Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1716-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
A2.6.-1716-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01243-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
K. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1716-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01243-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 9 d. apie 12.20 val., Kaune, Lakūnų pl. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, K. S., vairuodamas transporto priemonę Audi 8D, Audi A4, -S4, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad daugiausiai jis vairuoja automobilį Audi, tačiau jį kartais vairuoja ir jo sūnus, kuris jo automobilį pasiima po darbo. Kas galėjo jį vairuoti 2014 m. lapkričio 9d., K. S. neprisimena. Kartais kai K. S. atvažiuoja į turgų, jis statosi automobilį toje aikštelėje, bet ar joje buvo 2014 m. lapkričio 9d., neprisimena. Apie įvykį sužinojo tik kai gavo pranešimą iš policijos. Kad būtų kliudęs kitą automobilį, nejautė.

Liudytoja V. R. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 9d. su sūnumi apie 11.00 val. buvo atvažiavusi į turgų apsipirkti. Automobilį paliko stovėti Lakūnų g. nemokamoje aikštelėje. Atėję ant automobilio rado užkištą lapelį su automobilio valstybiniu numeriu. Apžiūrėję savo automobilį, pamatė, kad buvo apgadintas galinis dešinės pusės bamperis bei dešinės pusės galiniame žibinte buvo įbrėžimas. Draudimo bendrovė automobiliui padarytą žalą įvertino 181 Eur.

Liudytojas V. Č. parodė, kad buvo gauta informacija apie eismo įvykį bei iš jo pasišalinusį automobilį. Buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios automobilis bei suradus kaltininko automobilis. Ant abiejų automobilių buvo nustatyti apgadinimai, kurių aukščiai ir pobūdis atitiko, todėl buvo konstatuota, kad abu automobiliai turėjo kontaktą vienas su kitu. Kaltininko automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu galinėmis automobilių dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 9 d. apie 11.30 val., Kaune, Lakūnų pl. aikštelėje vairuotoja V. R. V. paliko automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), stovėti, o pati išėjo. 2014 m. lapkričio 9 d. apie 12.20 val., sugrįžusi prie automobilio, rado jį apgadintą. Kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinta automobilis, ji nematė, tačiau už automobilio valytuvo rado užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyti kitos transporto priemonės duomenys (įvažiavo (duomenys neskelbtini)), spėjama, kad raštelis buvo paliktas liudytojo, kuris matė eismo įvykį, tačiau savo duomenų nepaliko, todėl liko nenustatytas. Pagal raštelyje nurodyto automobilio duomenis buvo nustatytas galimai eismo įvykį sukėlęs automobilis – Audi 8D, Audi A4, S4, v. n. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotojas K. S.. Automobilis buvo apžiūrėtas K. S. namo kieme bei pastebėtas apgadinimas ant automobilio galinio bamperio kairėje pusėje, kuris pagal pobūdį ir aukštį visiškai sutapo su apgadinimais aptiktais ant automobilio Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), bei nustatytas, kad kontaktas tarp šių automobilių tikrai buvo. Įvertinus abiejų automobilių apgadinimus, kurie yra nemaži, konstatuojama, kad kontaktas tarp šių automobilių buvo pakankamai stiprus ir jaučiamas. Pagal automobilio Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio apgadinimo vietą buvo nustatyta vienintelė galima automobilio judėjimo kryptis eismo įvykio metu, t. y. važiuojant atbulomis (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), V. R. V. paaiškinimas (b. l. 6), K. S. paaiškinimai, kuriuose jis paaiškino, kad gavo kvietimą į policiją ir sužinojo, kad jo vardu registruotas automobilis Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), Lakūnų pl. esančioje aikštelėje 2014 m. lapkričio 9 d. atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Lapkričio 9 d. jis naudojosi automobiliu. Kartais važiuoja į Aleksoto turgų ir pasistato automobilį minėtoje aikštelėje, tačiau nepamena, kad atsitrenkė į kokį kitą automobilį. Alkoholio nevartojo. Nurodo, kad jo automobilis neapgadintas (b. l. 7), 2015 m. vasario 7 d. paaiškinime K. S. nurodė, kad ant jam priklausančio automobilio užpakalinio bamperio kairės pusės policija aptiko nežymų nubrozdinimą. Automobilį pirko 2014 m. vasarą su daug įvairių nubrozdinimų, todėl nežino, iš kur ir kada nubrozdinimai atsirado. Nurodo, kad pats niekur nebuvo atsitrenkęs. Nepamena, ar 2014 m. lapkričio 9 d. buvo Lakūnų plente (b. l. 8), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-22), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 23), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 24), foto nuotraukos (b. l. 25-28), dokumentų kopijos (b. l. 31), liudytojo raštelis, kuriame nurodyta „(duomenys neskelbtini) įvažiavo“ (b. l. 32).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 9 d. apie 12.20 val., Kaune, Lakūnų pl. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas V. R. V. priklausantis automobilis Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini)

Nors K. S. savo kaltę neigė, teigdamas, kad ant nukentėjusiosios ir jo automobilių rasti apgadinimai neatitinka ir yra skirtingo dydžio, tačiau K. S. kaltinime nurodytą autoįvykio mechanizmą patvirtina rašytiniai bylos įrodymai – transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai ant užpakalinio bamperio dešinės pusės, užpakalinio dešinės pusės žibinto. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 23), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio Audi 8D, Audi A4, -S4, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai ant automobilio užpakalinio bamperio kairės pusės kampo patikras dažų apgadinimo pėdsakas, kuris pagal savo pobūdį ir aukštį visiškai atitinka apgadinimą aptiktą ant automobilio Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini). Konstatuota, automobilis Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), turėjo kontaktą su kitu automobiliu - Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini). Įvertinus apgadinimų pobūdį nustatyta, kad automobilių kontaktas transporto priemonės Audi A4 vairuotojui buvo jaučiamas (b. l. 24). Šias išvadas pagrindžia ir pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kuriuos sugretinus nekyla abejonių, kad jie buvo padaryti kaltinime nurodytu būdu, nes atitinka jų aukščiai ir pobūdis. (b. l. 25-28) bei eismo įvykio vietos schemos duomenys (b. l. 3). Iš liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad ant abiejų automobilių buvo nustatyti apgadinimai, kurių aukščiai ir pobūdis atitiko, todėl buvo konstatuota, kad abu automobiliai turėjo kontaktą vienas su kitu. Kaltininko automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu galinėmis automobilių dalimis. Kaltininko automobilis trenkėsi galiniu kairės pusės bamperio kampu. Liudytoja V. R. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 9d. su sūnumi apie 11.00 val. buvo atvažiavusi į turgų apsipirkti. Automobilį paliko stovėti Lakūnų g. nemokamoje aikštelėje. Atėję ant automobilio rado užkištą lapelį su automobilio valstybiniu numeriu. Apžiūrėję savo automobilį, pamatė, kad buvo apgadintas galinis dešinės pusės bamperis bei dešinės pusės galiniame žibinte buvo įbrėžimas. Byloje nenustatyta, kad koks nors konkretus asmuo turėjo suinteresuotumą K. S. atžvilgiu ir žinojo jo vairuojamo automobilio valstybinius numerius, ko rezultate būtų palikęs lapelį su neteisingais duomenimis apie automobilį Nissan Primera apgadinusį automobilį. Iš K. S. paaiškinimo matyti, kad automobilį Audi 8D, Audi A4, -S4, v. n. (duomenys neskelbtini) dažniausiai vairuoja jis ir tik po darbo valandų kartais automobiliu pasinaudoti leidžia savo sūnui. Taip pat K. S. patvirtino, kad kartais kai atvažiuoja į turgų, jis statosi automobilį toje aikštelėje, bet ar joje buvo 2014 m. lapkričio 9d., neprisimena. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog V. R. V. priklausantį automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) galėjo apgadinti ne automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o koks nors kitas automobilis.

Atsižvelgiant į tai aptartas aplinkybes, yra pilnai įrodyta, kad K. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. paaiškino, kad jis kartais kai atvažiuoja į turgų, statosi automobilį toje aikštelėje, kurioje buvo apgadintas V. R. V. priklausantis automobilis, bet ar joje buvo 2014 m. lapkričio 9d., neprisimena. Apie įvykį sužinojo tik kai gavo pranešimą iš policijos. Kad būtų kliudęs kitą automobilį, nejautė. Tiek iš transporto priemonės techninės apžiūros aktų, tiek iš fotolentelėse matomų abiejų automobilių apgadinimų, tiek iš liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad K. S. vairuojamas automobilis į V. R. V. priklausantį automobilį atsitrenkė galine kairės pusės dalimi. Iš minėtų įrodymų matyti, kad nors V. V. priklausančiam automobiliui padarytas pakankamai žymus apgadinimas, tačiau ant K. S. priklausančio automobilio užfiksuoti apgadinimai nėra žymūs, todėl atsižvelgiant į minėtą aplinkybę bei į automobilių kontakto vietas, labiau tikėtina, jog automobilių kontaktas nebuvo itin smarkus ir gerai juntamas. Byloje nebuvo nustatytas konkretus liudytojas, kuris būtų patvirtinęs K. S. elgesį po automobilių kontakto, t.y. ar jis po automobilių kontakto dairėsi, ar apžiūrėjo automobilius, kokiu greičiu išvažiavo iš įvykio vietos ir pan., kas leistų spręsti dėl jo tyčios pasišalinant iš įvykio vietos. Iš byloje esančio V. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad iškvietus K. S. pasiaiškinti dėl eismo įvykio, jis negalėjo nurodyti jokių eismo įvykio aplinkybių. Iš byloje esančio pirminio K. S. paaiškinimo bei jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nuosekliai ir neprieštaringai tvirtino, kad jis jokio automobilio kontakto nejautė ir apie jo galimai padarytą eismo įvykį sužinojo tik tada, kai buvo iškviestas atvykti į policiją.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus byloje surinktus daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog K. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. kad jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos, todėl byla dalyje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. K. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinių teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažindinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).