Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui S. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vaiko biologinė motina, D. V.-R., kartu su atsakovu sudarė santuoką. Nuo 2013 m. atsakovas kartu su biologine vaiko motina santuokinio gyvenimo nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Ieškovas nurodė, kad su vaiko motina bendravo nuo 2013 metų pabaigos, nuo 2014 metų vidurio pradėjo gyventi drauge. Atitinkamai nuo to laiko pradėjo gyventi formaliai neįteisintą santuokinį gyvenimą, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. V.-R. Atsakovo ir vaiko biologinės motinos santuoka nebuvo nutraukta teismo tvarka, todėl Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad vaiko motinos sutuoktinis yra vaiko tėvas, vaiko gimimo įrašuose vaiko tėvu nurodė atsakovą. Ieškinyje pažymima, kad (duomenys neskelbtini) vaiko motina mirė. Nuo vaiko gimimo momento iki vaiko motinos mirties vaiką išlaikė ieškovas ir vaiko motina, taip pat bendrai rūpinosi jo auklėjimu, priežiūra bei kasdienių poreikių tenkinimu. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo metu vaiku rūpinasi jis, atsakovas vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, nesidomi jo raida ir augimu bei neatlieka kitų tėvo pareigų. Ieškovas pažymi, kad dėl šių priežasčių realūs vaiko ir tėvo santykiai yra susiformavę tarp ieškovo ir vaiko, o ne tarp atsakovo ir vaiko. Ieškovo teigimu, tarp jo ir vaiko yra ne tik biologinis ryšys, tačiau ir susiformavę stiprūs socialiniai ryšiai, pagrįsti abipusiu prisirišimu ir pasitikėjimu. Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. sausio 12 d. buvo gauta eksperto išvada, pagrindžianti, jog ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, tai patvirtina DNR ekspertizė. Ieškovas prašo teismo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi, ieškovo nuomone, šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nurodo, kad iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio su vaiko motina gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvos Respubliką negrįždavo, buvo pasibaigęs galioti ieškovo asmens dokumentas, todėl neturėjo galimybių tinkamai pateikti ieškinį. Dėl 2008 m. padarytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, paskelbta paieška. Ieškovui grįžus į Lietuvos Respubliką, ieškovas neturėjo jokio asmens dokumento. Ieškovo asmens tapatybės kortelė, paskyrus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, buvo paimta ir saugoma prie baudžiamosios bylos. Neturėdamas tapatybę patvirtinančio dokumento ieškovas neturėjo galimybių tinkamai ginti savo teisių teismine tvarka. Ieškovas pažymi, kad, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžiui, asmens tapatybės kortelė buvo grąžinta ieškovui, dėl ko jis kreipėsi į teisininkus, buvo bandyta kelis kartus tiek jo, tiek mirusiosios vaiko motinos vardu užvesti civilines bylas dėl tėvystės ginčo, tačiau vis nepavykdavo išspręsti klausimo dėl ieškinio priėmimo teisme, vėliau pablogėjo vaiko motinos sveikata. Ieškovas nežinojo, kad toks senaties terminas egzistuoja, kadangi neturi teisinio išsilavinimo, išėmus gimimo liudijimą galvojo, jog savo pavardę galės vaikui suteikti ir tėvystę pripažinti pas notarą. Ieškovo teigimu, atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis anksčiau nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir faktas, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovo, kaip tėvo, vaikas neidentifikuoja, atsakovas vaiko nėra matęs.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Pažymėtina, kad atsakovui, be kita ko, įteiktas teismo pranešimas, kuriame išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 805 straipsnio nuostatos, jog atsakovas, kaip užsienyje esanti šalis, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, o tuo atveju, jeigu neįvykdys nurodytos pareigos ir nenurodys įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti atsakovui, liks byloje ir bus laikomi įteikti. Kadangi atsakovas įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nepaskyrė, atsakovui skirti procesiniai dokumentai lieka byloje.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai, susiję su tėvystės nuginčijimu ir nustatymu, neprieštarauja nepilnamečio vaiko E. V.-R. interesams. Tarnyba taip pat nurodė, kad šiuo atveju biologinio vaiko tėvo ir vaiko pavardės skiriasi, todėl Tarnyba neprieštarauja vaiko pavardės pakeitimui, kuri būtų tokia pati kaip ir ieškovo – Š.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes.

6. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą liudijančiu išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečio E. V.-R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra D. V.-R., o tėvu nurodytas atsakovas S. R.

Dėl ieškinio senaties termino

8. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

9. Įstatymas senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesąs vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir vyresniam vaikui. Laikoma, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.)) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

11. Taigi, nors bendru atveju, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, tačiau šeimos bylose yra būtina atsižvelgti ir į tai, ar nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia reikalavimą nuginčyti atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko E. V.-R. atžvilgiu. Formaliai ieškinio senaties terminas yra suėjęs. Ieškovas prašo teismo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi dėl 2008 m. padarytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, paskelbta paieška. Ieškovui paskyrus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, jo tapatybės kortelė buvo paimta ir saugoma prie baudžiamosios bylos. Neturėdamas tapatybę patvirtinančio dokumento ieškovas neturėjo galimybių tinkamai ginti savo teisių teismine tvarka. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nežinojo, jog toks senaties terminas egzistuoja, kadangi neturi teisinio išsilavinimo. Ieškovo teigimu, tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovo, kaip tėvo, vaikas neidentifikuoja, atsakovas vaiko nėra matęs. Be to, vaiku nuo gimimo rūpinasi ieškovas, tarp jo ir vaiko yra ne tik biologinis ryšys, tačiau susiformavę stiprūs socialiniai ryšiai, pagrįsti abipusiu prisirišimu ir pasitikėjimu.

13. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl vaiko kilme grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio teisių ir pareigų bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu ne tik nuginčijama, tačiau ir nustatoma tėvystė vaikui, vertintina, kad vaiko interesai nenukentės, dėl to CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo reikšti netaikomas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

14. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovas S. R. nėra vaiko E. V.-R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti vaiko gimimo įrašo skiltyje padarytą įrašą apie tėvą.

15. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

16. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

17. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vaiko biologinė motina D. V.-R. kartu su atsakovu sudarė santuoką, kuri nebuvo nuraukta įstatymų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) vaiko motina mirė. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2013 m. atsakovas kartu su biologine vaiko motina santuokinio gyvenimo nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, ieškovas su vaiko motina bendravo nuo 2013 metų pabaigos, o nuo 2014 metų vidurio pradėjo gyventi drauge. Nuo E. V.-R. gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko motinos mirties vaiką išlaikė ieškovas ir vaiko motina, taip pat bendrai rūpinosi jo auklėjimu, priežiūra bei kasdienių poreikių tenkinimu. Šiuo metu vaiką išlaiko ir juo rūpinasi ieškovas, atsakovas vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, nesidomi jo raida ir augimu bei neatlieka kitų tėvo pareigų, t. y. tarp vaiko ir atsakovo (gimimo įraše nurodyto vaiko tėvo) nėra artimo emocinio ryšio, jų taip pat nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalos vaiko interesams.

19. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

20. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. vasario 2 d. išvada, kurioje nurodyta, kad E. Š. yra vaiko E. V.-R. biologinis tėvas su 99,9999999 proc. tikimybe.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. vasario 2 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. Š. yra E. V.-R. biologinis tėvas.

22. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų visetą ir Tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas nėra E. V.-R. tėvas, nėra jokių įrodymų (duomenų), kad tarp atsakovo ir vaiko E. V.-R. būtų koks nors teisiškai reikšmingas ryšys. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad atsakovas S. R. nėra E. V.-R. tėvas, o E. V.-R. nėra S. R. sūnus, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą S. R. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

24. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis yra biologinis vaiko E. V.–R. tėvas.

25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (pirmiausia į DNR tyrimo specialisto išvadą), byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, aplinkybę, kad ieškovas E. Š. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, faktiškai jau įgyvendina tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, Tarnybos išvadą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka geriausius vaiko interesus, todėl yra tenkintinas, ieškovas E. Š. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko E. V.-R. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo išraše (CK 3.148 straipsnis).

26. Šalims išaiškintina, kad, remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

27. Nuginčijus atsakovo S. R. tėvystę bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl pavardės pakeitimo nepilnamečiam vaikui nėra ginčijamas, teismas tenkina ieškovo prašymą ir pakeičia vaiko pavardę „V.-R.“ į pavardę „Š.“ (CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovas neprašė priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

30. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,60 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, tarp šalių nedalintinos ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko E. V.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. V.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. V.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas E. V.- R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Panaikinti E. V.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jo tėvas yra S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu nurodyti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti E. V.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko pavardę iš „V.-R.“ į „Š.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.