- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- I1-2113-811/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03996-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kurį patikslinęs (b. l. 21–22), prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinės žalos ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pakeistas Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad jis 2020 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus PN buvo patikrintas dėl neblaivumo ar apsvaigimo greito tyrimo testu, kuris parodė, kad pareiškėjas yra vartojęs chemines medžiagas. Pareiškėjui paprašius atlikti pakartotiną testą jam atsakyta, kad kitą testą pareiškėjas gali atlikti tik už asmenines lėšas, todėl pareiškėjas privalėjo sumokėti 84,40 Eur, nors to buvo galima išvengti. Be to, pareigūnai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas minėtą dieną buvo apsvaigęs (nurodė, kad jo eisena svyruoja, nuotaika verksminga, netikslūs judesiai). Pareiškėjas pažymi, kad PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiškos, dažnai brokuotos, o pareigūnai vengia atlikti pakartotinius testus.
Atsakovės atstovo veiksmai pareiškėjui sukėlė nerimą, neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 10 000 Eur. Skunde pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turtinę žalą – 84,40 Eur, sumokėtus už atliktą testą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–43).
Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. įtarus, kad pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis 20 val. buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitą tyrimo priemonę (testą) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA ir MCAT. 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas. Nesutikdamas su testo rezultatu, pareiškėjas prašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas. 2020 m. rugsėjo 22 d. tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Laboratorija), kurioje nustatyta, kad pareiškėjo šlapime katinono, metkatinono, metilmetkatinono (3-MMC), mefedrono (4-MMC), metiletkatinono (4-MEC), metilono, metilendioksipirovalerono (MDPV), sintetinių kanabinoidų (AB-FUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMB-CHMICA, JWH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta. Nustatyti medžiagos AB-PINACA nebuvo galimybės, nes laboratorija neturėjo šios medžiagos kontrolinio standarto. Laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjui nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė nesant pažeidimo sudėties.
Atsakovės atstovas pažymi, kad iš Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių. Teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Taigi, šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 72-75).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad siekiant patikrinti procedūros, kurios metu patikrinama, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisėtumą, būtina įvertinti visus ją sudarančius veiksmus, iš jų – ir: ar procedūrą vykdė turintis teisę pareigūnas; koks buvo Aprašo 6.1–6.4 punkte numatytas požymis įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas; ar tinkamai įvertinta bendra asmens būklė ir koks / kokie apsvaigimo požymiai nustatyti; kokia greito tyrimo priemonė (testas) naudota.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Aprašo nuostatas. Aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d.) reglamentuojantis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą, be kita ko, nustato, jog kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (Aprašo 3 p.). Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (1 priedas) surašymas (Aprašo 4-4.6 p.). Aprašo 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Aprašo 6-6.4 p.). Pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo Akto 1–8 punktus (Aprašo 10 p.). Aprašo 11 punkte nustatyta, jog jei dėl suimtojo (nuteistojo) būklės (dėl sužalojimų ar kitų priežasčių) neįmanoma įvertinti bendros asmens būklės, pareigūnas nedelsdamas turi kviesti laisvės atėmimo vietos medicinos specialistus arba organizuoti suimtojo (nuteistojo) konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (Aprašo 14 p.). Jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 p.).
Iš Laboratorijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo šlapime psichiką veikiančių medžiagų nerasta. Taigi pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė.
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų - valstybės tarnautojo / darbuotojo kortelės (b. l. 126-127) matyti, kad tyrimą atlikusiam pareigūnui buvo suteikta teisė tokį tyrimą atlikti, t. y. patikrinti nuteistų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų – pareigūnas A. M. buvo išklausęs mokymus „Nuteistų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pagrindai“.
Iš pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. sausio 2 d. pažymos (b. l. 125) matyti, kad pareiškėjas buvo tikrinamas dėl apsvaigimo pareigūnui įtarus dėl pareiškėjo nekoordinuotų judesių bei svyruojančios eisenos ir stovėsenos.
Pagal Aprašo 5 punkto nuostatas neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl atveju pareigūnas, pastebėjęs požymius, leidžiančius įtarti apsvaigimą, pagrįstai greitąja tyrimo priemone (testu) atliko patikrinimą dėl pareiškėjo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų.
Pareiškėjas nesutiko, kad atliktas išsamus tyrimas turėjo būti apmokamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis. Tačiau Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo pagrindu neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų nenustatyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti 84,40 Eur išlaidų už pakartotinai atliktą testą.
Nesant neteisėtų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.