- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-444-239-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 13 d., apie 11.30 val., Varėnoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, vairuodamas automobilį AUDI 100, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį HONDA ACCORD, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai; eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad A. B. kaltė padarius paminėtus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu, A. B. rašytiniu paaiškinimu, M. P. ir V. V. rašytiniais paaiškinimais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į A. B. asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Pažymi, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis nesuprato užkliudęs kitą transporto priemonę, be to, buvo prastos oro sąlygos – stipriai lijo. Teigia, kad nukentėjusiosios automobilis HONDA ACCORD nebuvo net nufotografuotas, todėl daro išvadą, jog apgadinimai yra nežymūs, kaip ir jo paties automobilio, be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas automobilio HONDA ACCORD apgadinimų net netyrė. Taip pat pažymi, jog skirdamas nuobaudą, teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jo asmenybės, to, kad jis pažeidimą padarė būdamas blaivus, augina du sūnus, iš kurių vienas niekur nedirba, o kitas studijuoja Vilniaus universitete (mokslas yra mokamas), žmona bedarbė, ir tik jis pats – vienintelis šeimoje dirbantis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. V. nurodo, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto – automobilio – sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. B. nurodė, jog važiuodamas aikštelėje atbuline eiga, jis kliudė stovintį automobilį, kurį apgadino. Pavažiavęs į priekį, jis išlipo iš automobilio, tačiau nepastebėjo, jog būtų apgadinęs kitą automobilį (b. l. 9). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2009 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje A. B. neneigė jutęs į kažką atsitrenkęs, tačiau nurodė, jog galvojo, kad tai kelio bordiūras, jis nematė ir nejuto, jog būtų apgadinęs kitą automobilį ir pažeidimo nepripažįsta (b. l. 26). 2009 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje jis paaiškino, kad su pateiktais kaltinimais, sutinka, labai gailisi, buvo neįsitikinęs, kad kliudė kitą automobilį, galvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą (b. l. 26). Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis nesuprato užkliudęs kitą transporto priemonę. Eismo įvykį stebėjęs liudytojas M. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog matė, kaip automobilis AUDI 100, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį HONDA. Vairuotojas šiek tiek pavažiavęs, išlipo, apsidairė ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 7). Teismo posėdžio metu liudytojas papasakojo tas pačias aplinkybes ir pažymėjo, jog girdėjo smūgį. Policijos pareigūnas V. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2009 m. lapkričio 13 d. pagal iškvietimą nuvykęs į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį HONDA ACCORD, kurio savininkė paaiškino, kad atėjusi rado jį apgadintą. Liudytojas M. P. nurodė automobilio AUDI 100 valstybinio ženklo numerius, pagal kuriuos buvo nustatytas automobilio savininkas. Nuvykus pas jį, garaže buvo rastas automobilis AUDI 100 su apgadintu kairės pusės galiniu sparnu ir žibintu (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes bei pažymėjo, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, kelio atitvaro nebuvo (b. l. 27).
Atsižvelgdama į tai, jog A. B. teikiama įvykio versija bylos eigoje keitėsi kelis kartus, taip pat įvertinusi liudytojo M. P. parodymus, jog jis girdėjo garsą, kontakto tarp automobilių metu, ir tai, jog A. B. juto kontaktą, nes buvo išlipęs iš automobilio ir apsidairęs nuvažiavo, teisėjų kolegija sprendžia, jog jis suvokė, jog vairuodamas automobilį atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, jis kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisdamas savo parodymus, apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės, todėl šiuos jo parodymus vertina kritiškai.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė automobilio HONDA ACCORD apgadinimų, atmestinas, nes iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme tokių prašymų nepateikė, ir automobilio HONDA ACCORD apgadinimų neginčijo.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir nurodoma, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.
Apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad jis augina du sūnus, iš kurių vienas niekur nedirba, o kitas studijuoja Vilniaus universitete (mokslas yra mokamas), žmona bedarbė, ir tik jis pats – vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą. Apelianto teiginys, jog pažeidimą jis padarė būdamas blaivus, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. A. B. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.