teises bei įpareigojimus nustatytus minėtiems poilsio nameliams, todėl atsakovas privalo nugriauti statinius. Nurodė, kad nei ankstesnis ginčijamo daikto savininkas AB „Dubysa“ nei atsakovas nėra tinkamai įregistravęs daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre, nes neatliko teisės aktuose numatytų veiksmų bei nėra tinkamai sutvarkę reikiamų dokumentų.
Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-09 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi principo, kadangi įstatymas numato pareigą ir atsakovui, atsikertančiam į ieškovo reikalavimus, pateikti įrodymus bei pagrįsti savo poziciją. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog poilsio nameliai Kairių kariniame poligone buvo pastatyti teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ įpareigojo tuometį nurodytų objektų valdytoją UAB „Dubysa“ iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. nugriauti nurodytus Kairių kariniame poligone esančius civilinės paskirties statinius. Šie statiniai iki nustatyto termino nebuvo nugriauti ir juos 2004 m. liepos 14 d. varžytynėse iš bankrutuojančios UAB „Dubysa“ įsigijo ieškovas. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 nugriauti statinius (poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį) Klaipėdos rajone, Kairių karinio poligono teritorijoje.
Dėl įpareigojimo nugriauti Kairių kariniame poligone esančius poilsio namelius
Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-58 redakcija) 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar savivaldybės mero nustatytą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo pastatai pastatyti 1979 m. Kadastriniai duomenys apie ginčo pastatus yra surinkti, tačiau šie statiniai nesuformuoti kaip nekilnojamieji objektai, ieškovo nuosavybės teisė neįregistruota. Taigi byloje nėra ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, būtent – patvirtinto statybos projekto, leidimo statyti pastatus, statinių priėmimo naudoti akto, duomenų apie statinių statybai suteiktą žemės sklypą ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad statiniai Kairių karinio poligono teritorijoje pastatyti teisėtai. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovas siekdamas įrodyti, jog poilsio nameliai Kairių kariniame poligone yra pastatyti teisėti, turi įrodyti šias aplinkybes, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, šių aplinkybių ieškovas niekaip nepagrindė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog poilsio nameliai Kairių kariniame poligone pastatyti neteisėtai.
Dėl Klaipėdos apskrities viršininko kompetencijos
Apeliantas skunde nurodė, jog apskrities viršininko administracija negalėjo įsakyti nugriauti poilsio namelius esančius Kairių kariniame poligone, nes įstatymai apskrities viršininko administracijai tokios galimybės nenumato. Kolegija pažymi, jog Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-58 redakcija) 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo nustatyta apskrities viršininko administracijos pareiga tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi), trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado. Kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pastatytas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar savivaldybės mero nustatytą laiką. Taigi tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų sisteminė analizė leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijamas apskrities viršininko įsakymas priimtas nepažeidžiant šiam viešojo administravimo subjektui priskirtos kompetencijos.
Dėl nuosavybės teisių įgijimo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas bankrutavusios UAB „Dubysa“ turto pardavimo iš varžytynių metu varžytynių aktu Nr. 14 už 50 000 Lt įsigijo 192,6 kv. m poilsio namelį, o varžytynių aktu Nr. 15 už 3500 Lt – 62,78 kv. m poilsio namelį (sudegusį), esančius Kairių karininio poligono teritorijoje. Ginčo statiniai atsakovui parduoti viešosiose varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų nustatyta tvarka. Šių nuostatų 27 punkte įtvirtinta, kad turto pardavimo viešose varžytynėse aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daikto pardavimas viešose varžytynėse yra sandoris, kuriam taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo sutartį; kai varžytynėse parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkimo–pardavimo sąlygos turi atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2010). Pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti; pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jeigu sutartyje nėra nurodytų duomenų, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Duomenų, jog šios įstatyme numatytos ir aptartos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sąlygos būtų įgyvendintos, byloje nėra. Ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (savavališka statyba), neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, ginčo statiniai yra su viešuoju interesu susijusiame objekte – kariniame poligone, kuriame negalimas civilinės paskirties objektų buvimas ar eksploatavimas.
Taip pat pažymėtina, jog UAB „Dubysa“ niekada nebuvo ginčo statinių savininku, nes neatliko statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų veiksmų. UAB „Dubysa“ bankroto byla iškelta 2003 m. rugpjūčio 28 d., t. y. vėliau nei priimtas ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymas Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“. 2004 m. liepos 14 d. vykusių varžytynių metu buvo parduodami ginčo statiniai, esantys kariniame poligone, todėl atsakovas, veikdamas apdairiai ir siekdamas įsigyti ginčo statinius, esančius specialios paskirties objekte, galėjo ir turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su nekilnojamųjų objektų teisiniu statusu.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į ginčo objektus, kadangi jų neturėjo ir daikto perleidėjas BUAB „Dubysa“. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors atsakovas G. B. de jure nėra šių ginčo objektų savininku, tačiau de fakto šiais statiniais naudojasi, juos prižiūri, kiti asmenys į šį nekilnojamąjį turtą daiktinių teisių neturi, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šiuos statinius nugriauti įpareigojo atsakovą.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su nuosavybės teisių įgyvendinimu, statybų reglamentavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-09 sprendimą palikti nepakeistą.