Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. S., pareiškėjos K. T. atstovei pagal įgaliojimą L. T., pareiškėjų atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. T. ir R. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims V. B., A. P., E. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai K. T. ir R. S. patikslintu pareiškimu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog po S. P., (mirusio -), mirties, palikimą faktiškai lygiomis dalimis priėmė vaikai A. P. (S.), gim. - ir J. P., gim. -, ir nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė žemės sklypą A. P. valsč., A. kaime po S. P. mirties iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.); 2) pripažinti, jog įstatymo nustatytas terminas dokumentams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai terminą (1 t., 11-14 b.l.).

Pareiškėjai nurodė, kad jiems atkuriamos nuosavybės teisės į senelio S. P. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą - 0,98 ha žemės sklypą, esantį S. gatvėje (tuometinis adresas - A. P. valsčius, A. km.). Senelis S. P. mirė -. 1998-01-21 Kauno apskrities sprendimu Nr. 1191 pareiškėjai K. T., atkurtos nuosavybės teisės į dalį senelio valdyto nekilnojamojo turto, t.y. į 0,245 ha žemės sklypą; pareiškėjui R. S. - į 0,19 ha; O. S. – į 0,20 ha (mirusi, teisių perėmėja - suinteresuotas asmuo V. B.), į likusią dalį nuosavybės teisės neatkurtos.

Nurodė, kad 2006 metais buvo patikslintas laisvos žemės fondas ir toliau tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas. Po laisvos žemės fondo patikslinimo 2010 metais nuosavybės teisės atkurtos K. T. į 1,27 aro; R. S. – į 1,26 aro; O. S. – į 1,26 aro žemės sklypus, esančius V. plente.

2013-12-06 raštais Nr. 8SD-(14.8.94.)-5904 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius informavo, jog nagrinėjant savininko S. P. byloje esančius dokumentus, neaišku, kas valdė žemę iki 1940 metų. Kartu atsiuntė ir Kauno miesto skyriaus Komisijos 2013-11-13 pasiūlymą Nr. 8PRT-(14.8.6)-23-5, kuriame nurodoma, jog esamų dokumentų dėl buvusio savininko S. P. turėtos žemės bendro ploto 0,98 ha Kauno apskr. A. P.., A. km., nepakanka nustatyti kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė žemės sklypą po S. P. mirties iki nacionalizacijos. Buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tuo pačiu informavo, kad papildomi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą terminą, o jeigu prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepateiktas - tik atnaujinus terminą, prašymui pateikti.

S. P. nuosavybės teise valdė 0,9800 ha žemės sklypą, esantį A.P. valsč. A. km., mirė -. Po jo mirties sodyboje liko gyventi ir visą palikimą lygiomis dalimis faktiškai priėmė vaikai - J. P. (įpėdinė O. T. S.) ir A. P. S. (įpėdiniai - K. T. ir R. S.).

Pareiškėjams nežinoma dėl kokių priežasčių J. P. ir A. P. S. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau turtą valdė, juo naudojosi, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Kaip palikimą priėmė ir kilnojamąjį, ir nekilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus lygiomis dalimis, po ½ dalį. Pareiškėjų turimomis žiniomis A. P. S. išsikėlė gyventi kitur apie 1942 metus. Sodyboje liko gyventi J. P. su šeima ir G. P.. Aplinkybę, jog 1944 metais sodyboje gyveno J. P. patvirtina ir išrašas iš namų knygos. Pareiškėjai prašo teismo atnaujinti terminą papildomiems nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, kadangi tokia būtinybė iškilo tik po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba iš naujo išnagrinėjo nuosavybės teisės atkūrimo bylos medžiagą. Pareiškėjai iš karto, gavę informaciją kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėjas R. S. pareiškimą palaikė, prašė tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais. Pareiškėjų K. T. ir R. S. atstovė advokatė Daiva Jurevičienė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės dėl pareiškimo patenkinimo neprieštaravo. Atstovė A. B. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus (1 t., 115-120 b.l.).

Suinteresuotiems asmenims V. B., A. P., E. G. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (1 t., 150, 152, 153, 156 b.l.). Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė prašymą, kuriuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 t., 140 b.l.), iš kitų suinteresuotų asmenų prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Atsiliepimų į pareiškimą suinteresuoti asmenys nepateikė. Byla nagrinėjama iš esmės, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Byloje nustatyta, kad S. P. iki savo mirties (-) nuosavybės teise valdė 0,98 ha žemės A. P. valsčiuje, A. km., dabartinis adresas Kaunas, S. g. 1 (1 t., 16, 23, 26, 28 b.l.). Po S. P. mirties sodyboje liko gyventi sūnus J. P., gim. -, su šeima, dukra A. P. (S.), gim. -, (1 t., 17,19 b.l.), G. P. (S. P. sesuo) ir S. P. sutuoktinė M. P., kuri mirė - m.

Byloje apklaustų liudytojų L. K. D. ir A. O. G. parodymais nustatyta, kad J. P. su šeima, A. P. 1946 m. po sodybos apšaudymo, buvo priversti nedelsiant išsikelti gyventi kitur. Taip pat šios liudytojos patvirtino, kad palikimą po tėvo mirties priėmė sūnus J. P. ir dukra A. P., jie kartu ūkininkavo, dirbo žemę ir ja naudojosi.

Pareiškėjai K. T. ir R. S. yra A. P. – S. vaikai ir S. P. anūkai. Pareiškėjai atitinkamai 1993-08-12 ir 1993-08-30 tuometinei Kauno miesto valdybai (dabartinė teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba, toliau – NŽT)) pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio S. P. valdytą žemę, nuosavybę patvirtinančiu dokumentu nurodydami Kauno valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymėjimą Nr. P-83, kuriame nurodyta, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, žemės rūšiavimo komisijos 1937-1938 metų nutarimų knygoje, 1938-01-11 nutarime įrašytas savininkas S. P. (tėvo vardas nenurodytas) A. P. valsčiuje A. seniūnijoje A. (taip dokumente) kaime turėjęs 0,98 ha žemės (1 t., 28 b.l.). Iš Lietuvos centrinio archyvo 2003-06-12 pažymėjimo Nr. R4-42976 matyti, kad 1938-06-27 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijai pateiktame Kauno apskrities A. P. valsčiaus A. seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas S. P., A. kaime turėjęs 0,98 ha III rūšies ariamos žemės. Pažymėjime taip pat nurodyta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, gyventojo J. P. buto – ūkio lape įrašyti J. P. šeimos galva, 1949-08-04 išvadoje, 1950-08-23 Registracijos pažymėjime Nr. 4022, Kauno apygardos archyvo 1994-0921 pažymėjime Nr. P-178 nurodyta, kad namų valda registruota J. P. vardu (1 t., 68-69, 74 b.l.; Nuosavybės atkūrimo bylos 90, 91-88 lapai).

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į S. P. iki 1925 m. vasario 5 d. (mirties) nuosavybės teise turėtą žemę, visų pretendentų ir pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti įsakymai ir sprendimai, kuriais iš dalies buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. P. valdytą žemę. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į likusią nekilnojamo turto dalį 0,98 ha (2010-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-21 įsakymo Nr. 01-299 ir sprendimų Nr. 1191 ir 1192 pakeitimo Nr. Ž8-172, 1 t., 24-26, 95 b.l.), 1999 m. buvo sudarytas žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti detalusis planas (1 t., 96-102 b.l., ). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu sudaryta komisija savo posėdyje 2013-11-13 nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka dokumentų, įrodančių, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizavimo metu buvo žemės, kurią iki 1925 m. valdė S. P., savininkais (1 t., 23 b.l.).

Taigi, byloje reikia nustatyti kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus nuosavybės teise valdė po S. P. mirties.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad, jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Teismas civiliniame procese nagrinėdamas byloje pateiktus dokumentus (kurių žemėtvarkos skyriui nepakako atkurti nuosavybės teisių), daro išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus komisijos, sudarytos žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2013-11-13pasiūlymas, Nuosavybės atkūrimo byloje esantys išlikę archyviniai dokumentai, kurie pateikti į bylą su ieškiniu: 1993-04-30 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. P-83 (1t. 28 b.l.), Lietuvos centrinio archyvo 2003-06-12 pažymėjimas Nr. R4-42976, 1938-06-27 Kauno apskrities žemės rūšiavimo A. P. valsčiaus A. seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žinios, išrašas iš Namų valdos inventorinės bylos (1 t., 55, 56, 68-69, 74, 87 b.l.) patvirtina, kad J. P. iki 1940 m. ir vėliau gyveno namų valdoje. Liudytojų parodymai, patvirtina kad po S. P. mirties (1925-02-05) palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti J. P. ir A. P. – S., kuri 1942 m. išvyko gyventi į kitą vietą, o J. P. su šeima gyveno iki 1946 m.

Aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. P. iki savo mirties 1925-02-05, nuosavybės teise valdė 0,98 ha žemės sklypą A. P. valsčiuje, A. km., Kauno apskrityje. A. kaimas, buvęs A.P. valsčiuje, tuo metu priklausė Suvalkų apygardai, kurioje civilinę teisę reglamentavo Prancūzijos Civilinis kodeksas (Napoleono kodeksas), todėl nustatant, kas po S. P. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti vadovaujamasi Napoleono kodekso Trečiosios knygos Pirmojo titulo Pirmojo skyriaus 718-724 straipsniais. Napoleono kodekso 774-814 straipsniai numatė, jog palikimas yra priimamas tam tikrais aktyviais veiksmais, kurie byloja apie įpėdinio ketinimą palikimą priimti arba nebylūs palikimo priėmimo veiksmai, tai kaip paveldėtojas atlieka savo veiksmus patvirtinančius jo ketinimą priimti palikimą ir jis tai atlieka tik būdamas įpėdiniu, tai yra faktiškai priimdamas palikimą, asmuo turi ir toliau gyventi ūkyje, prižiūrėti ūkį, dirbti žemę, mokėti mokesčius. Pagal Napoleono kodekso nustatytą įstatyminių įpėdinių eilę pirmosios eilės įpėdiniai buvo palikėjo teisėti vaikai, jų nesant - vaikai ne iš santuokos, po to - sutuoktinis. Įpėdinių amžius paveldėjimo teisės neapribojo. Esant teisėtiems vaikams, sutuoktinis paveldi ne nuosavybėn, o tik iki gyvos galvos valdyti (minimo Kodekso 767-773 straipsniai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po S. P. mirties liko jo vaikai: J. P., gim. - m., dukra A. P. (S.), gim. - m. (1 t., 17,19 b.l.), kurie buvo teisėti pirmos eilės paveldėtojai. Abu mirusio S. P. vaikai, ir toliau liko gyventi tėvo ūkyje, nuo pat palikimo atsiradimo dienos iki žemės nacionalizavimo (1940 m.), dirbo 0,98 ha ploto žemės sklypą, mokėjo mokesčius, rūpinosi ūkiu, tokie vaikų veiksmai pilnai atitiko faktinio palikimo priėmimo tvarką, nustatytą Napoleono kodekse. Todėl, įvertinus byloje surinktą medžiagą, galima spręsti, kad J. P. ir A. P. – S. palikimą priėmė kaip pirmos eilės įpėdiniai, faktiškai pradėdami jį valdyti. Kadangi abu mirusiojo S. P. vaikai palikimą priėmė kartu, jiems tenkantis palikimas dalintinas po lygiai. Prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po S. P., (mirusio - m.), mirties palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti lygiomis dalimis priėmė vaikai A. P. (S.), gim. - m., ir J. P., gim. - m., ir abu paveldėtojai nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė žemės sklypą A. P. valsč., A. kaime po S. P. mirties iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl terminų atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai K. T. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio S. P. žemę 1993-08-12, o R. S. – 1993-08-30 (Nuosavybės atkūrimo bylos Nr. 1769, 87, 76 lapai). Valdyba, priėmusi pareiškėjų prašymus, trūkumų dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, savo išvadomis ir sprendimais nustatė teisę atkurti ir atkūrė jiems nuosavybės teises į S. P. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Pareiškėjų teigimu, tokia valstybinių institucijų pozicija pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą suteikė pagrįstus lūkesčius, kad šis procesas vyksta be jokių kliūčių ir nėra problemų dėl galutinio nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimo. Teismas iš esmės sutinka su tokia pareiškėjų pozicija, kad esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog pateiktų nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pakanka, nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta ir, kad nuosavybės teisės į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę bus atkurtos. Darytina išvada, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių.

Aplinkybė, kad kilo neaiškumų dėl žemės valdymo iki 1940 m. ir kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise, buvo nustatyta tik 2013-11-23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014-03-24 informavo pareiškėjus, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo (1 t., 22, 23 b.l.; Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1769, 337-334 lapai). Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjai, dėl objektyvių priežasčių, negalėjo pateikti papildomų dokumentų iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjai terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į S. P. įpėdinių A. P.-S. ir J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybė turėjo 14,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš kiekvieno pareiškėjo išieškotina po 7,25 Eur (14,50 : 2) į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442- 448 straipsniais,

nusprendžia:

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po S. P., (mirusio -), mirties palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti nuosavybės teise lygiomis dalimis priėmė vaikai A. P. (S.), gim. -, ir J. P., gim. -, ir nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė žemės sklypą Kauno apskrityje, A. P. valsč., A. kaime po S. P. mirties iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.);

2) atnaujinti pareiškėjams K. T. ir R. S. praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Priteisti valstybei iš K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 7,25 Eur (po septynis eurus 25 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.