Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. M., gimęs 1962 m. kovo 15 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, be pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą dėl neatsargumo, t. y., 2013 m. spalio 1 d., apie 18⁰⁰ val., prie dujų reguliavimo punkto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., išgertuvių metu, kaltinamasis V. M. neįvertinęs, kad savo peilį laiko per arti nukentėjusiojo A. K. pilvo, elgdamasis rizikingai, numatydamas, kad peiliu gali padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimus, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis, kad tokių padarinių nekils, V. M. laikant peilį ašmenimis arti A. K. pilvo, A. K. vieną kartą sudavė ranka per V. M. ranką taip norėdamas išmušti peilį iš V. M. rankos, ko pasėkoje peilis įsmigo A. K. į pilvą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. K. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su kraujo ir kraujo krešulių susikaupimu pilvaplėvės ertmėje – sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. K., pravarde „Fiksa“, gėrė V. Mačernio gatvėje prie dujų skydinės, kur pirmas nukentėjusysis, po to jis, abu išsitraukė peilius ir ėmė maivytis, t. y., nukentėjusysis juo mosikavo rodydamas ką išmoko kariuomenėje, o jis savo peilį pridėjo prie nukentėjusiojo pilvo, ko pasėkoje nukentėjusysis daužė jam per ranką ir peilis įsmigo į jo pilvą. Kai iš pilvo pradėjo bėgti kraujas, jis savo rankomis užspaudė kraujuojančią vietą, po to nukentėjusysis pats savo rankomis susiėmė už kraujuojančios vietos, o jis išėjo ieškoti pagalbos. Sutikęs nepažįstamą moterį paprašė paskambinti į greitąją medicininę pagalbą, o jis grįžo atgal į tą vietą, kur liko nukentėjusysis, tačiau jo neberado. Nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, kad buvo neblaivus, nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo, tačiau ir pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus, elgėsi labai neatsargiai, todėl kaltė dėl nukentėjusiojo sužalojimo yra abipusė. Ieškovo – teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad begeriant su kaltinamuoju, kai abu jau buvo pakankamai girti, prisiminė armijos laikus, todėl jis savo lenktiniu peiliu pradėjo demonstruoti kaip juo reikia gintis nuo užpuolikų. Kai kaltinamasis savo lenktinį peilį prikišo jam prie pilvo, jis su ranka daužė kaltinamajam per ranką, kurioje buvo peilis, ir įsidūrė sau į pilvą. Kaltinamasis neturėjo jokios tyčios jį sužaloti, peiliu nemosavo, jis pats save susižalojo dėl to, kad buvo per daug išgėręs ir nesugebėjo tinkamai to padaryti ką norėjo pademonstruoti, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Jie iki įvykio buvo ir dabar yra draugai, prašo neskirti jokios bausmės, sutinka susitaikyti jeigu jo teisme atsiprašys.

Specialisto išvadoje Nr. G 2314/13(03) konstatuota A. K. kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda su kraujo ir kraujo krešulių susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, padaryta vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasėkoje daiktu, pasižyminčiu duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis, sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 6-7).

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrėjos R. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2013-10-01, 18²¹ val., pagal gautą pranešimą nuvykus į Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, A. K. nurodė, kad prie garažų, esančių V. Mačernio gatvėje, jis peiliu buvo sužalotas iš matymo pažįstamo asmens. A. K. diagnozuota kiauryminė pilvo žaizda ir 2.59 ‰ girtumas. (b.l. 3).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. tyrimui pateikė sulankstomą peilį, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (vienašmenis, atlenkiamas, peilio kriaunos yra medinės, rudos spalvos, ant geležtės šono yra užrašas: STAINLESS), prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos ir pagal kvitą perduotas saugojimui policijos komisariate. (b.l. 20, 21-22, 23, 24).

Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

Šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetas įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., kadangi kaltinamasis V. M. neįvertinęs, jog savo peilį laiko per arti nukentėjusiojo A. K. pilvo, elgdamasis rizikingai, numatydamas, kad peiliu gali padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimus, lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokių padarinių nekils.

Po kaltinamojo akto pagarsinimo teisme kaltinamasis V. M. pareiškė kaltę pripažįstąs iš dalies, jo manymu, kaltas yra ir pats nukentėjusysis. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta kaltinamojo tyčia. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad neatsargus elgesys peiliais buvo inicijuotas paties nukentėjusiojo A. K.. Nukentėjusiojo sužalojimui įtakos turėjo ir paties A. K. rizikingas elgesys – būdamas sunkiai girtas (b.l. 3) bandė išmušti prie jo pilvo pridėtą peilį, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – veikai įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai neatleidžia kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi iš kitų teisme ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis savo peilį prie nukentėjusiojo krūtinės arti prikišo tinkamai neįvertinęs situacijos, kad būdamas neblaivus elgiasi rizikingai ir gali padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimus, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str.).

Nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio nepareiškė ir jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, prašo kaltinamojo nebausti, sutinka susitaikyti, jeigu viešai jo atsiprašys.

Kaltinamasis V. M. teisme nukentėjusiojo atsiprašė, iš jo teisme duotų parodymų matyti, jog kaltę pripažįsta visiškai, prašo jo nenuteisti.

Iš šių nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų matyti, kad jie susitaikė ir prašo bylą nutraukti, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi įrodymais pagrįsti visas BK 38 str. 1 d. ir jos punktuose nurodytas aplinkybes bei konstatuoti jų buvimą.

Nagrinėjant bylą teisme nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamojo visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors leistinomis priemonėmis girtumas nėra užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis pats pripažino, kad tai jam turėjo įtakos nusikalsti. Nusikalto būdamas anksčiau neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, jo padarytas nusikaltimas neatsargus. Su nukentėjusiuoju susitaikė, turtinė žala nepadaryta, nukentėjusysis neprieštarauja dėl bylos nutraukimo ir kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str. 1 d.), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 235 str. 1 d.).

Nors byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, BK 38 straipsnyje nėra imperatyvios nuorodos, kad esant bent vienai sunkinančiai aplinkybei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas.

Dėl ieškinio. Ieškovo - Valstybinės ligonių kasos ieškinys, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, tenkintinas visiškai. Nuostoliai padaryti kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl turi būti atlyginami visiškai (Lietuvos Respublikos CK 6.251 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 13).

Kiti klausimai. Išspręstinas daiktinio įrodymo konfiskavimo ir sunaikinimo klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. ir baudžiamąją bylą prieš V. M. nutraukti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš V. M. 4.487,50 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 50 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784026.

Daiktinį įrodymą: peilį (saugomas Plungės rajono PK pagal kvitą Nr. 030937) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti, vadovaujantis BK 72 str. 2 d.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.