Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-72-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-72-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, J. P., R. P., Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-72-115/2009

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas Procesinio sprendimo kategorijos 24.1; 30.10; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 9d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,

teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui V. T. ,ieškovo atstovui advokatui Jurijui Kovalenkai,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Gliebienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-432/2008 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams J. P. , R. P. , Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 1971-03-11 Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 97 ir teisinę registraciją V. P. vardu į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia aptiko dokumentą - Vilniaus miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimą Nr. 97, kuriuo atsakovui nustatyta nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ieškovo manymu, šis Spalio raj. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas yra neteisėtas. Ieškinyje tvirtinama, kad 1961-07-31 Vilniaus valstybinės notarinės kontoros vyr. notarės patvirtinta sutartimi Vilniaus rajono Mičiurino kolūkis pardavė M. K. medinį gyvenamąjį namą Liuvinavo kaime, Vilniaus rajone. Šio dokumento pagrindu M. K. įgijo nuosavybės teises į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimas Nr. 97, ieškovo manymu, priimtas pažeidžiant 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 142 str. (toks straipsnis nurodytas ieškinyje) reikalavimus, nes M. K. nuosavybė atimta be teismo sprendimo, nuosprendžio ar specialaus rekvizicijos akto ir be atlygio už paimtą turtą. Vilniaus tarpmiestinio teisinės inventorizacijos biuro 1985-02-06 registracijos pažymėjimu Nr. 33 Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimu Nr. 97 nustatyta, kad M. K. ir V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nebuvo M. K. giminaitis ar sutuoktinis. Visi vėliau sudaryti šio namo paveldėjimo dokumentai įrodo, kad po M. K. mirties (1977-12-31) ieškovo motina T. T. 1985-03-04 paveldėjo pagal įstatymą ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi ūkinių pastatų ir kiemo įrenginiais. Dar po 10 metų t. y. 1995-09-06 M. K. dukra N. P. paveldėjo pagal įstatymą ¼ dalį gyvenamojo namo su tokia pat dalimi ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. Trečia dukra R. P. įstatymų nustatytu laiku ir tvarka pareiškimo dėl turto paveldėjimo nepadavė, todėl 2004-05-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu jai buvo pripažinta teisė į ¼ dalį namo (duomenys neskelbtini). Savo dalį R. P. pagal 2004-10-11 statinių dalies dovanojimo sutartį padovanojo savo sūnui J. P. . Tokiu būdu, po M. K. mirties visas namas (½ + ¼ + ¼) nuosavybės teisė priklausė mirusios M. K. dukroms T. T. , N. P. ir R. P. . 1995-10-11 gyvenamojo namo dovanojimo sutartimi N. P. padovanojo seseriai T. T. (ieškovo motinai) ¼ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su ¼ dalimi ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. T. T. tapo ¾ dalių namo su priklausiniais savininkė. 1997-06-09 ieškovo motina T. T. padovanojo ieškovui 22/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi ūkio pastato, ir 22/100 dalimis kiemo įrenginių. Po motinos mirties, 2003-06-06, ieškovas pagal testamentą paveldėjo 3 894/11 574 dalis gyvenamojo namo su 3 894/11 574 dalimis kiemo statinių esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso ¾ namo (duomenys neskelbtini) dalys, o J. P. ¼ dalis šio namo. Dėl šių aplinkybių ieškovas mano, kad Vilniaus miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimas Nr. 97 pažeidžia jo teises į paveldėtą turtą, todėl turėtų būti panaikintas. Panaikinta turėtų būti ir V. P. ½ dalies namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių registracija.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovas tapo dalies patalpų (duomenys neskelbtini) savininku ir sužinojo, ar turėjo sužinoti aplinkybę, jog ½ dalis šių patalpų įregistruota atsakovo V. P. vardu (1997-06-09). Ieškinio senaties terminas baigėsi 2000-06-09.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad atsakovo V. P. vardu yra įregistruota ne ½ dalis gyvenamojo namo, o 4 963/11 574 gyvenamojo namo dalys. Ši registracija atlikta ne tik Vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimu Nr. 97, bet ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-04-17 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-456-07/2002) pagrindu. Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausanti namo dalis - 4 963/11 574 dalys. Taigi, ieškovo reikalavimas panaikinti V. P. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, neatitinka galiojančių duomenų, įrašytų Nekilnojamojo turto registre, bei minėtojo teismo sprendimo, kurio pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas nurodo, kad nuosavybės teisių įregistravimas yra atliekamas atitinkamų įstatymų nustatytų dokumentų pagrindu. Šiuo atveju aukščiau buvo paminėti dokumentai, kurių pagrindu įregistruotos atsakovo V. P. nuosavybės teisės į atitinkamą namo dalį. Šie dokumentai yra galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės vertinti dokumentų teisėtumą, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga yra užtikrinti, jog duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju, duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą apie atsakovo V. P. nuosavybės teises atitinka aukščiau įvardintus dokumentus, todėl yra teisingi. Atsižvelgiant į tai, savarankiško pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo nėra. Ieškovas neteigia ir neįrodinėja teisinės registracijos nepagrįstumo, taigi nepagrindžia ir neįrodo aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo kaip to reikalauja CPK 178 str. Tokiu atveju, teisinė registracija gali būti panaikinta tik įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu ji atlikta, o reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo sprendžiamas kaip išvestinio pobūdžio reikalavimas, nenuginčijus dokumentų, savarankiško pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl teisinės registracijos atsakovo vardu panaikinimo nėra. Be to, ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, nenurodo kokiu būdu ši teisė bus apginta, kadangi net ir išsprendus šioje civilinėje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovo naudai, jo nuosavybės teisė į atitinkamą dalį minėto gyvenamojo namo atsirastų tik įstatymų numatytu būdu bei esant dokumentams, pagrindžiantiems šios teisės atsiradimą, tačiau tokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovas teisėtai turi ar turėjo nuosavybės teisę į atitinkamą namo dalį, kurią jis siekia apginti šioje civilinėje byloje nėra, o reikalavimo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į atitinkamą namo dalį ieškovas nereiškia. Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nuostatą, numatančią kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, atsakovas pažymi, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nepagrįstai šioje civilinėje byloje patrauktas atsakovu, kadangi ieškovo teisių ir teisėtų interesų nėra pažeidęs, todėl pagal pareikštą ieškinį atsakyti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-09-16 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. T. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 79,20 Lt. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ginčija sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje veikusio vietinės valdžios administravimo subjekto- Vilniaus miesto Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimą Nr. 97, priimtą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės tuo metu, kai ieškovas neturėjo daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu šio nekilnojamojo turto savininkė buvo ieškovo senelė M. K. , kuri šį turtą įsigijo 1961-07-31 pirkimo- pardavimo sutartimi iš Vilniaus rajono Mičiurino kolūkio. Tad Vilniaus miesto Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimas Nr. 97 turėjo įtakos jo priėmimo metu buvusios turto savininkės M. K. teisėms ir pareigoms. M. K. nuo 1971-03-11 iki mirties (1977-12-31) neginčijo šio Vilniaus miesto Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad nuo 1978-11-27 (pareiškimo Vilniaus valstybinei notarinei kontorai įteikimo dienos) ieškovo motina T. T. žinojo, jog M. K. priklauso tik ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , o nuo 1985-02-06 T. T. žinojo, kad V. P. yra kitos turto dalies savininkas ir, kad šio asmens nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas - Vilniaus m. Spalio rajono DŽDT vykd. komiteto 1971-03-11 sprendimas Nr. 97. Nuo 1985-02-06 iki mirties 2002-06-27 ieškovo motina neginčijo Vilniaus m. Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimo Nr. 97. Šio sprendimo neginčijo ir kitos M. K. įpėdinės: N. P. ir R. P. . Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog M. K. žinojo apie 1971-03-11 Spalio rajono DŽDT vykd. komiteto sprendimą Nr. 97. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad M. K. praleido CK, patvirtinto 1964-07-07 įstatymu, 84 str. nustatytą ieškinio senaties terminą savininkės teisėms apginti. Pirmos instancijos teismas laikė, jog ieškinio senaties terminas šiam sprendimui nuginčyti T. T. prasidėjo nuo 1985-02-06 (1964 m. CK 84 str., 86 str.). Ieškinio senaties terminas, numatytas senojo CK 84 str. 1 d., T. T. pasibaigė 1988-02-06. Nei per ieškinio senaties terminą, nei vėliau T. T. nepareiškė ieškinio, reikalaudama pakeisti ar panaikinti Vilniaus m. Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimą Nr. 97. 1964 m. CK 87 str. numatė, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, todėl ieškovas po T. T. mirties perėmė padėtį, kai ieškinio senaties terminas Vilniaus m. Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimui Nr. 97 nuginčyti yra pasibaigęs. ). Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad ieškinio senaties termino eiga jam prasidėjo nuo 2002-11-05, kadangi jis paremtas neteisingu teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino ir paveldėjimo teisinius santykius, taikymu. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Be to, teismas nurodė, kad bylos metu nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus m. Spalio rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-03-11 sprendimu Nr. 97 pagrįstai buvo įtvirtintos V. P. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) . Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl ilgo laikotarpio, praėjusio po šio administracinio akto priėmimo nėra galimybės surinkti išsamių įrodymų, iš kurių galima būtų pagrįstai nuspręsti, ar šis administracinis aktas yra teisėtas. Asmenys, kurių teises tiesiogiai sukūrė ir pakeitė nurodytas administracinis aktas, yra mirę ir neįmanoma sužinoti jų nuomonės dėl šio akto teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisingu laikytinas sprendimas, išsaugantis daugiau kaip prieš tris dešimtmečius susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, pirmos instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo ieškovui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 83 str. 1 d., 85 str. 2 d., 86 str., 901 str. 1 d.). Teismas taip pat atmetė ir ieškovo reikalavimą panaikinti „teisinę registraciją V. P. vardu į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini) “. Kadangi teismas nekeičia nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių, reikalavimas panaikinti teisinę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) registraciją, taip pat negali būti patenkintas.

Šalies argumentai

Ieškovas V. T. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendimas yra nepagrįstas, nes byla išnagrinėta pažeidžiant LR CPK 235 str. l d. ir 266 str. reikalavimus. Teismo išvados yra nepagrįstos ir prieštaringos, todėl sprendimas turi būti panaikintas (LR CPK 329 str., 330 str.) Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog po ginčijamo sprendimo priėmimo nėra galimybės surinkti išsamių įrodymų, iš kurių galima būtų pagrįstai nuspręsti, ar šis administracinis aktas yra teisėtas. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog „teisingu laikytinas sprendimas išsaugantis daugiau kaip prieš tris dešimtmečius susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą“. Tokiu būdu ieškovui V. T. , pagal paveldėjimo dokumentus priklauso 3/4 namo dalys, tiek pat ir atsakovams, tačiau ieškovas mano, jog tai negali būti, nes tai yra akivaizdi klaida. Pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų įrodyti, jog V. P. neteisėtai tapo 1/2 dalies namo savininku ir šiuo pagrindu turi būti panaikintinas dokumentas, kuriuo neteisėtai buvo suteikta nuosavybė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimą. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas tapo dalies patalpų (duomenys neskelbtini) savininku 1997 m. birželio 9 d., sudaręs dovanojimo sutartį su motina T. T. . Pažymėtina, kad nei pareiškėjo motina, nei kiti ankstesni savininkai 1971 m. kovo 11 d. Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos sprendimo Nr. 97 neginčijo, vadinasi sutiko su tokiu sprendimu ir nemanė, kad jis prieštarauja teisės aktams ar pažeidžia jų teises. Ieškovo motina T. T. tapo ½ namo savininke 1985 m. kovo 4 d. Todėl ji turėjo galimybę per 3 metus kreiptis į teismą dėl DŽDT tarybos sprendimo nuginčijimo, tačiau to nepadarė ir praleido tuo metu galiojusį ieškinio senaties terminą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl teisinės registracijos atsakovo V. P. vardu į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini) , panaikinimo, palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 1971-03-11 Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 97 nėra susijęs su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisėmis ir pareigomis, todėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas neturėdamas įstatymų numatytos teisės vertinti dokumentų teisėtumą, nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šio reikalavimo tenkinimu. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. nuostatas ir teisingai konstatavo, jog panaikinus atitinkamų įrašų Nekilnojamojo turto registre pagrindą, duomenys viešame registre keičiami teismo sprendimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. T. nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmesta jo ieškinyje nurodyti reikalavimai: panaikinti 1971-03-11 Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 97 ir teisinę registraciją V. P. vardu į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, o padarytos išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos, todėl prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktina nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs, jog yra praleista ieškinio padavimo senatis, kurią prašė taikyti vienas iš atsakovų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t.y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Vadinasi, taikant normas, reguliuojančias ieškininę senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškininės senaties instituto normų tikslus. Be to, pažymėtina, kad tiek pagal 1964m. CK 87 straipsnį, tiek pagal 2000m CK 1.128 straipsnį asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino. Todėl šioje byloje būtina nustatyti, kada ginčo objekto ar jos dalies savininkas(bendrasavininkas) sužinojo apie jo teisių pažeidimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. 1961-07-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią už neraštingą pirkėją pasirašė T. T. A., iš Vilniaus rajono Mičiurino kolūkio įsigijo vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą, esantį Liudvinavo kaime (b.l. 9-14, t.1). Tačiau nuosavybės teisės M. K. ir V. P. į ½ dalį namo kiekvienam yra įregistruota tik 1971-02-10 (žr. Nekilnojamo turto kadastro ir registro bylą Nr.10438, b.l. 110). Šios bylos duomenys taip pat rodo, kad po M. K. mirties 1977-12-31 jos dukrai T. T. tik 1985-03-04 pagal įstatymą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį namo ir kitų pastatų, priklausiusių jos motinai(b.l.15-16, 17, t.1). Be to, iš turto registro bylos matyti, kad T. T. po motinos mirties rūpinosi palikėjos turto inventorizacija ir registracija. Tai rodo, kad faktiškai ieškovo motina T. T. jau po motinos mirties turėjo žinoti, kad M. K. priklauso tik ½ gyvenamojo namo, nes pati už motiną pasirašė namo pirkimo – pardavimo sutartį ir notarui pateikė reikalingus dokumentus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Kad ieškovo motina T. T. dar 1978 metai žinojo, kad po motinos mirties palikimas atsirado tik į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina jos pačios notarui rašytas pareiškimas ir ši aplinkybė konstatuota 2002-04-17 Vilniaus m. 2 apyl. teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-456-02/2002 (b.l.,60, 123-125). Iš civilinės ir turto kadastro bylų matyti, kad nuosavybė M. K. ir V. P. , yra įregistruota ginčijamo Spalio raj. DŽTT VK 1971-03-11 sprendimo Nr.97 pagrindu (b.l. 6-8). Ši aplinkybė yra nurodyta T. T. 1985-03-06 Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduotuose pažymėjimuose Nr. 33 ir 34(žr. Vilniaus m.2 apyl. teismo civ. byla Nr.2-456-02/2002, b.l. 62,63). Todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis galiojusio 1964m. CK 86str. T. T. ieškinio senaties termino pradžia laikytina 1985-03-06, kadangi šią dieną jai buvo išduota pažyma, kurioje nurodyta ginčijamas DŽDT VK sprendimas, kurio pagrindu jos motinai ir V. P. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo namą. Kadangi 1964m.CK 84str.1d. nustatė bendrą 3 metų ieškininės senaties terminą, kuris taikomas ir ieškovo reikalavimui, šis terminas T. T. pasibaigė 1988-03-06. Tuo tarpu ieškovo motina per nustatytą terminą vykdomojo komiteto sprendimo neginčijo, kaip jo iki ieškovo neginčijo ir kiti buvę ar esami namo bendrasavininkai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, asmenų pasikeitimas prievolėje, ieškininės senaties termino nepakeičia ir jo nenutraukia(1964m. CK 87, 89str., 2000m. CK 1.128, 1.130str.).

Ieškovas dalies namo bendrasavininku tapo 1997-06-09, kai jo motina T. T. padovanojo jam 22/100 dalis gyvenamojo namo(b.l. 22, t.1). Tai rodo, kad ieškovui ieškininės senaties terminas taip pat baigėsi tuo pačiu laiku kaip ir motinai(1998-03-06), tačiau ieškovas atnaujinti šį terminą neprašė. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimą dėl VK 1971-03-11 sprendimo panaikinimo atmetė pagrįstai, nes taikyti senatį prašė savivaldybė(1964m. CK 85str.2d., 90str. 1d., 2000m. 1.126str.2d., 1.131str.1d.).

Be to, kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad byloje nustatytos aplinkybės ir ieškinio atmetimas senaties pagrindu atitinka ir CK 1.5str. įtvirtintus principus, kadangi M. K. dukra R. P. nurodė, kad V. P. buvo jos vyras, kuris iš esmės pagerino motinos įsigytą namą, padidindamas jo plotą. Todėl teismas padarė teisinga išvada, jog yra tikslinga išlaikyti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą dėl kurių ilgą laiką jokio ginčo nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad V. P. vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos ginčijamo akto, o taip pat ir teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje pagrindu(civ.b. Nr.2-456-07/2002). Realiai nuosavybės teisės dalys į ginčo namą dėl paveldėjimo, dovanojimo ir kitų priežasčių dabartiniu metu yra pasikeitusios, lyginant su tuo kas buvo atlikus pirminę teisinę registraciją. Tačiau ieškovas kitų reikalavimų nereiškia, todėl kolegija mano, kad net ir patenkinus ieškinį namo bendrasavininkų nuosavybės dalys išliktų nepakitusios. Kolegija taip pat sprendžia, kad teismas, atmetęs pagrindinį ieškovo reikalavimą, pagrįstai netenkino ir išvestinio, t.y. dėl ½ namo dalies teisinės registracijos V. P. vardu panaikinimo.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai( jų tarpe dėl notaro išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose nurodytų dalių, kurių bendra suma faktiškai viršija M. K. vardu registruoto turto dalį ir kiti, reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, kadangi tai nėra ginčo dalykas, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-432/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis