Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-561-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
1S-561-317/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00106-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-561-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00106-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Ž. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Ž. lygtinio paleidimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas 2017 m. vasario 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausme. 2017 m. liepos 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2017 m. vasario 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 4 metai 1aisvės atėmimo.Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. spalio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 8 d. Komisijos posėdžio dienai – 2018 m. gegužės 21 d. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 18 dienų.Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam R. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį nutarimą nuteistasis apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. Ž. skundas dėl Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašo įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, tad privalo būti panaikinta. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti lygtinio paleidimo kriterijai, nenurodyta, ar nuteistasis juos atitinka, nepateikti įrodymai, kad nuteistasis neatitinka kriterijų. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas privalėjo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, esant Vilkaviškio teismo praktikai taikyti lygtinį paleidimą asmenims su aukštesniais OASys vertinimo balais, nesant pateiktų įrodymų apie nuteistojo neatitikimą lygtinio paleidimo kriterijams. Skunde pažymima, kad Komisija yra priėmusi sprendimus taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką patekdavo net į aukštos rizikos vertinimo kategoriją. O Vilkaviškio teismas yra patvirtinęs eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos balas buvo artimas aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas esant didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Atsiliepime į nuteistojo R. Ž. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra prašo atmesti nuteistojo skundą ir palikti galioti 2018 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.Nuteistasis R. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kas nesudaro formalaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, per vienus metus išklausyti ne mažiau kaip 3 visuomenės sveikatos biuro paskaitas. Šių reikalavimo nuteistasis nevykdė, kadangi bausmės vykdymo metu jis turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą, skatintas nebuvo, neišklausė nei vienos visuomenės sveikatos biuro paskaitos. Pažymėtina tai, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtinas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Kadangi šiuo metu R. Ž. šių priemonių ir Komisijos rekomendacijų pilnai nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.Taip pat, sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. R. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 94 balai (vidutinė), iš kurių 69 balų yra dinaminiai. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, jog nuteistasis anksčiau yra teistas 9 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti 18 metų, 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistasis pažeidė, būdingas nusikaltimų modelis. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Kolegijos vertinimu, abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, turi 4 teismo priteistus ieškinius, nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, rūpinasi tuo, ką apie jį mano draugai, suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis dėl socialinių įgūdžių stokos nesugeba pereiti į aukštesnį santykių lygį, savivertės kompensavimui taiko elgesio strategijas, kuriomis laužo socialines normas, būdingas impulsyvus elgesys, kartais praranda savitvardą ir elgiasi neadekvačiai, nuolat ir įsitikinęs reiškia požiūrį, pateisinantį nusikalstamą elgesį, du kartus buvo svarstytas Drausmės komisijoje dėl blogo elgesio darbo vietoje, valgyklos vedėjos reikalavimų nevykdymo, grubaus bendravimo, darbo tvarkos pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs į jam paskirtą bausmę ir vidaus tvarką žiūrėti su neigiamomis nuostatomis, jis nesiekia tinkamai laikytis pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra numatyta eilė kriminogeninių veiksnių: informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimo stoka, finansiniai sunkumai, impulsyvumas, problemų sprendimo būdų pasirinkimas, elgesio pasekmių sumenkinimas, žema savivertė, kurią kompensuoja asocialiu elgesiu, nuostatos vertybių sistemoje, mąstymo konkretumas. Be to, R. Ž. turi 4 teismo priteistus ieškinius, kurių suma yra 3 153,74 Eur, likusi mokėtina suma – 2 898,89 Eur, praeityje yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, tad taikant lygtinį paleidimą, priteisti ieškiniai gali būti paskata ir ateityje daryti analogiškus nusikaltimus.Nuteistasis skunde teigia, kad teismas jo atžvilgiu privalėjo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismas nenurodė lygtinio paleidimo kriterijų ir nepateikė įrodymų apie nuteistojo neatitikimą lygtinio paleidimo kriterijams. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą nuteistajam R. Ž., nurodė, jog nuteistasis neatitinka formaliosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos ją mažinant. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja įstatymus, teismų nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų formaliųjų bei materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistasis tik iš dalies vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAlgirdas RemeikaRimas Švirinas