- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-648-786/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00041-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. L. pareiškimu suinteresuotam asmeniui D. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L. po savo motinos E. U. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausiusį turtą.
2. Pareiškime nurodė, (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. U.. Mirties dieną ji buvo išsituokusi, jos buvęs vyras A. U. taip pat miręs. A. U. nėra pareiškėjos tėvas, jos gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Pareiškėjos brolis A. U. mirė 1984 m., jis santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo. Pareiškėja kartu su mama gyveno mamai nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 1 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė J. Viederienė patvirtino testamentą, kuriuo E. U. visą savo turtą paliko pareiškėjai J. L.. Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute, naudojosi juo kaip savu, juo rūpinosi, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius, naudojosi palikėjos daiktais bei namų apyvokos reikmenimis ir kitais daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmu, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė. J. L. dėl nežinojimo, kad privalu po motinos mirties kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, šių veiksmų neatliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
3. Prašo pareiškimą patenkinti, nustatant, kad pareiškėja po motinos E. U. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą, nors į notarų biurą nesikreipė ir dėl to praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
4. Suinteresuotam asmeniui D. B. procesiniai dokumentai įteikti. Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
5. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
6. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. U. (b. l. 8), mirties dieną E. U. buvo išsituokusi, jos buvęs vyras A. U. taip pat miręs. A. U. nėra pareiškėjos tėvas, pareiškėjos gimimo liudijime tėvas nenurodytas (b. l. 10). Pareiškėjos brolis A. U. mirė 1984 m., jis santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo. Pareiškėja kartu su mama gyveno mamai nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). 2008 m. balandžio 1 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė J. Viederienė patvirtino testamentą, kuriuo E. U. visą savo turtą paliko pareiškėjai J. L. (b. l. 7). Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute, naudojosi juo kaip savu, juo rūpinosi, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius (b. l. 12), naudojosi palikėjos daiktais bei namų apyvokos reikmenimis ir kitais daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmu, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė. J. L. dėl nežinojimo, kad privalu po motinos mirties kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, šių veiksmų neatliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 6).
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad J. L. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. U. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos J. L. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.