Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-153-805/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-14
Bylos Nr.
1-153-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10169-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
T. D.
Nukentėjusysis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-153-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10169-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.23.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.4; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.1;2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 14 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Linai Stravinskienei, Redai Narijauskienei, Astai Vaitkevičienei,dalyvaujant prokurorei R. Č.,kaltinamajam T. D., jo gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiajam L. J., jo atstovui advokatui G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. D. 2021 m. balandžio 3 d. 1.16 val. (duomenys neskelbtini), dėvimų džinsų kišenėje neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo platinti, 0,253 g psichotropinės medžiagos MDMA. Šiais veiksmais T. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to T. D. 2021 m. liepos 31 d. apie 14 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu kumščiu vieną kartą tyčia smogė L. J. į dešinę veido pusę, padarydamas jam odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairėje, burnos ertmės žaizdą apatinio žandikaulio kairėje tarp 2-3 dantų su šios srities žandikaulio kūno lūžiu ir apatinio žandikaulio skeveldrinį lūžį kairio kampo srityje bei linijiniu dešinės šakos lūžiu, dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam L. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais T. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Kaltinamasis T. D. parodė, kad dėl pirmo kaltinimo epizodo prisipažįsta pilnai, o dėl antro nepripažįsta. Dėl pirmos nusikalstamos veikos parodė, jog tiesiog taip gavosi, norėjo pabandyti su draugais, atvyko policija, apieškojo policija ir rado džinsų kišenėje degtukų dėžutėje dvi tabletes. Tabletės buvo ekstazi ar MDMA. Nusipirko jas prie turgaus ar prie autobusų stoties už 10-15 eurų, tiksliai neatsimena. Anksčiau buvo jas bandęs, norėjo dar kartą pabandyti. Žinojo, kad negalima vartoti narkotikų. Romainiuose buvo su L. J. ir dviem merginomis D. J. ir K., pavardės neatsimena, susitikę prie daugiabučio, vėloka buvo. Galimai dėl triukšmavimo atvyko policijos pareigūnai. D. ir K. yra draugės. Su L. J. buvo draugai apie pusantrų metų iki to įvykio Jiezno stadione. Privažiavęs policijos automobilis apieškojo ir rado narkotines medžiagas pas patį. Viskas vyko pernai lyg balandžio pradžioje, naktį, neatsimena kiek tiksliai valandų buvo.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja D. J. teismo posėdyje nurodžiusi, kad kaltinamasis yra pažįstamas, patvirtino, kad su T. susitiko praėjusių metų pavasarį, po kokių 20 min. atvažiavo policijos pareigūnai, apieškojo jį ir rado narkotinių medžiagų. Nežinojo, kad T. D. vartoja ar galimai platina narkotines medžiagas. Viskas vyko Romainiuose, tikslios datos neprisimena, buvo naktis. Su kaltinamuoju susitiko, nes buvo seniai matęsi. Ji buvo viena, T. atvažiavo su draugu, buvo trise susitikę. Nežino kodėl policijos pareigūnai apieškojo, gal įtartinai atrodė. Jie patikrino prie Maxima parduotuvės automobilių aikštelėje prie automobilio, kurio markės neatsimena. Pareigūnai klausė, ar turi kažką su savimi. Nežino ką tiksliai rado pareigūnai pas T., apžiūra vyko prie automobilio. T. sakė, kad pas jį rado psichotropinių medžiagų, bet nesakė kokių.

Liudytoja E. Č., Kauno patrulių rinktinės vyriausioji patrulė, teisiamajame posėdyje nepamena įvykio, žino tik kaltinamojo vardą, pavardę ir pagal kokius straipsnius kaltinamas. Atliko tarnybą tuo metu, gali būti, kad buvo toks įvykis, metai laiko beveik praėjo, kiekvieną savaitę būna tokie įvykiai pagal šiuos straipsnius, todėl prašo pagarsinti tarnybinį pranešimą. Teisėjai pagarsinus liudytojos E. Č. apklausos protokolą (1 t., b. l. 68-71), ši patvirtino, kad viskas teisingai užrašyta. Neturi daugiau ką papildyti, tiesiog jaunimas stovėjo prie automobilio, jų elgesys įtarimų sukėlė, jų elgsena nebuvo stabili, nes šiaip sau pareigūnai netikrina asmenų ir dalinės apžiūros neatlieka. Buvo vyzdžiai pas kaltinamąjį išsiplėtę, ne tokie kaip pas kitus, galimai dėl narkotinių medžiagų. Grįžusi surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas E. Č., vyriausias patrulis, neatsimena įvykio, iš veido neatpažįsta kaltinamo žmogaus, prašo pagarsinti duotus parodymus. Teisėjai pagarsinus liudytojo E. Č. apklausos protokolą (1 t., b. l. 62-65) liudytojas E. Č. patvirtino, kad stovėjo automobilis nuošalioje vietoje aikštelėje, jie trise buvo, eilinis patikrinimas Kaune. Neatsimena ar asmenys buvo susijaudinę, daug laiko praėjo. Kaltinamojo elgsena buvo adekvati, jis nesipriešino, bet daugiau jo poelgių neatsimena. Užfiksuoti teisingai parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje, parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais ir patikimais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, o būtent:

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės E. Č. 2021 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens (1 t., b. l. 36) užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie 01.16 val. gavus Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatve važinėja įtartini asmenys, atvykus nurodytu adresu, pastebėtas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėję trys asmenys, priėjus prie jų, atrodė sutrikę; asmenys, vėliau nustatyta – L. J., D. J. ir T. D., paklausti, su savimi turi draudžiamų daiktų, atsakė, kad neturi, tačiau pas T. D. dalinės asmens apžiūros metu dešinėje priekinėje kelnių kišenėje, degtukų dėžutėje, rastos dvi mėlynos spalvos tabletės – galimai narkotinės medžiagos nepilna sintetinės kilmės, mėlynos spalvos tabletės galimai narkotinės medžiagos. T. D. apie 01.35 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į LSMUK KK SPS tiriamosios medžiagos paėmimui.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 37-38, 40-41) aprašyta įvykio vieta, esanti prie parduotuvės Maxima, adresu (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 43-44) aprašyti vaizdo registratoriaus trys vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, sukurti 2021 m. balandžio 3 d. nuo 01.18 val. iki 01.33 val., kuriuose užfiksuotas lengvasis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia automobilio stovinti mergina, vyras su džemperiu, vyras kamufliažine pusilge striuke ir policijos pareigūnai; vienas pareigūnas, tikrindamas vyro kamufliažine striuke kišenes, kelnių kišenėje randa degtukų dėžutę su tabletėmis joje; tikrinamas vyras, pareigūno klausinėjamas, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, tvirtina tokių daiktų neturintis; asmuo prisistato T. vardu, nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini); 01.24.22 – 01.24.26 val. ant automobilio stiklo atsispindi šio asmens veidas.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 47), kuriame užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 3 d. M. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė degtukų dėžutę su dviem mėlynos spalvos tabletėmis, rastomis dalinės apžiūros metu pas T. D..

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54-56), kurioje konstatuota, kad 2 vnt. mėlynos spalvos tablečių iš degtukų dėžutės, 2021 m. balandžio 3 d. rastų ir paimtų pas T. D., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,253 g.

Kaltinamasis T. D., 2021 m. gegužės 13 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė (2 t., b. l. 5-6, 20-21), kad kaltu visiškai prisipažįsta. T. D. parodė, kad tiksliai datos ir laiko tikrai neprisimena, nakties metu, buvo susitikęs su draugu L. J., drauge D. J. pasikalbėti. Jis buvo atvažiavęs automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie Maximos. Išlipę prie automobilio šnekėjosi, L. gėrė alų. Jiems stovint, prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Neprisimena, ar policijos pareigūnai klausė, ar turi draudžiamų daiktų, bet juos visus patikrino, iškraustė kišenes. Jis su savimi tuo metu kelnių kišenėje degtukų dėžutėje buvo įsidėjęs vieną su puse mėlynos spalvos tablečių, vadinamos narkotinės, psichotropinės medžiagos „ekstazi“, kurias apžiūros metu surado policijos pareigūnai. Neprisimena, ar jis policijos pareigūnams paaiškino, kas tai yra. Ši psichotropinė medžiaga priklausė jam. Žinojo, kad ji draudžiama, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kad jis su savimi turėjo šios medžiagos, su juo buvę asmenys nežinojo, su niekuo ja nesidalino. Buvo įsigijęs savo naudojimui, norėjo pabandyti. Šią psichotropinę medžiagą, vadinamą „ekstazi“, įsigijo įvykio dieną prie stoties turgaus Kaune iš nepažįstamo vyriškio už 10 Eur jam padavė degtukų dėžutę, kurioje buvo viena su puse mėlynos spalvos „ekstazi“ tablečių. Šią psichotropinę medžiagą visada turėjo su savimi ir jų niekam nerodė, tą dieną įsigytų medžiagų nevartojo. Tikslo platinti neturėjo.

2021 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8-10) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. D. padarytos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laiduotojos E. K. atsakomybei.

2021 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 16) ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujintas, kadangi T. D. įtariamas 2021 m. liepos 31 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus (1 t., b. l. 19) abu ikiteisminiai tyrimai sujungti tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Minėto straipsnio sankcija numato, kad asmuo, padaręs į nesunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. birželio 8 d.) patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą MDMA yra psichotropinė medžiaga.

Bylos duomenimis kaltinimas T. D. dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 3 d. 1 val. 16 min. (duomenys neskelbtini), dėvimų džinsų kišenėje neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo platinti, 0,253 g psichotropinės medžiagos MDMA pilnumoje pasitvirtino. Tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu T. D. kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis visiškai prisipažino, paaiškindamas šios veiklos aplinkybes, nurodydamas, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie pirmą valandą nakties jis su draugais buvo Kaune, su savimi turėjo minėtos psichotropinės medžiagos, kurią laikė savo naudojimui ir būtų pats suvartojęs. Kad T. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, be kaltinamojo parodymų, patvirtina bylos ikiteisminio tyrimo dokumentuose užfiksuoti duomenys bei liudytojais apklaustų asmenų: T. Č., E. Č. ir D. J. parodymai. Policijos pareigūnų parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtą dieną, minėtu laiku, vykdydami savo pareigas, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), gatve važinėja įtartini asmenys, atvykus nurodytu adresu pastebėtas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėję trys asmenys, priėjus prie jų, šie atrodė sutrikę, kaip vėliau nustatyta – L. J., D. J. ir T. D., paklausti ar su savimi turi draudžiamų daiktų, atsakė, kad nei, tačiau pas T. D. dalinės asmens apžiūros metu dešinėje priekinėje kelnių kišenėje, degtukų dėžutėje, rastos dvi mėlynos spalvos tabletės – galimai narkotinės medžiagos, kas policijos pareigūnams sukėlė įtarimą. Analogiškai policijos pareigūnai parodė ir teismo posėdyje, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prieštaravimų tiek jų, tiek ir liudytojos D. J. parodymuose nėra. Tokias aplinkybes pripažįsta ir pats kaltinamasis, abejonių dėl to teismui bylos duomenimis nėra. Šios veikos aplinkybės yra aiškios ir įrodytos. Kad rastuose objektuose – dviejų mėlynų tablečių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos vienareikšmiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje yra nurodytas psichotropinės medžiagos kiekis, jos rūšis, kad 0,253 g yra psichotropinė medžiaga MDMA. Kad tabletės buvo rastos užfiksuota policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus prietaisu kuomet buvo tikrinamas T. D. ir kiti asmenys, pas kaltinamąjį rasta psichotropinė medžiaga, kuri paimta. Visi pirmiau aptarti bylos duomenys užfiksuoti tiek vaizdo įrašuose, tiek pareigūnų pranešimuose, tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina ir liudytojų parodymai bei specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymai, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Paminėtų duomenų analizė patvirtina, kad T. D., norėdamas kartotinai išbandyti, disponavo psichotropine medžiaga, suvokdamas jos pobūdį ir nurodydamas, kad tą psichotropinę medžiagą išimtinai laikė tik savo poreikiams ir reikmėms, tikslo platinti jis neturėjo. Priešingų duomenų byloje nėra gauta. Visa tai duoda neginčijamą pagrindą išvadai, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. T. D. dėl minėtos nusikalstamos veikos, ką patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, kadangi kaltinamasis paskesnę tyčinę jo atžvilgiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims su trupučiu mėnesio po padarytos pirmosios tyčinės veikos, dėl to, esant įstatyme numatytiems pagrindams, spręstina dėl asmens atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Kaltinamasis T. D. dėl jo atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos, kad 2021 m. liepos 31 d. apie 14 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu kumščiu vieną kartą tyčia smogė L. J. į dešinę veido pusę, padarydamas jam odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairėje, burnos ertmės žaizdą apatinio žandikaulio kairėje tarp 2-3 dantų su šios srities žandikaulio kūno lūžiu ir apatinio žandikaulio skeveldrinį lūžį kairio kampo srityje bei linijiniu dešinės šakos lūžiu, dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam L. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, kaltu neprisipažįsta, laikosi pozicijos, kad gynėsi nuo L., buvo iškilusi grėsmė gyvybei.

Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad atėjo į Jiezno stadioną žiūrėti futbolo varžybų ir atsitiktinai susitiko M. A. su L. J., kuris turėjo viskio butelį ir pasiūlė kartu išgerti. Buvo karšta diena, nuėjo atokiau nuo žmonių, prie medžių į pavėsį ir pradėjo viskį gerti. Begeriant atėjo L. A., pasilabino su jais, kažką su broliu pakalbėjo ir tada, kai viskis ėjo į pabaigą, per porą valandų išgėrė litrą to viskio, L. smarkiai apgirto ir pradėjo ieškoti kipišo, pradėjo užgaulioti ir panašiai. Tada L. pasakė, kad gana, „pergėrei, sėsk ir sėdėk savo vietoj“. L. J. atsistojo ir sakė „ką aš čia pergėriau, vaikas ateik čia“ ir pan., pradėjo ieškoti „kipišo“. Priėjo prie jo ir su kumščiu smogė į kaktą. To smūgio kaltinamasis nesitikėjo, nes buvo draugai, tada suklupo ant kelių, o L., pribėgęs paėmė su ranka ties vidine alkūnės dalimi per kaklą iš nugaros pusės ir pradėjo stipriai smaugti. Trūko oro, smaugė apie keliolika sekundžių. Tada kažkaip iš jo rankos ištrūko ir iškart smogė jam į žandikaulį ar kažkur, iš dešinės rankos, kumščiu lyg tai, tiksliai neatsimena. Tada L. nuo jo suduoto smūgio suklupo, jam iš lūpos iš karto pradėjo bėgti kraujas. Pats jam atnešė atsigerti vandens, nes išsigando, tada L. jo atsiprašė, kad lindo. Kaltinamasis parodė, jog jis pats buvo lengvai apgirtęs, normaliai viską suprato, tą kartą nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų. Nurodė, kad A. yra bičiuliai, pažįstami abiejų su L.. Po visko broliai ir L. išsiskirstė namo. L. buvo apgirtęs, norėjo eiti namo, kaltinamasis jį palydėjo iki namų. Patikino, kad buvo keturiese, kaltinamasis, L. J., M. A., vėliau, galimai po valandos, prisijungė L. A.. Jis pats neieškojo konflikto. Žinojo, jog L. J. išgėręs yra neprognozuojamas, jį pažįsta pusantrų metų ir ne kartą matęs kaip jis išgėręs daro nesąmones. Buvo netikėta, kad trenks. Kai pradėjo smaugti, sutriko, trūko oro ir tada išsilaisvinęs jam sudavė. Niekas nereagavo į konfliktą, jų neskyrė. Kai smaugė, draugai stebėjo. Kadangi niekas neatitraukė nuo jo, greitai išsprūdo nuo jo rankos ir, kai išsilaisvino, atsistodamas tą pačią sekundę L. J. trenkė į apatinę veido sritį kažkur, tiksliai neatsimena, kad nuo jo atstotų. Taip gynėsi, pagalbos nešaukė, greitai viskas vyko. Nepagalvojo, kad reikia nuo L. bėgti, pamanė, kad norėjo jį užmušti. Parodė, jog kai ištrūkęs sudavė smūgį, iškart suprato, kad pačiam kaltinamajam nėra grėsmės. Tikėjosi, kad jis vėl puls, bet po jo smūgio nukentėjusysis suklupo, pažiūrėjo į savo lūpą, suprato, kad kažkas padaryta. Normaliai L. atrodė fiziškai, bet jis buvo per daug apgirtęs. Kaltinamasis niekur po smaugimo nesikreipė, jokio pareikšimo nerašė, žymės buvo trumpam likę, jų neužfiksavo. Realiai visą konfliktą L., o ne jis pradėjo, jis tik nuo jo gynėsi. Žino kokios pasekmės liko L. po jo suduoto smūgio, kad ligoninėje gulėjo, tikriausiai dėl žandikaulio lūžio, kalbėti ir valgyti negalėjo. Galėjo būti patirtos išlaidos gydymui, bet nesutinka su jokia suma. Nesutinka nei su turtine, nei su neturtine žala. 3 000 Eur neturtinė žala nėra adekvati suma, negali įvardinti kokia suma būtų tinkama. Nesutinka dėl to, kad jaučiasi nekaltas. Neginčija, kas užfiksuota išlaidų kvituose, lai teismas nuspręs. Patikino, kad po muštynių gal 20 minučių dar pabuvo toje vietoje, L. J. užsimanė namo, broliai irgi išėjo namo, jam buvo pakeliui ir palydėjo jį iki daugiabučio. Po suduoto smūgio L. tiesiog prisėdo ir prasikirto apatinė lūpa, bėgo kraujas, sąmonės praradęs nebuvo. Kraujo truputį buvo, gal į dantį lūpą prasipjovė ar pan. Abiejų rankos nuo smūgių nebuvo sužalotos. Iš L. draugo D. sužinojo kas L. tuo įvykiu nutiko. D. pasakė, kad L. ligoninėje ir jam lūžęs žandikaulis. Einant namo nesimatė, kad jam kažkas negerai, kad gali reikėti medikų pagalbos, nesakė, kad kažką skauda, nesiskundė. Nesitikėjo, kad šis konfliktas persikels į teismą, nes draugai su nukentėjusiuoju buvo. Paaiškino, kad kaltinamąjį močiutė prižiūrėjo iki 18 metų. Kai mirė mama, atsikraustė pas močiutę į Jiezną, tada mokėsi Jiezno gimnazijoje ir susipažino su L.. L. tuo momentu mokėsi, maždaug prieš porą metų labiau pradėjo bendrauti. Kaltinamasis šiuo metu gauna socialinę išmoką iš Sodros – našlaičio pensiją, kuri yra 260 Eur, gaunama stipendija yra 20-30 Eur, gyvena Kaune savo namuose, niekur nedirba. Pats jokių sveikatos problemų neturi, finansinė padėtis nėra gera, mokosi, pinigų neturi, šioje byloje mano esąs nukentėjusysis, nes jį išprovokavo, o jis tik gynėsi. Dėl narkotikų buvo atleistas pagal laidavimą, laidavo pusseserė, bendrauja su ja iki šiol, laidavimo terminas nebuvo pasibaigęs iki muštynių.

Nukentėjusysis L. J. parodė, kad iki incidento su kaltinamuoju bendravo, susipažino per bendrus pažįstamus. Su T. susitiko penktadienį vakarop, pradėjo pasisėdėjimą kartu. Penktadienį iš vakaro išgėrė viskio pas jį liko nakvoti, šeštadienį atsikėlė ryte, nusprendė nueiti pažiūrėti futbolo varžybas Jiezne. Pirmiausia nuėjo į parduotuvę, nes jau buvo 10 valanda ryto, pasiėmė alaus pagurkšnoti po 3 buteliukus, buvo mažai, todėl ėjo antrą kartą į parduotuvę, pasiėmė dar 3-4 buteliukus alaus, grįždami atgal stebėti varžybų susitiko su M., T. pažįstamu, jis prisijungė prie jų ir ėjo stebėti varžybų trise. Stebėjo varžybas, gurkšnojo alutį, tada visi nusprendė, kad reikia daugiau išgerti. Jis nuėjo į parduotuvę paimti viskio, T. su M. nuėjo iki namų, pasiimti pledą, kad grįžus ant pievutės būtų maloniau sėdėti. Begeriant viskį, saulė, alkoholis privedė prie to, kad tapo girtas, neadekvatus, ant kojų pastovėti negalėjo – išsijungė smegenys, kūnas, tapo lyg daržovė. Po to incidento, kurio neatsimena, nes buvo pergėręs, namo T., kaip sakė draugui D., pargabeno. T. parvežė namo, nes pats buvo palikęs savo automobilį pas jį prie kiemo, sukruvino savo automobilio sėdynę, drabužius, patalynę. Pagal rūbus matėsi kiek buvo sumuštas. Alaus išgėrė po 6-8 butelius, 0,5 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo. Alų gėrė jis ir T., M. alaus negeria. Viskio butelis buvo trims asmenims. Viskį gėrė (duomenys neskelbtini) parke prie ežero, ten stadionas yra. Buvo vidurdienis, dienos metas, vasara, liepos 31 diena pernai metais. Pats buvo pergėręs, nieko neatsimena visiškai girtas. T. pats rašė žinute, sakė draugui, mamai ir broliui apie tai. Nukentėjusysis nevartoja jokių psichiką veikiančių vaistų, psichotropinių medžiagų irgi nevartoja, alkoholiui priklausomybės neturi. Parvežė jį namo, kaip supranta, kaltinamasis jo automobiliu, VW Passat, pilkos spalvos, nebūtų gebėjęs pareiti pats. Neatsimena to kaip namiškiai rado namuose visiškai atsijungusį, praradusį sąmonę lovoje, rado kraujo visur. Namiškių tuo momentu nebuvo namuose kaip jį parvedė, jie to nematė. Rado mama su mano krikšto tėvu, brolio tuo metu namie nebuvo. Mama, grįžusi namo tą pačią dieną vakarop, rado jį kruviną. Iškart su krikšto tėvu nusprendė vežti į Prienų ligoninę peršviesti, kadangi sakėsi, jog bus lūžęs žandikaulis, bet to pats tiksliai neatsimena, jie taip pasakojo. Važiuojant pirmą kartą pas medikus veidas buvo kaip po smūgio, pakrypęs, atrodė sumuštas, buvo mėlynės kairiame skruoste ties nosim. Prienų gydytojai sakė, kad gali būt stiprus sumušimas, peršvietė žandikaulį, nieko nerado ir paleido namo. Prasikankinęs visą naktį, ryte išvažiavo į Kauno klinikas, tenai padarė rentgeną ir rado 3 lūžius. Paguldė į ligoninę, operacija buvo padaryta rugpjūčio 2 dieną, gulėjo ligoninėje iki rugpjūčio 9 dienos ir tada buvo išleistas gydytis namuose. Važinėjo pas daktarus apžiūroms dėl žandikaulio metalų, kurie buvo sudėti. Kai įvyko incidentas registravosi Darbo biržoje, ieškojo darbo ir jau buvo susiradęs darbą, bet per visa tai nepavyko įsidarbinti. Kai baigėsi biuletenis, iškart įsidarbino, šiuo momentu dirba automobilių mechaniku. Šeimos neturi, gyvena su tėvais. Civiliniame ieškinyje viskas išdėstyta, nežinojo, kad reikia rinkti čekius, suma būtų buvusi dar didesnė, galėjo užsidirbti, darbą ir sveikatą prarado. Kartu su jais buvo M., kuris galėtų papasakoti viską, ketvirto asmens jis pats nematė. Pats T. pasakė, kad jis šį incidentą padarė, sakė, kad sudavė, aplinkybių nepasakojo, nesakė, kad jo atžvilgiu jis smurtavo. Neigia tai, kad išgėręs konfliktiškas. Nesutinka su tuo. To nebuvo, kaltinamasis neteisingai apie tai kalba. Kiekvienam įsijungia saugumas kai nenori prisiimti atsakomybės, todėl ir kaltina jį, kad inicijavo incidentą. Su M. nebendrauja, su T. jie yra pažįstami, M. nepažįsta, tik žino iš matymo. Tuo metu jis dalyvavo kaip T. pažįstamas. Nustojo su T. bendrauti, nes jis nesiruošė padėti kai reikėjo. Plačiau papasakoti, ką jo mama su T. tarpusavyje kalbėjo, negali, nes to visiškai nežino. Nutraukė po įvykio santykius su T., ignoravo vienas kitą po incidento. T. iki šio įvykio buvo tvarkingas žmogus. Nebuvo jokių negražių poelgių iš jo pusės, neturėjo abejonių ar bendrauti su šiuo žmogumi, buvo geras draugas. Kritimu žandikaulis nelūžo, viskas buvo dėl smūgio. Neatsimena, kad būtų kritęs, kad kiti asmenys būtų prikibę ar būtų kibęs prie kitų. Dėl patirto sužalojimo neteko darbo, kurį buvo susiradęs, sveikata pašlijo, silpnai jautėsi, nes per visą šitą laikotarpį, kol buvo sudėti metalai į žandikaulį numetė 15 kilogramų. Negalėjo maisto valgyti, buvo gyvas tik sultiniais, gėrė tik per šiaudelį. Reikėjo gerti nuskausminamuosius, kad žandikaulio neskaudėtų. Silpnumas buvo kūne, nes negalėjo normaliai valgyti, buvo palaužtas morališkai, kad nėra pilnai funkcionuojantis žmogus. Metalus rugpjūčio 1 dieną Kauno klinikose sudėjo, o išėmė rugsėjo 14 ar 16 dieną. Specialisto išvada buvo parengta remiantis medicininiais dokumentais. Kai išėmė žandikaulio sutvirtinimus, reikėjo žandikaulį mankštinti, lankė kineziterapijos kursus, važinėjo į Prienus ir atlikinėjo mankštas. Į kineziterapiją važinėjo savaitę, pratimus išmokė kineziterapeutė, juos turėjo kartoti namuose, dar likę nuvykti pas veido ir žandikaulių chirurgą, pasidaryti panoraminę nuotrauką. Darėsi dantų higieną, nes pusantro mėnesio buvo surakintas žandikaulis, dėl to dantys kentėjo, kai buvo kineziterapijos procedūros, vaistus vartojo, nes jos skausmus iššaukdavo. Vaistus supirkdavo mama, ji viskuo rūpinosi. Žandikaulio traškesys likęs, kai žiovauja, kanda obuolį, kai reikia plačiau išsižioti gaunasi sustrigimas. Apatiniai dantys yra atbukę, dantų aptirpimas jaučiamas. Skausmus jautė kokius 3-4 mėnesius, tiems skausmams įtakos turėdavo net maisto valgymas, kalbėjimas, tai irgi iššaukdavo skausmą. Neturi pateikti duomenų, kad įvykio dieną jau turėjo darbo sutartį, apsidraudė tik po incidento, prieš tai draustas nebuvo. Nesa nieko sumušęs. Nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto kitų atžvilgiu.

Liudytoja apklausta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo motina D. J. parodė, jog buvo kaime kai sūnus, būdamas namuose, mobiliuoju telefonu paskambino grįžti ir nuvežti jį peršviesti, nes jam labai skauda ir gali būti žandikaulis lūžęs. Jis kalbėjo labai sunkiai, iškart ištiko šokas, todėl paprašė brolio, nes pati vairuoti negalėjo. Sūnus paskambinęs nesakė kaip nukentėjo, nes ji iš pradžių net nesuprato kas jam yra. Grįžus namo sūnaus veidas buvo kruvinas, rankos, kojos, drabužiai buvo kruvini. Laiptinėje buvo truputį kraujo nulašėję. Kai parlėkė namo, sūnus buvo atsijungęs gal ir dėl girtumo, ir dėl sužalojimo, skausmas buvo baisus, jis išsižiojęs klako. Seilių ir kraujo pilna gerklė buvo, neprarijo. Jį šiaip taip prisibudino ir su broliu nešė į mašiną, todėl niekaip nesuprantama, kad kaltinamasis gynėsi, sūnus nepastovėjo ant kojų, pirmą kartą gyvenime jį tokį matė. Įvykis buvo liepos ar rugpjūčio 31 dieną, apie pietus, 14-15 valandą. Namo grįžo maždaug per 15 minučių po sūnaus skambučio, nes priešingu atveju neaišku kuo būtų visa tai pasibaigę. L. prisiminė tik tiek, kad gėrė su T., kad paežerėje šventė T. ir dar vieną per miglas pamena, kito ne, bet kas jam kirto, neprisiminė. Nuvežė su broliu į Prienus, ten peršvietė, nieko nerado, tada per naktį išsikankino, o ryte jau negalėjo kentėti, dėl ko į Kauną vežė. Patys vežė į Kauną ir tenai rado 3 lūžius, po to operacija, kiršnerio virbalą dėjo labai sunkiai, įdėjo įtvarus ir gumas, net jogurtą reikėjo skiesti, pirko blenderį. Per pirmą mėnesį numetė apie 17 kg. svorio. Kai nuėmė gumas, tada buvo galima valgyti kažką, labai jautrus pasidarė, nes jaunas organizmas, valgyti nori, o nieko negali. Neskaitant pinigų kiek fizinio ir psichologinio skausmo jam teko išgyventi, liudytoja po šiai dienai negalinti atsigauti. Po įvykio L. dantys liko netaisyklingo sukandimo, breketų reikia. Šiuo metu kieto maisto valgyti jis irgi nelabai gali, lapkričio mėnesį žiojimui ir žandikauliui atstatyti lankėsi pas kineziterapeutę. Kad kaltinamasis neva gynėsi, nesuprantama, nes sūnus buvo visai be jėgų. Kad sūnų sužalojo T., ji sužinojo iš L. draugo D. T., jis gyvena (duomenys neskelbtini). D. nebuvo kartu įvykio metu, bet L. pasakė, kad gėrė su T.. Tada D. nuvažiavo pas T. ir T. prisipažino, kad jis kirto. Sūnų T. namo parvežė, T. pats tai sakė. T. sakė L. parvežė ir į butą užtempė, o sūnus iškart skambino man, tai dar kalbėjo, mąstė, skausmą jautė. Kai paguldę į ligoninę po 1 dienos po paguldymo į ligoninę su vyresniuoju sūnumi atvažiavo susitikti su kaltinamuoju, jokių žymių pas jį nebuvo, kaip tada jį smaugė. Jis sugebėjo žandikaulį sulaužyti, o ant jo jokio ženklo nėra. T. apžiūrėjus tikrai nebuvo jokių žymių nei ant kaklo, nei ant rankų. Smūgį L. į žandikaulį T. pripažino, sakė vieną smūgį su ranka kirto. Kelia klausimą kodėl du vaikinai iškart pasišalino, jeigu kaltinamąjį smaugė, o nesutramdė. Jei nukentėjusysis nepastovėjo ant kojų, kaip jis galėjo ką daryti, nebent koliotis. Sūnus sakė, kad nieko neprisimena, kodėl kilo konfliktas. Jis nepastovėjo ant kojų, nes buvo neblaivus, pirmą kartą jį tokį matė, girtumas buvo didelis, jis nieko nepamena pats. Nėra buvę, kad alkoholis anksčiau jam išprovokuodavo neadekvačius ar agresyvius veiksmus. Kaip tik su draugais jis labai paslaugus, patiklus, visiems nori padėti. T. sakė, kad kiek galės, tiek padės, kaltu nesijautė, sakė atsiimti pareiškimą. Jokio žalos atlyginimo iš jo nesulaukė. L. gydymosi išlaidos daugmaž surašytos, kadangi su tuo nesusidūrę, čekių neišsaugojo. Parodytos visos išlaidos, svarbiausia yra fizinis skausmas, išgyvenimas, kurį dėl sūnaus teko patirti ir liudytojai. Pačios baisiausios buvo 6 savaitės, nes jis pas nebūtų galėjęs važinėti pas gydytojus ir po vaistines. Pradžioje po įvykio jis su niekuo nebendravo, labai pergyveno, jautrus pasidarė, stengėsi mažiau su visais bendrauti, beliko tik du tikri draugai. Kaltinamasis neatsiprašė po įvykio jos, sūnaus, jai girdint, irgi neatsiprašė. Pastebėjo, kad jau iki įvykio L., bendraudamas su T., pasidarė uždaresnis, dažniau iš namų išeidavo, nuojauta buvo, kad ta jų draugystė nelabai gera, bet sūnui draugų ji nerenka. L. dėl šio įvykio pats parašė pareiškimą policijai. Kad T. turėjo problemų su narkotikais, ji sužinojo tik vėliau.

Liudytojas M. A., nurodęs esąs T. draugas, o su L. pažįstamas, parodė, jog šventėje susitiko su L., pabuvo ir tik vėliau T. atvyko. L. turėjo butelį degtinės ar viskio. Viskas vyko per Jiezno šventę, prie ežero, nuėjo atokiau, išgėrė butelį ir viskas ten įvyko. Kai pasibaiginėjo butelis, L. pradėjo kabinėtis prie T. ir jo, bet jis į kivirčą nesivėlė. Trenkė T. vieną smūgį, pradėjo smaugti, T. išsilaisvino ir, gindamasis sudavė jam vieną smūgį ir viskas taip baigėsi. Tada pabaigoje atėjo liudytojo brolis, jis įvykio nematė, atėjo kai jau buvo įvykę muštynės. Nežinojo, kad L. su T. buvo jau išgėrę, nesimatė ant jų. Kažkiek pažinojo L. iš seniau. Gal pergėrė L., jis atrodė girtesnis už T.. Alkoholis darė įtaką L. elgesiui, nes kai negėrė, sutarė draugiškai, o išgėręs pradėjo kabinėtis. Pradžioje bandė kabinėtis žodžiais, nelabai prisimena ką sakė, bet tiesiog kabinėjosi. Gali būti, kad L. gali neatsiminti, nes pasigėręs buvo normaliai, buvo girtesnis už T.. Abu jie fiziškai atrodo normaliai, nėra vienas labai stipresnis už kitą. Pirmasis sudavė L. su ranka T. į kaktą kairėje pusėje. Smūgis buvo stiprokas, liepė jis ramintis, bet L. vis tiek kabinėjosi ir sakė, kad „einam T. muštis“. T. irgi jam sakė ramintis, bet jis darė savo. Po L. suduoto smūgio T. tiesiog stovėjo, tada L. priėjęs pradėjo smaugti T., o T. gindamasis vieną smūgį sudavė ir viskas tuo pasibaigė. T. suklupo nuo pirmo smūgio, L. iškart pribėgęs pradėjo smaugti iš nugaros, už kaklo paėmęs su ranka gal 10 sekundžių. Liudytojas nebandė jų skirti, nenorėjo kištis. Tada T. išsilaisvino, sudavė vieną smūgį L. ir tuo viskas baigėsi. Jeigu L. būtų nepaleidęs pats T., tada liudytojas būtų įsikišęs. T. L. sudavė kumščiu į žandikaulį. T. L. koja nespyrė, buvo tik vienas smūgis. Po smūgio L. bėgo kraujas, tada jis atsiprašė ir pasakė, kad kaltas, kad taip padarė. Kažkiek lydėjo namo L., po to parvežė jo paties automobiliu, kuris buvo netoli bažnyčios. Iki bažnyčios ėjo, nuo ežero iki bažnyčios nemažai kelio yra. L. pats ėjo, nebuvo praradęs sąmonės. Automobilį vairavo liudytojas iki L. buto ir palydėjo jį namo. Kraujas bėgo, bet ne per daugiausiai, jis pats rūbus išsikruvino rankove valydamasis kraują. Mašina nebuvo iškruvinta, parvežė jį, paliko jo mašiną ant kiemo, jį palydėjo ir patys namo parėjo. Į namus L. pats įėjo, raktus turėjo, namuose nieko tuo metu nebuvo. Brolis L. šiuo metu yra Vokietijoje, dirba antra savaitė, ketina grįžti per Velykas. Brolis kažkiek gal ir matė įvykį, bet jis tik pačioje pabaigoje atėjo, ne viską matė. Liudytojas būtų įsikišęs į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą, jei tikrai viskas taip blogai būtų buvę. Nurodė, kad, jeigu būtų buvę visai, matomai būtų įsikišęs, bet jie išsiaiškino patys. Nebūtų stebėjęs kol pasmaugs draugą, būtų įsikišęs, jei būtų pamatęs, kad L. nepaleidžia T. ilgą laiką. T. stovint kai išsilaisvino trenkė. Jie žiūrėjo vienas į kitą atsisukę, kai T. išsilaisvino atstumas iki L. buvo gal metras. L. ėjo pats, buvo išgėręs, nebuvo visiškai girtas, fizinė būklė buvo normali, negriuvinėjo, negulėjo kaip daržovė. Įvykį geriau atsiminė tyrėjai duodamas parodymus. Davė teisingus parodymus. Dabar nelabai gerai viską atsimena, nes daug laiko praėjo. Reikėtų vadovautis ankstesniais parodymais. Smaugimas truko kelias sekundes. Pirmiau nutylėjo, kad parvežė L. namo dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus.

L. A., T. D. pažįstamas, L. J. matęs tik kelis kartus, parodė, kad Jiezne stadione vyko futbolo šventė, datos neatsimena, praėjusių metų liepos mėnuo. Atėjęs į šventę pamatė brolį M. ir T., L. nuošaliau sėdėjo ir gėrė. Jie buvo truputį vartoję alkoholio, L. buvo girtesnis, prie jo akių jie nevartojo, bet visi trys matėsi, kad buvo išgėrę. Prie jų prisijungė, po to L. pradėjo šakotis ant jo ir brolio. T. jį vieną kartą ramino, bet jis vis tiek šokinėjo, tada L. trenkė T., sukrito, pradėjo smaugti už nugaros. Tada T., kažkaip išsilaisvindamas, vieną kartą jam trenkė. Konfliktas įvyko dėl nieko, tiesiog L. buvo pergėręs. Jis kabinėjosi, rankomis mosikavo, jį bandė raminti T., bet jis neklausė. L. buvo agresyvus visų atžvilgiu. T. bandė išsilaisvinti, kad jo L. nesmaugtų, muistėsi kažkaip, išsilaisvinęs prasisuko šonu ir pataikė smūgį, trenkė L. į kairę galvos pusę su ranka, į žandikaulį vieną kartą. L. po smūgio prikrito ir tada sėdėdamas ant žemės ir atsiprašinėjo. Jų neskyrė, nes viskas labai greitai pasibaigė. T. matėsi, kad duso, bet greitai išsilaisvino. Liudytojas su broliu tuo metu buvo šone. Po pusvalandžio visi išsiskirstė, jis savo keliais, jie savo keliais. Daug laiko praėjo, nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įvyko aplinkybes atsiminė geriau. T. negynė, nes ten greitai viskas vyko, nespėsi išskirti per kelias sekundes. Jie buvo atsiklaupę ant kelienių, kai T. sudavė smūgį L.. T. nelabai reikėjo pagalbos iš liudytojo ar jo brolio. L. veiksmai iš pradžių T. kėlė grėsmę, nes L. pirmas kirto, grėsmė išnyko kai po T. viskas pasibaigė smūgio. Po įvykio visi nuėjo į miestelio centro pusę ir po to išsiskirstė. T. palydėjo L. namo, mašina į namus atrodo nė vienas nevažiavo, visi ėjo. Brolis irgi nevažiavo su mašina. Iš pradžių nesimatė, kad L. kažkas atsitiko po smūgio, po daktarų apsilankymo tik pasimatė, sakė, kad jam reikėjo pas daktarus. Nematė ar kraujas bėgo L., nežiūrėjo. Centre automobilio palikto nebuvo. Jis su broliu atsiskyrė miestelio centre, kiti L. palydėjo namo, nes girtas buvo, jis sunkiai ant kojų stovėjo. Po muštynių L. tapo apsiraminęs, mieguistas toks. T. po muštynių buvo normalus, lyg nieko nebuvę. Apie muštynių pasekmes sužinojo vėliau. Policijoje parodymus davė savo valia, protokolas buvo surašytas teisingai. Nebuvo jokios prievartos nurodyti vienokias ar kitokias aplinkybes. Teismui pagarsinus liudytojo L. A. apklausos protokolą (1 tomas, b. l. 155-156) paaiškino, kad tada tiek atsiminė, dabar kitaip atsimena metai laiko praėjo. Šiandienos parodymai teisingi. Pamiršo po metų laiko, kad buvo kraujo. Dabar neatsimena, kad bėgo kraujas. Jeigu T. būtų grėsęs realus pavojus, būtų juos skyrę. Policijoje taip išsamiai neklausinėjo, kaip dabar teisme, čia daug daugiau klausimų uždavė. Nepažįsta D. T..

Žemesnės instancijos teismas

Ekspertas Ą. S. 2021 m. rugsėjo 6 d. surašytą specialisto išvadą, sutinkamai su Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos R. A. užduotimi ir pateikta medicininių išrašų dokumentacija, palaiko. Susipažinęs su pateikta dokumentacija konstatavo, kad L. J. buvo padaryti: odos nubrozdinimas apatinio žandikaulio kairėje pusėje, burnos ertmės žaizda apatinio žandikaulio kairėje tarp 2-3 dantų su šios srities žandikaulio kūno lūžiu ir apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžis kairio kampo srityje bei linijiniu dešinės šakos lūžiu, apatinis žandikaulis skilęs keliose vietos. Šie sužalojimai galėjo išsivystyti nuo vienintelio stipraus smūgio kietu buku daiktu į kairę apatinio žandikaulio sritį. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sutrikdant sveikatą ilgiau nei 10 dienų, tą patvirtina medicininė dokumentacija. Sužalojimas galėjo būti padarytas apie keliolikos valandų – paros laikotarpyje iki kreipimosi pas medikus 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 2021 m. liepos 31 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu, šiuo atveju greičiausiai spyriu, nes pasekmės – komplikuotas, keliose vietose įvykęs apatinio žandikaulio lūžis, taip pat nubrozdijimas žandikaulio kairėje pusėje, šioje srityje esanti vidinė žaizda, sužalojimo apimtis, pobūdis. Mažai tikėtina traumos galimybė griūnant, tačiau kategoriškai jos atmesti negalima. Surašytą išvadą tvirtina, ją surašė remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, nukentėjęs nedalyvavo, jo nematė. Sutinka, kad sužalojimas buvo padarytas galimai smūgiu, tačiau tokiu atveju žmogus turi būti sportiškas, treniruotas, nes tokio smūgio netreniruotas žmogus ranka nepadarytų, galėtų koja arba keliu. Tikėti versija, kad buvo griuvimas ir atsitrenkimas vieno žandikaulio puse, negali būti, nesant jokių nubrozdinimų, sužalojimų, griūti tik apatiniu žandikauliu mažai tikėtina. Specialisto praktikoje neatsimena, jog būtų buvę, kad žmogus griūdamas susižalotų tik apatinį žandikaulį ir daugiau nieko, be to, patikino, kad žalojimo masto paminėti minėti veiksniai neįtakotų. Paaiškino, kad nežino kokia buvo nukentėjusio būklė traumos metu, ar jis buvo neblaivus, ar ne, medikai matomai nustatė diagnozę, nėra skaitęs Prienų medicininių dokumentų, nežino ką parašė Prienų medikai apžiūros metu, tačiau, jei žmogus buvo susijaudinęs, neblaivus, galėjo ir nepastebėti visų sužalojimų. Manant, kad nukentėjęs buvo neblaivus, medikai galėjo netiksliai įvertinti jo būklę. Atsakydamas į teismo klausimus mano, kad priėmime gydytojas tiesiog tinkamai neįvertino nukentėjusio būklės apžiūrint žandikaulio srities sumušimą, nes antrą kartą patirti traumą toje pačioje žandikaulio vietoje netikėtina. Priėmime nukentėjusiam turėjo padaryti žandikaulio nuotrauką, gal ir galėjo nepastebėti gydytojas, bet joje negalėjo nesimatyti lūžio, vis tik tai priklauso nuo specialisto aprašymo, jo kompetencijos, darbo krūvio, kitų žmogiškųjų faktorių. Mažai tikėtina, kad nuo griuvimo galėjo tokie sužalojimai atsirasti. Paaiškino, kad pirminę nuotrauką specialistas turi apžiūrėti ir pilnai aprašyti. Pasak specialisto, aplinkybei, jog ne visada tokie sužalojimai nustatomi, gali turėti reikšmės gydytojo kvalifikacija, tiesiog žmogiški trukdžiai, darbo krūvis, galėjo gydytojas aiškių žandikaulio lūžių nepastebėti, bet tai nereiškia, kad jų nebuvo.

Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti liudytojų bei eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriais teismas tiki ir, kurie pripažintini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi, nes jie gauti įstatymų nustatytą tvarka ir, kurių visetas leidžia daryti išvadą kaltinamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėtį, o būtent:

2021 m. rugpjūčio 10 d. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 90), kuriame L. J. nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., tikslaus laiko neatsimena, asmeninio konflikto, išgertuvių metu iš matymo pažįstamas asmuo, sudavė nenustatytą kiekį smūgių jam į veido sritį, dėl to jis patyrė žandikaulio lūžimą; prašo išaiškinti nusikaltimą ir tai padariusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 96-97, 98-99), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje, už stadiono esančio asfaltuoto tako šone, po medžiais į stadiono pusę.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-121) L. J. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimas apatinio žandikaulio kairėje, burnos ertmės žaizda apatinio žandikaulio kairėje tarp 2-3 dantų su šios srities žandikaulio kūno lūžiu ir apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžis kairio kampo srityje bei linijiniu dešinės šakos lūžiu; šie sužalojimai galėjo išsivystyti nuo vienintelio stipraus smūgio kietu buku daiktu į kairę apatinę žandikaulio sritį. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas apie keliolikos valandų - paros laikotarpyje iki kreipimosi pas medikus 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 2021 m. liepos 31 d.

2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d. medicininių dokumentų išrašai/siuntimai bei medicininių tyrimų nuotraukos (1 t., b. l. 123-124, 125, , 126-127, 128), kuriuose užfiksuota L. J. diagnozė – apatinio žandikaulio lūžis, kelių sričių; nusiskundimai – skundžiasi skausmu apatinio žandikaulio srityje abipus, negali judinti žandikaulio, prikąsti, sunku nuryti seiles, aprašyti apžiūros ir ortopantomogramos, apatinio žandikaulio 2 krypčių rentgenogramos rezultatai, atliktos operacijos, gydymo ir slaugos rekomendacijos.

Kaltinamojo T. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 15-16), kuriais užfiksuota, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. L. J. jo draugas. Jokių konfliktų anksčiau tarp jų nebuvę. L. J. ūmaus būdo, kai išgeria alkoholio, būna konfliktiškas. 2021 m. liepos 31 d. apie 10-11 val. Jiezne prie ežero atsitiktinai susitiko pažįstamą M. A. ir L. J.. Jis atėjo pažiūrėti futbolo turnyro. L. J. turėjo 1 litro butelį viskio. L. J. jau buvo neblaivus. L. J. pasiūlė išgerti, todėl nuėjo į parką prie ežero gerti alkoholio. Stadiono plotas didelis. Jie prie medžių stebėjo varžybas. Aplinkui arti žmonių nebuvo. Alkoholį gėrė gal iki 14 val. ir trise išgėrė 1 litrą viskio. Nuo išgerto alkoholio L. J. labai apsvaigo. Apie 14 val. neblaivus L. J. pradėjo be jokios priežasties „kabinėtis“ prie jo, pradėjo konfliktuoti. Jis pats nesijautė apsvaigęs, nes išgėrė gal apie 200 ml viskio, todėl bandė L. J. raminti, kažką pasakė, bet neblaivus L. J. smogė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, pataikydamas į kaktos kairę pusę. Smūgis buvo stiprus, nes nuo smūgio jis suklupo ant kelio. Jam suklupus, neblaivus L. J. prišoko prie jo iš nugaros ir, suėmęs jo kaklą ranka per alkūnę, pradėjo jį iš nugaros smaugti. Jam trūko oro, pradėjo dusti, nes L. J. ranka spaudė kaklą keletą-keliolika sekundžių. Jam skaudėjo. Smaugdamas L. J. kažką sakė, bet jis neprisimena ką. Jis bandė išsilaisvinti, traukė L. J. ranką nuo savo kaklo, gynėsi. Kai tik išsilaisvino iš L. J. rankos, atsistojo ir iš karto atsisukęs smogė kumščiu L. J. į dešinę veido pusę, pataikydamas į žandikaulį. L. J. smūgio metu buvo išsižiojęs. Nuo to laiko kai L. J. jį paleido, iki smūgio L. J., praėjo tik keletas sekundžių. Kai smogė L. J., šis jau buvo jį paleidęs ir pavojus jam negrėsė. L. J. jis smogė stipriai, nes norėjo apsiginti nuo jo, buvo išsigandęs. Po jo smūgio L. J. atsitraukė. Matė, kad L. J. iš burnos kraujavo, bet pagalvojo, kad praskėlė L. J. lūpą. L. J. nesiskundė, kad jam skaudėtų, vizualiai nesimatė jokių veido patinimų ar kitokių sužalojimų. Jis atnešė L. J. vandens, kad prasiplautų burną. L. J. po smūgio pradėjo atsiprašinėti, kad jis kaltas dėl konflikto. Alkoholis jau buvo pasibaigęs, jie tik sėdėjo ir kalbėjosi. Parke pabuvo gal iki 14.30 val. - 15 val. ir L. J. pasakė, kad eina namo. Kadangi L. J. buvo labai neblaivus, jis palydėjo L. J. iki jo namo. Nuo L. J. smūgio skaudėjo kaktą, bet L. J. pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako. L. J. sužaloti nenorėjo, neturėjo tikslo, jis tik gynėsi nuo jo.

Kaltinamojo T. D. papildomi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 20-21), kuri jis parodė, kad dėl L. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažįsta dalinai. Prisipažįsta, kad 2021 m. liepos 31 d. Jiezno stadione, žodinio tarpusavio konflikto metu, kai neblaivus L. J. jam ranka smogė į veidą ir jis suklupo, jį iš nugaros smaugė keletą sekundžių, tuomet jis atitraukė L. J. ranką nuo savo kaklo, išsilaisvino, atsistojo ir tuomet po keleto sekundžių, atsisukęs smogė kumščiu vieną smūgį neblaiviam L. J. į veidą. Į kurią tiksliai veido pusę smogė, neprisimena. Smogdamas jis galėjo sužaloti, sulaužyti L. J. žandikaulį, tačiau tyčia L. J. sužaloti nenorėjo. Smogė impulsyviai, gindamasis, buvo sutrikęs. L. J. sužalojo gindamasis nuo jo. Dėl L. J. gydymo Teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, su gydymo išlaidų dydžiu sutinka. Su L. J. pareikšto civilinio ieškinio dydžiu nesutinka, nes manantis, kad ieškinys per didelis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime (2 t., b. l. 175) nurodyta, kad L. J. atvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d. 11.35 val. į Skubios pagalbos skyrių. Nusiskundimas: liepos 31 d. patyrė galvos ir apatinio žandikaulio traumą. Buvo praradęs sąmonę. Plaukuotoje galvos dalyje sužalojimų nematyti. Apatinio žandikaulio judesiai riboti, skausmingi, sunku išsižioti, matomas seilėtekis. Kairioje apatinio žandikaulio pusėje matomos nubrozdinimo žymės, patinimas. Apžiūros rezultatai – trauma buityje. Pacientas stacionarizuotas į veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių.

VšĮ Prienų ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime bei asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje (2 t., b. l. 178, 179) nurodyta, kad L. J. apžiūrai į gydymo įstaigą atvyko 2021 m. liepos 31 d. 16.55 val. Nustatyta diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Anamnezė – pacientą prieš 2 val. namiškiai rado namie. Paciento teigimu jis buvo sumuštas. Atvyko dėl žandikaulio skausmo. Objektyvi būklė – pacientas sąmoningas, tačiau vangus, sunkiai kalba, į klausimus atsako pagal prasmę, kalba apsunkinta dėl kairės pusės žandikaulio skausmo. Palpuojant apatinio žandikaulio kairėje pusėje jaučia skausmingumą.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-788/2015). Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Teisė į būtinąją gintį negali būti laikoma išnykusią, kai ginties veiksmai tęsėsi arba sekė tuoj po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginančiajam nebuvo aiškus jo pasibaigimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011).

Dėl L. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis T. D. kaltės nepripažįsta, nurodęs, kad gynėsi nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Tačiau, teismo vertinimu, tokius kaltinamojo parodymus, kuriais iš esmės siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, paneigia ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti, bet ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti bylos duomenys, o būtent: nukentėjusio parodymai, kuris patvirtino, kad laiką leido kompanijoje su T. D., taip pat buvo kiti labiau T. D. prijaučiantys asmenys, jo draugai broliai M. ir L. A., jis su T. vartojo alkoholinius gėrimus ir susiėjimo metu, nors pačių nusikaltimo aplinkybių ir kas jį sužalojo dėl išgerto alkoholio kiekio pabuvus kaitrioje saulėje neprisimena ir sąžiningai nurodyti sako negalintis, vis tik bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad L. J. buvo kaltinamojo sužalotas, po ko pristatytas nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu į namus, palydėtas iki buto. Po sužalojimo liko mėlynės veide, kairiame skruoste, visur buvo kraujo, veidas buvo pakrypęs nuo smūgio, tokios būsenos jį rado mama, artimųjų tos pačios dienos popietę buvo pristatytas į Prienų ligoninę, kitos dienos rytą nuo nepakeliamo skausmo artimųjų nuvežtas į Kauno klinikas, buvo atlikta operacija, ilgai gydomas, tęsė reabilitaciją. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik teismo pareikalauta medicininė dokumentacija, bet ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo motina. D. J., kuri po įvykio išsiaiškino iš D. T., kad T. D. sužalojo jos sūnų jam kirsdamas, tokias aplinkybes patvirtino teisme, kadangi kaltinamasis apie tai pats D. pasakė. Paguldžius sūnų į Kauno klinikas, liudytoja po dienos pati asmeniškai susitiko su kaltinamuoju, pas jį jokių smaugimo žymių ant kaklo nebuvo. Bendraujant su T. D. asmeniškai ant jo jokių sužalojimų nesimatė, nors T. sakė, kad jos sūnus L. prisikabino prie jo, smaugė jį, smūgiavo. Pats T. D. liudytojai prisipažino, kad smogę vieną kartą L. J. į veido sritį, pataikė į žandikaulį, dėl ko buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis, keletas nubrozdinimų, dėl kurių, ypatingai dėl dvigubo žandikaulio lūžio, L. J. ilgą laiką patyrė įvairių nepatogumų, susijusių tiek su elementarių fiziologinių poreikių tenkinimu, tiek bendravimu, poilsiu, fizine bei emocine – psichologine sveikata, ilgai truko gydymas ir reabilitacija, liko liekamųjų reiškinių. L. J. motina apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad prašydamas pagalbos jai paskambino L., jis sunkiai kalbėjo tuo metu, ji per 15 minučių su broliu grįžo namo, visur buvo kraujo, kraujo buvo ir jo automobilyje, skubiai pristatė sūnų į Prienų ligoninę apžiūrai, jo būklė atrodė sunki. Netikėti šios liudytojos vien tik kaip nukentėjusiajam artimo asmens – motinos parodymais teismas pagrindo neturi, kadangi juose nenustatyta suinteresuotumo bei siekio kaip įmanoma palankiau apibūdinti nukentėjusiojo, rasto sužaloto netrukus po įvykio namuose, būseną, ir pabloginti kaltinamojo padėtį. Priešingai, asmeniškai išgyventi liudytojos parodymai, jos betarpiškas bendravimas su kaltinamuoju po dviejų dienų po įvykio, tiesiogiai iš jo it trečio asmens gauti duomenys kas liečia sūnaus sužalojimą, akivaizdžių žymių ant kaltinamojo kūno nebuvimas neva tai pastarajam ginantis, vienareikšmiškai patvirtina kaltinamojo, o ne ko kito, kaltę, priešingų duomenų byloje nėra. Kaltinamasis T. D. neneigia, kad sudavė smūgį L. J., tik aiškina, kad tai buvo gynybinis veiksmas, siekiant išsilaisvinti iš L. J., kuris jį buvo sugriebęs ties kaklu, ir kaip nurodo, atliko smaugimo veiksmą, prieš tai kaltinamajam sudavus smūgį, dėl ko T. D. buvo suklupęs ant žemės ir L. priėjęs iš nugaros jį smaugė. Apklausiamas teisme T. D. parodė, kad tą smūgį sudavė išsilaisvindamas. Tiksliai atkartoti ir nupasakoti kokioje pozicijoje ir kokiu judesiu buvo suduotas tas esminis smūgis T. D. paaiškinti negalėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. D. nurodė, kad atsistojo ir tuomet iš karto atsisukęs L. J. stipriai smogė kumščiu į dešinę veido pusę. Kai smogė L., jis jau jį buvo paleidęs ir pavojus jam negrėsė. Tokie buvo kaltinamojo atsakymai į pareigūno klausimus. Paaiškino, kad smogdamas galėjo sužaloti ir sulaužyti L. žandikaulį. Duodamas parodymus teisme T. D. pripažino, kad suvokė smūgio į galvą, į veidą galimas pasekmes. Nurodė, kad suprato, jog realiai galima ir užmušti žmogų tokiu veiksmu, sukelti žmogui įvairius sužalojimus. Jis sudavė smūgį kur papuolė, nesirinkdamas. T. D. teisme aiškindamas situaciją kaip gynybinę aiškino, kad L. J. tariamas pavojus buvo dar nepraėjęs ir besitęsiantis, neva tai dar išsivadavimo iš L. metu buvo suduotas smūgis. Akivaizdu, kad tokiais parodymais siekiama, kad tokia situacija ir jo veiksmai būtų įvertinti kaip būtinoji gintis, pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kad T. D. teisme nėra pakankamai sąžiningas ir būtent jo parodymai yra tendencingi siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės patvirtina ta aplinkybė, kad teisme jis siekė situaciją dėl paties atliktų neteisėtų veiksmų kiek įmanoma švelninti, kaltinant dėl visa to, kas įvyko, patį nukentėjusį, save pastatant į nukentėjusiojo poziciją. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija nepasiteisino ir teismas jo parodymus nelaiko sąžiningais ir objektyviais ne tik dėl pateis kaltinamojo nuoseklumo stokos savo parodymuose, bet ir dėl to, kad, teismo vertinimu, sąlygų būtinajai ginčiai nepatvirtino ir jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Priešingai nei, kad nurodo kaltinamasis, liudytojas M. A. patvirtino, kad L. buvo ženkliai girtesnis už T., liudytojas nesikišo į jų tarpusavio konfliktą, nebadė skirti, T. išsilaisvino, sudavė L. vieną smūgį kumščiu į žandikaulį ir tuo viskas baigėsi. Jei tikrai, pasak liudytojo, artimo kaltinamajam, parodymų, būtų viskas buvę taip blogai, jis būtų įsikišęs ir nestebėjęs iki pasmaugs draugą, kas duoda pagrindo išvadai, kad realios grėsmės, be kaltinamojo samprotavimų, jo gyvybei ar sveikatai nebuvo. Be to, skirtingai nei kaltinamasis aiškino, kad T. išsilaisvinęs stovint trenkė L., jie abu buvo žiūrėjo vienas į kitą atsisukę, atstumas tarp jų buvo apie metrą, dėl ko smūgio sudavimo nukentėjusiajam momentu jokio poreikio gintis kaltinamajam jau nebebuvo. Kita vertus, bylos duomenimis kaltinamasis nebuvo nuošalioje vietoje vienas, jis jokios pagalbos nešaukė, nuo nukentėjusiojo nebėgo, kaltinamojo du draugai atsainiai stebėjo įvykį ir, nematydami poreikio jo gelbėjimui, į įvykusį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą nesikišo, kas duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamajam iš ženkliai girtesnio ir fiziniu sudėjimu silpnesnio bei pagal ūgį ženkliai žemesnio nukentėjusiojo jokios grėsmės nekilo, juolab, po kaltinamojo suduoto smūgio iš kart viskas nurimo, niekas nuo nieko nebėgo, nesigynė, nešaukė ir nesižodžiavo ir visi drauge, pabuvę apie 20 minučių, nukentėjusiajam pageidavus namo, išsiskirstė palydėdami ir pargabendami iki namų nukentėjusį. Liudytojas L. A. teigė, kad T. negynė, nes ten greitai viskas vyko, per kelias sekundes, T. nelabai reikėjo pagalbos iš šio liudytojo ar jo brolio. L. veiksmai iš pradžių T. kėlė grėsmę dėl to, nes L. pirmas kirto, po T. smūgio viskas baigėsi. Kad po suduoto smūgio išsigando ir sutriko pats T. D., jis to neneigė, supratęs dėl galimų pasekmių, nes pasimatė kraujas, jis davė pats atsigerti nukentėjusiajam vandens, o galiausiai, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, lydėjo nukentėjusįjį iki šio namų, kas paneigia jo atžvilgiu buvusią grėsmę ir patvirtina supratus nusikalstamus savo elgesio padarinius. Sąlygų būtinai ginčiai ir šiuo aspektu nėra įrodyta. Be pirmiau paminėto, liudytojas M. A. tvirtino, kad T. D. sudavė smūgį L. J. kai išsilaisvino, kai šaukė „ateik ateik“ ir tada T. smogė, tuo metu abu stovėjo atsisukę ir vienas į kitą žiūrėjo, koks metro atstumas tarp jų buvo. Taigi, šiuo atveju atsakomybė kyla pagal sukeltas pasekmes. T. D. į medikus dėl jam kokių nors L. J. padarytų sužalojimų nesikreipė, to bylos duomenimis nėra užfiksuota, tuo tarpu L. J. kreipėsi dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. M. A. taip pat nurodė ir papasakojo, kad L. J. jis ir T. D. parvežė L. automobiliu namo ir parvedė L. iki namų iki pat buto durų. Užvedė laiptais, niekas negriuvo lipdamas laiptais, kas paneigtų griuvimo prielaidą ir kas visiškai neatitinka specialisto išvadai ir paaiškinimui teisme, kad tokio lygmens ir pobūdžio sužalojimas griuvimui visiškai nebūdingas ir mažai tikėtinas per eksperto visą darbinę patirtį. T. D. aplinkybes kaip L. J. buvo palydėtas ir parvestas namo irgi nutylėjo, kas taip pat aktualu įrodymų vertinimui veikos kvalifikavimo prasme. M. A., atsakydamas kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškino aplinkybių dėl L. J. parvežimo namo, duodamas parodymus teisme pripažino, kad nutylėjo šias aplinkybes, bijodamas savo atsakomybės dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas vartojęs alkoholinius gėrimus. Liudytojas L. A., duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu taip pat painiojosi. Vienu metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo duoti laisva valia, niekieno neverčiamas, jis davė teisingus parodymus, teisme davęs parodymus taip pat patvirtino, kad davė teisingus. Aiškino, kad teisme duoti parodymai yra teisingesni, nes dabar puikiai viską atsimena, o paklausus apie L. suduotus smūgius ir bėgantį kraują, tvirtino, kad pamiršo, neatsiminė, kad bėgo kraujas, dėl to ir nepasakė. Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo buvo pasakyta, kad T. atsistojo, išsilaisvino ir po keleto sekundžių smogė L. J. į dešinę veido pusę, pataikydamas į žandikaulį, nuo ko šis prikrito. Smūgio metu L. A. girdėjo braškėjimą, pamatė, kad kraujuoja iš burnos. Visa tai rodo, kad L. J. T. D. buvo sužalotas išgertuvių metu įvykusio tarpusavio konflikto pasekoje. Nors teigė, kad situacija buvo grėsminga ir, jei būtų matę, kad T. D. tikrai gresia gyvybei pavojus, būtų neleidę, kad L. J. T. D. pasmaugtų, būtų gelbėję, tačiau jokių gelbėjimo veiksmų, be pasyvaus stebėjimo abu apklausti liudytojais broliai A., kurie yra kaltinamojo draugai, neatliko, o galiausiai L. A. patvirtino, kad viskas įvyko labai greitai, per keletą sekundžių ir T. jų pagalbos nelabai reikėjo. Taip pat visi liudytojai aiškino, kad L. J. buvo stipriai apgirtęs ir gerokai girtesnis už T. D.. Pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo kūno masę, fizinį pasirengimą akivaizdu, kad kaltinamasis yra jaunas, stiprus, atletiškas, sportinio sudėjimo aukšto ūgio vaikinas, tuo tarpu kaltinamasis yra ženkliai už kaltinamąjį žemesnis ir smulkesnio kūno sudėjimo asmuo, kas taipogi analizuotina konflikto pasekoje galimos grėsmės bei kilusių pasekmių atžvilgiu, be to, esant pakankamai stipriai apsvaigusiam L. J., dėl ko abejonių bylos duomenimis nėra, T. D. elgseną vertinti kaip savigyną ar gynybinio pobūdžio veiksmą, ištirtais bylos duomenimis neadekvatu. Taigi, akivaizdu, kad T. D. panaudoto smurto šioje situacijoje motyvas – ne išsilaisvinimas ar apsigynimas, o kerštas ar atpildas dėl L. J. veiksmų. Dėl D. T. kvietimo liudyti gynėjos prašymu teismas sprendė, kad toks prašymas perteklinis, kadangi tai yra išvestinis duomuo ir tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl ko teismo vertinimu tiesiogiai įrodomosios reikšmės šioje baudžiamojoje byloje neturi, tačiau kaip išvestinis domuo, sąveikoje su kitais įrodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais betarpiškai patvirtina kaltinamojo kaltę ir turi įrodomosios reikšmės visų bylos duomenų kontekste kaltinimui dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo pagrįsti. Išreikalauti medicininiai duomenys iš Prienų skubios medicinos pagalbos skyriaus, t. y. 2021 m. liepos 31 d. kreipimosi į priėmimo skyrių dokumentuota medžiaga patvirtina, kad L. J., po jo sumušimo kaltinamojo ir M. A. automobiliu pargabentas namo ir palydėtas į butą, kuriame gyveno, nedelsdamas pagal fiksuotą kaltinime, pagal liudytojų parodymus ir iki artimųjų nukentėjusiojo pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigą laiko intervalą po įvykio sunkios būklės buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kas taip pat neginčijamai patvirtina buvus kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu nustatytu laiku, nustatytoje vietoje ir aptartomis aplinkybėmis ir neprieštarauja ir atitinka specialisto išvadą ir paaiškinimus teisme dėl būto fizinio poveikio nukentėjusiajam pobūdžio, sužalojimo mechanizmo ir masto, ir kt. Taip pat teismo iniciatyva pareikalauti dokumentai iš LSMU Kauno klinikų dėl nukentėjusiojo 2021 m. rugpjūčio 1 d. atvykimo į šią medicinos įstaigą tikslo ir aplinkybių, juose fiksuota medicininė dokumentacija sąveikoje su L. J. specialisto išvadoje konstatuotu sveikatos sutrikdymo mastu neprieštarauja ir tarpusavyje sutampa detalėse ne tik rašytinių bylos duomenų vertinimo aspektu, bet ir sąsajoje pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų bei eksperto parodymus teisiamojo posėdžio metu. Specialisto išvadoje sužalojimas aprašytas išsamiai, specialistas, davęs išvadą, ją patvirtino ir pasakė, kad tokia trauma griuvimo metu neatmeta galimybės kad galėtų būt patirta, tačiau iš praktikos ir sužalojimo pobūdžio sprendžiama, kad tai būtų menkai tikėtina, kad galėtų susižaloti ir patirti dvigubą žandikaulio lūžį krisdamas netgi ant betoninių laiptų, smūgis turėjo būti suduotas ganėtinai stiprus ir į žandikaulį, griuvimo metu, nesant kitų griuvimą patvirtinančių sužalojimų, griūti tokia jėga ir būtent apatiniu žandikauliu atsitrenkti, kad būtų patirtas žandikaulio lūžis, mažai tikėtina, tokios traumos patiriamos tiesioginiu smūgiu į žandikaulį ir smūgis turi būti stiprus, suduotas didele jėga, atitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir joms neprieštarauja. Aptarti duomenys, kurie yra nustatyti iš liudytojų, kaltinamojo, nukentėjusio parodymų, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimų rodo, kad atvykus į klinikas nukentėjusiajam buvo nustatytas dvigubas žandikaulio lūžis. Visi šie duomenys, vertinant juos visumoje ir sąsajoje patvirtina, kad T. D., tarpusavio konflikto metu, tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė L. J. nesunkų sveikatos sužalojimą, o kadangi abejonių dėl pakaltinamumo nėra, kaltinamasis turi atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką pagal atsiradusias pasekmes. Duomenų BK 28 straipsnio taikymui bylos medžiagoje nenustatyta, to neįrodė kaltinamasis bei nepagrindė jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį įrodyta, nes kaltinamasis tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.

Bylos duomenimis T. D. yra jauno ir darbingo amžiaus (1 t., b. l. 160), praeityje neteistas (1 t., b. l. 165-166), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 169-173), niekur nedirba (1 t., b. l. 174), gauna našlaičių pensiją 2 t., b. l. 182-183), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 177, 179, 181), mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 96). Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Baudžiamąją atsakomybę T. D. atžvilgiu lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikaltimą, gailisi. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK138 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dėl šio įvykio nukentėjusiojo atsiprašė tik sakydamas paskutinį kaltinamojo žodį, jam padarytos žalos nė trupučio neatlygino, jokiu būdu nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, viso teisminio nagrinėjimo metu iš esmės kaltę jis neigė. Dėl disponavimo psichotropine medžiaga baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamojo atžvilgiu nenustatyta, o dėl nesunkaus sveikatos surikdymo – baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis sutinka, kad buvo išgėręs, nurodo, kad buvo sąmoningas ir savo veiksmus suprato, teismas šiuos duomenis vertina kitaip, nes bylos duomenimis pavartotas alkoholio kiekis įtakojo elgsenos kontrolę ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors T. D. praeityje neteistas, bet kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo instituto pagrindu, kas parodo, kad su teisėsauga jis susiduria nebe pirmą kartą. Administracine tvarka praeityje baustas 6 kartus, baudos sumokėtos, tačiau turimi baustumai administracine tvarka asmenį charakterizuoja iš neigiamos pusės. Pagal pateiktą mokymosi charakteristiką asmuo charakterizuojamas teigimai. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į paskiausios kaltinamojo padarytos nusikalstamo veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo L. J. sukeltas pasekmes, paminėti duomenys nesuponuoja teismo išvados, kad nusikaltimas žmogaus sveikatai vis tik buvo atsitiktinis nusikalstamo elgesio rezultatas. Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis baustinas pagal straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas bausmes, sutinkant su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, kurios dydis paskirtinas pirmiau aptartų aplinkybių sąveikoje individualizacijos procese (BK 54 straipsnis). Skirti kitos bausmės rūšies nei pasiūlė prokurorė teismas, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, pagrindo nemato ne tik pirmiau aptartų duomenų kontekste, bet atsižvelgiant ir į kaltinamojo paties akcentuotą ne itin gerą turtinę padėtį bei tai, kad jam tenka pareiga atlyginti priteistus civilinius ieškinius bei proceso išlaidas, o taip pat, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas neatitiktų ir BK 65 straipsnio 1-2 dalies nuostatų. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šiuo atveju bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.) Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Pirmiau aptartų duomenų kontekste, prokurorei prašant, nukentėjusiajam neprieštaraujant, vertinant tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, taikytinas arešto bausmės atidėjimas T. D. atžvilgiu, paskiriant BK 75 straipsnio 1, 5 dalyse numatytus įpareigojimus, kurie tarpusavyje dera ir neprieštarauja, ir turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, manant, kad perspektyvoje padarys išvadas.

Dėl civilinio ieškinio

2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu L. J. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 107). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 109-111), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 120,00 Eur turtinei ir 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis T. D. nei su vienu pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, paprašytas įvardinti, kokia suma turėtų būti adekvati tiek neturtinę, tiek turtinę žalą kompensuoti, jokios konkrečios sumos neįvardijo.

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto kūno sužalojimo iš pradžių gydėsi Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. Smurtinio nusikaltimo metu buvo ne tik fiziškai sužalotas, ne tik patyrė ilgalaikį skausmą, to pasekmes jaučia iki dabar, tačiau patyrė ir didelį moralinį stresą bei pergyvenimus, dėl ko naudojo raminamuosius, spaudimą ir skausmą mažinančius vaistus, skausmą jaučia iki dabar, gydymas tęsiasi, patyrė dvasinį diskomfortą ir nepatogumus - bijojo išeiti į viešumą (viešumos vengia iki šiol), buvo pažemintas ir paniekintas bendruomenės, kurioje gyvena, gyventojų akyse, kas jaučiasi iki dabar, nes tenka išgirsti įvairias replikas, bijo, kad kaltinamasis keršydamas, kad inicijuotas ikiteisminis tyrimas, vėl gali panašiai pasielgti. Patyrė ir kelionės išlaidų – 2021 m. rugpjūčio 1, 9, 18, 31, rugsėjo 7 d. vyko gydymo tikslais į Kauno klinikinę ligoninę. Atstumas Jieznas-Kaunas-Jieznas yra 120 km. Jį vežiojo automobiliu Volkswagen Passat, kuris 100 km. sunaudoja 6,2 – 6,6 litrus dyzelino, kurio kaina tuo metu vidutiniškai buvo apie 1,10 Eur už litrą. Bendra išleista kurui (dyzelinui) suma sudaro 42,00 Eur.

Dėl sukruvintų drabužių - marškinėlių - ieškinio nereiškia, laiko tai mažareikšmiškumu. Gydymui (vaistams) aš išleido – Ospamox – 1 pakuotė, 7,40 Eur, Eludril Care – 6 pakuotės po 9,60 Eur, iš viso 57,60 Eur, Dolmen 25 mg – 2 pakuotės po 3,10 Eur, iš viso 6,20 Eur, Ibuprofen 400 mg – 1 pakuotė 1,60 Eur, Nimesil 100 mg – 2 pakuotė po 6,85 Eur, iš viso 13,70 Eur, Medrul Ultrasoft non-woven swabs sterile5*5 – 30 pakuočių po 0,05 Eur, iš viso 1,50 Eur. viso vaistams išleido 88,00 Eur. Neturėdamas patirties apmokėjimo čekių už vaistus ir transporto išlaidas neišsaugojo, tuo metu advokatas dar nebuvo paskirtas.

Teisminio proceso metu nukentėjusysis pateikė patikslintą, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 196,00 Eur turtinei ir 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 90-92). Papildomai nurodė, kad du kartus vyko maršrutu Jieznas-Prienai tolimesniam gydymui į UAB „Tikodenta“, atstumas 20 km, todėl papildomai patyrė 8,00 Eur transporto išlaidoms. Taip pat gydymui UAB „Ekodenta“ sumokėjo 60,00 Eur. Pateikė kuro įsigijimo bei gydymo dokumentus (2 t., b. l. 94).

Nors kaip nurodė nukentėjusysis dėl teisinių žinių stokos išsaugojęs kvitų neturi, o būnant itin parastos sveikatos pirmas šešias savaites viskuo rūpinosi, mama, kuri pirko vaistus, medicinos, kitas būtinas priemones tikslu užtikrinti elementariuosius gyvybiškai svarbius sūnaus poreikius, rūpinosi jo gyvensena, emocine būsena, maistu, jo paruošimu, higiena, tuo tarpu kaltinamasis visiškai niekuo neprisidėjo ir nepagelbėjo L. J., be to, nukentėjusysis lankėsi pas kinezaterapeutę, lankėsi pas specialistus dėl dantų sukandimo ir pan., todėl, teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaidos, kurios yra ne per nedidelės ir neužaukštintos, nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo. Kaltinamajam neteisėtais veiksmais padarius turtinę žalą nukentėjusiajam, T. D. privalo atlyginti L. J. turėtas išlaidas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant 196,00 Eur turtini žalai atlyginti.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, akivaizdu, kad esant tokio pobūdžio ir laipsnio sveikatos sužalojimui nukentėjusysis patyrė labai didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, nemalonius pojūčius ir išgyvenimus bei nepatogumus ir diskomfortą tiek kasdieniame, tiek socialiniame gyvenime. Nukentėjusiajam buvo atliktos žandikaulio operacijos, suteiktos medicinos paslaugos, jis buvo gydomas Kauno klinikose, stacionarizuotas į veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, vėliau ambulatoriškai gydymas tęsiamas namuose, skirtos reabilitacinės procedūros, lankytasi pas kineziterapeutę, odontologus it t. t. Sutiktina su tuo, kad dėl sužalojimo pablogėjo nukentėjusiojo psichinė emocinė sveikata, suprastėjo bendravimo galimybės, atsirado nepatiklumas žmonėmis ir draugais, teko ilgą laiką gydytis, būti namuose, kas apribojo galimybę dirbti ir gauti pastovias pajamas, būti ne tik nepriklausomu nuo artimųjų finansiškai bei socialiai, bet tuo pačiu ir visaverčiu visuomenės nariu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be paminėto atsižvelgtina ir į kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki tol buvusius tarpusavio ryšius, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, į tai, kad iki konflikto tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo buvo kartu vartotas alkoholis, kas be abejonės sąlygojo nusikalstamą elgseną, be to, vertintina ir turtinė finansinė padėtis, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir pan. Bylos duomenimis nukentėjusiajam iki šiol likę liekamieji reiškiniai dėl sukandimo, skausmo valgant kietesnį maistą, burnos higienos priežiūros, tačiau nagrinėjau atveju kaip sveikatos sutrikdymo pasekmės tiesioginio rezultato, breketų būtinumo, teismas šiuo atveju neanalizuoja ir plačiau ir dėl to nepasisako, kadangi byloje nėra pateiktų objektyvių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti. Kita vertus, atsiradus ateityje tokioms išlaidoms, dėl jų spręstina civilinio proceso tvarka. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas plačiau neanalizuoja ir galimai sulygto nukentėjusiojo darbo įvykio dienai, nes tokių duomenų byloje nėra pateikta, kita vertus, tokia aplinkybė esminės įrodomosios reikšmės neturtinės žalos dydžiui apspręsti neturi, o reikalavimo dėl negautų pajamų byloje nėra. Esant aptartoms aplinkybėms, spręstina, kad pagal teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, satisfakcija nukentėjusiojo moralinei skriaudai atlyginti būtų priteisiant iš kaltinamojo 2 500,00 Eur sumą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 345,16 Eur už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 141-142).

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad L. J. buvo atliktos šios ambulatorinės paslaugos: 2021 m. liepos 31 d. VšĮ Prienų ligoninėje dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, sumušimo – chirurgo konsultacija; 2021 m. rugpjūčio 18 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio lūžio, kelių sričių – burnos chirurgo konsultacija; 2021 m. rugpjūčio 31 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio – veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija; 2021 m. rugsėjo 7 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio lūžio, kelių sričių– veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija (nuimtas lankinis įtvaras nuo viršutinio arba apatinio žandikaulio). Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. L. J. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose stacionare dėl apatinio žandikaulio lūžio, kelių sričių, jam buvo atlikta: 2021 m. rugpjūčio 1 d. galvos smegenų kompiuterinė tomografija, apatinio žandikaulio lūžio uždara repozocija su fiksacija; 2021 m. rugpjūčio 3 d. bendroji anestezija, ASA 29, apatinio žandikaulio išorinė fiksacija po rekonstrukcijos vieliniais tarpžandikauliniais įtvarais. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 345,16 Eur. Kauno teritorinės ligonių kasos turėtos išlaidos, kurių apimties ir dydžio iš esmės nesutikdamas su civiliais ieškiniais, neginčijo kaltinamasis, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, dėl to teismui abejonių nėra, todėl laikytinos pagrįstomis ir kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Ieškinys tenkintinas visikai, iš kaltinamojo T. D. priteisiant 345,16 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam L. J. 2021 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų garantuojamas teisinė pagalba (2 t., b. l. 25). 2022 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 186), pagal kurią už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato išlaidos sudaro 532,10 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl ši suma pagal pateiktus dokumentus priteistina iš jauno ir darbingo amžiaus, neturinčio sveikatos problemų, gaunančio išmokas ir turinčio savo vardu registruotino nekilnojamojo turto kaltinamojo, kuris turi pareigą atlyginti susidariusias proceso išlaidas (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Kiti procesiniai klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. T. D. priklausančiai ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 185), kuris 2022 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. (2 t., b. l. 134-135), kuri paliktina galioti iki civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam visiško atlyginimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamajam T. D. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veikos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9-10), kuri 2022 m. sausio 27 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, palikta nepakeista (2 t., b. l. 50-51), naikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, esantys kompaktiniame diske, kuris pateiktas kartu su baudžiamąją byla (1 t., b. l. 46), nuosprendžiui įsitesėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra vokas (1 vnt.), kuriame su tirti pateiktomis objektų pakuotėmis – degtukų dėžute, kurioje yra 2 vnt. degtukų, kurie perduoti saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą (1 t., b. l. 58)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. D. paskirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis T. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis T. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu/darbu ar vykimu į gydymosi įstaigą, ir paskirti pareigas – visą bausmės atidėjimo laiką tęsti mokslą/dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš T. D. nukentėjusiojo L. J. naudai 196,00 Eur turtinei ir 2 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš T. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 345,16 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 16 ct) žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą – T. D. priklausančiai ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d., palikti galioti iki civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam visiško atlyginimo įvykdymo.

Iš T. D. valstybės naudai už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisti 532,10 Eur. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Daiktinius įrodymus – vaizdo įrašus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, esančius kompaktiniame diske, kuris pateiktas kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsitesėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktinius įrodymus – voką, kuriame su tirti pateiktomis objektų pakuotėmis – degtukų dėžute, kurioje yra 2 vnt. degtukų, kurie perduoti saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė