Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas: S. Mikšys Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.25.1; 2.4.6.

2007 m. spalio mėn. 02d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. J., jo atstovui advokatui Zenonui Jonui Jonuškai, nuteistojo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, civilinio atsakovo atstovui Jurgitai Mažonaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-07-20 nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo (1) metams. Vadovaujantis LR BK 64str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės dalį 6 šešis mėnesius iš dalies pridėjus prie 2006-02-13 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė (2) metams (6) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas (2) metams (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinį ieškinį tenkinus dalinai, priteista M. J. iš AB (duomenys neskelbtini), į/k 133276384, 29.136,8 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Taip pat priteista iš E. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) M. J., a.k(duomenys neskelbtini) 1.700 Lt advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 13 d. apie 18 val. 55 min. Jurbarko mieste, K. D. ir V. D. gatvių sankryžoje, vairuodamas AB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Caravelle", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nepaisė reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) 196 punktų reikalavimus, dėl ko iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo automobilio savininko M. J., ko pasėkoje automobiliai susidūrė ir eismo įvykio metu M. J. buvo padarytos poodinės kraujosruvos sprande, stuburo dešinėje pusėje-peties sąnaryje-žąste-krūtinės ląstoje, muštinė žaizda dešinio peties sąnaryje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio lūžimas, dešinės pusės pirmo, antro, trečio ir ketvirto šonkaulių lūžimai, stuburo kaklinės dalies šešto, septinto slankstelių skersinių ataugų lūžimai, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens kaltę bei formą, nes ši veika ir iš jos kilusios pasekmės padarytos dėl neatsargumo, o tai yra pagrindas sumažinti neturtinę žalą.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ir pats nukentėjusysis ir civilinis ieškovas padarė KET pažeidimą (vairavo automobilį, kurio techninės apžiūros galiojimo laikas buvo pasibaigęs). Nors tarp šio pažeidimo ir kilusių pasekmių priežastinio ryšio nėra, tai galėjo turėti ryšį su padaryta turtine žala ir sveikatos sutrikdymo lygio atsiradimu, iš ko galėjo sumažėti ir sukeltos pasekmės, kas yra tiesiogiai susiję su neturtinės žalos atlyginimu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas savo atsikirtimuose į civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-07-20 nuosprendžio baudžiamojoje byloje nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju, taikoma eismo įvykį sukėlusiam asmeniui, o civilinė – pagal LR CK 6.264str. ir 6.270str. – numatoma juridiniam asmeniui (civiliniam atsakovui), kuriam ir atsiranda prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti ne į nuteistojo E. Ž. materialinę padėtį, bei realią galimybę apeliantui iš jo galimai regreso tvarka išsiieškoti priteistą sumą, o į AB (duomenys neskelbtini) finansines galimybes. Byloje nėra duomenų, liudijančių apie sunkią šios bendrovės materialinę padėtį, todėl ir mažinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo nuomone, nėra pagrindo. Nukentėjusysis mano, kad teismas teisingai pasielgė, atsižvelgdamas į nuteistojo kaltės formą t.y. neatsargumą. Taip pat atsikirtime nurodoma, kad nėra duomenų, kad KET pažeidimas (transporto priemonės vairavimas su pasibaigusia technine apžiūra) galėjo ir turėjo ryšį su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo lygiu ir neturtinės žalos atsiradimo dydžiu. Civilinis ieškovas teigia, kad apeliantas nepagrįstai bando sumenkinti jam padarytų sužalojimų pasekmes ir mano, kad gydymas jau baigtas, todėl ir žala turi būti mažinama nuo 29.136.8 Lt iki 3.500 Lt. Pasak nukentėjusiojo, šis eismo įvykis sukėlė daug skausmo, rūpesčių jam ir jo artimiesiems, nerimo dėl galimų pasekmių, jam prireikė psichologinės pagalbos, jo tėvai patyrė žymių išlaidų, dėl konsultavimo ir gydymo Kauno klinikose. Nukentėjusysis teigia, kad atsakovo manymas, jog gydymas yra baigtas – klaidingas, tai patvirtina gydytojo Z. B. 2007-08-17d. padarytas išrašas iš medicininių dokumentų ir VŠĮ Kauno MUK 2007 05 05 išrašo iš medicininių dokumentų kopija, todėl gydymas kurį laiką bus tęsiamas. Dėl patirto įvykio civilinis ieškovas nebaigė vienuoliktos klasės Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje ir jam buvo paskirti vasaros darbai. Po eismo įvykio nukentėjusysis jautė nerimą, baimę, buvo labai sutrikęs, negalėjo miegoti, nuolat prisimindavo eismo įvykį.

Civilinis ieškovas šiais atsikirtimais prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o nuosprendžio dalį, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimas palikti nepakeistą.

Civilinio atsakovo atstovas, nuteistojo gynėjas prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti ieškinio sumą, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Remdamasi LR CK 6.250str., teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamą veiką padarė E. Ž., vairuodamas AB (duomenys neskelbtini) automobilį, ir pareiga atlyginti neturtinę žalą, kaip pasekmė už padarytą nusikalstamą veiką, atsiranda šiai įmonei, o ne nuteistajam E. Ž. ir teismas privalo atsižvelgti tik į šios įmonės finansines galimybes. Todėl faktai ir informacija apie nuteistojo turtinę padėtį, šiuo atveju teismui nėra aktualūs ir svarstytini. Taip pat byloje nėra duomenų ar aplinkybių, rodančių, kad AB (duomenys neskelbtini) materialinė padėtis yra sunki ir tuo pagrindu atsirastų sunkumų, prievolės dėl neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimui.

Remiantis byloje esančia specialisto išvada Nr.G 50/07(10), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas ir gydymo laikotarpis nebuvo itin ilgas. Tačiau civilinis ieškovas patyrė gan rimtus sužalojimus, ko pasekoje jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos sprande, stuburo dešinėje pusėje-peties sąnaryje-žaste-krūtinės ląstoje, muštinė žaizda dešinio peties sąnaryje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio lūžimas, dešinės pusės pirmo, antro, trečio ir ketvirto šonkaulių lūžimai, stuburo kaklinės dalies šešto, septinto slankstelių skersinių ataugų lūžimai. Nors iš byloje surinktos medžiagos aišku, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau reabilitacinis gydymo procesas dar nesibaigė ir vyksta iki šiol, tai rodo gydytojo Z.B. padarytas 2007-08-17 išrašas iš medicininių dokumentų, M. J. buvo teikiamos konsultacijos ir gydymas VšĮ Kauno MUK, tai patvirtina 2007-05-05 išrašo iš medicininių dokumentų kopija bei jo paskutinė sveikatos istorijos pažyma (2007-09-17) ir priedas prie sveikatos istorijos pažymos (2007-06-19). Šis įvykis sukėlė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui daug skausmo, išgyvenimų ir nepatogumų. Dėl sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, šių metų pavasarį nebaigė vienuoliktos klasės Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, jam buvo paskirti vasaros darbai. Prasidėjus 2007/2008 metų mokslo metams M. J. privalėjo atsiskaityti už vasaros darbus ir tik tada buvo svarstoma, ar jis bus perkeltas į dvyliktą klasę. Šias aplinkybes patvirtina mokyklos išduotos pažymos.

Teisėjų kolegija atmeta Civilinio atsakovo teiginį, kad ir pačio nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo padarytas KET pažeidimas (vairavo automobilį, kurio techninės apžiūros laikas buvo pasibaigęs), nors ir neturėjo tiesioginio ryšio tarp veikos ir pasekmių, tačiau galėjo turėti ryšį su turtinės žalos dydžio ir sveikatos sutrikdymo lygio atsiradimu. Iš byloje surinktos medžiagos negalima teigti, kad šis KET pažeidimas ir tai, kad M. J. vairavo savo transporto priemonę tariamai neprisisegęs diržo, galėjo įtakoti turtinės žalos dydį ir sveikatos sužalojimų lygį.

Bylos aplinkybės nesuteikia rimto pagrindo manyti, kad M. J. vairavo neprisisegęs saugos diržo, nes pateikta specialisto išvada Nr. G 50/07(10), kurioje nurodoma, kad „paprastai, saugos diržų naudojimas sukelia mažesnius sužalojimus nei vairuojant neprisisegus saugos diržus“ yra tik rekomendacinio pobūdžio ir pagrįsta prielaidomis, todėl teigti, kad M. J. galėjo išvengti sužalojimų nurodytų specialisto išvadoje Nr. G 50/07(10), ko pasėkoje galėjo kilti ir mažesnės nusikaltimu padarytos pasekmės, kurios remiantis LR CK 6.250 yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti, negalima.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iškilo pareiga atlyginti neturtinę žalą, kuri yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281str. 1d., pasekmė. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Nors įstatymas nenurodo kokios sumos turi būti taikomos už konkrečias žalas padarytas asmens sveikatai ar gyvybei, tačiau deklaruoja, remiantis LR CK 6.250str. 2d., kad, nustatant neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas tuo ir vadovavosi, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

civilinio atsakovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ apeliacinį skundą atmesti.