Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas: 1) 2010-05-12 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 201 str. 2 d.-40 MGL (5200 Lt) bauda, įskaičius į bausmės laiką laikinojo sulaikymo laiką, nustatyta galutinė bausmė-36 MGL (4680 Lt) bauda; 2) 2011-05-19 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 4 d.- 2 m. l. at. ir taikyta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis, 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-12 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta-2 metai laisvės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones bei 40 MGL (5200 Lt) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-02-28 iki 2010-03-02 ir nustatytas paskirtos baudos dydis-36 MGL (4680 Lt) bauda. Taip pat į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2010-05-12 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį;

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji savavaldžiavo.

Tai yra kaltinamieji R. B. ir R. G., 2008 m. birželio 24 d. apie 6 val., veikdami kartu, J. M. gyvenamojo namo, esančio Tverų miestelyje, Tverų sen., Rietavo sav., kambaryje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę panaudodami fizinę prievartą, reikalaudami iš J. M. pinigų už išdaužtus automobilio langus - R. G. sudavė smūgį kumščiu J. M. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, lydimą nosies kaulų lūžių, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o R. B. po R. G. suduoto smūgio J. M. nugriuvus ant lovos dūrė peiliu nukentėjusiajam J. M. į krūtinės ląstą kairėje, padarydamas durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairėje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį J. M. į krūtinę, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, lydimą penkto šonkaulio lūžio, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei paėmęs prie krosnies buvusį semtuvėlį sudavė J. M. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, padarydamas muštines žaizdas galvoje ir pjautinę žaizdą kairiame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. G. su J. M. buvo susitarę, kad įvykio dieną J. M. atiduos R. G. pinigus už išdaužtus automobilio langus. Anksti ryte jie nuėjo į J. M. namus. Duris atidarė J. M. tėvas ir juos įleido į vidų. Paklausus ar yra sūnus, pasakė, kad yra kambaryje, o pats išėjo į lauką. R. G. ir J. M. (sūnus) kalbėjosi, J. M. pradėjo pulti su peiliu ant R. G., tada ar jis, ar R. G. gindamiesi sudavė vieną kartą J. M. į nosį. Nuo šio smūgio J. M. nugriuvo ant lovos, bet atsikėlęs vėl pradėjo juos pulti. Tada jis pasiėmė prie krosnies buvusį semtuvėlį apsigynimui, jeigu J. M. pultų ant jų su peiliu. Semtuvėliu J. M. nemušė, iš kur J. M. atsirado sužalojimai pasakyti negali.

Kaltinamasis R. G. taip pat kaltu neprisipažino ir parodė, kad maždaug prieš savaitę laiko nukentėjusysis J. M. (sūnus) buvo išdaužęs jo automobilio langus. Su J. M. jis buvo sutaręs, kad 500 Lt už išdaužtus langus atlygins J. M. tėvas per kelis kartus. Sutartą dieną iš pat ryto, kad J. M. neprigertų ar kur neišeitų, jis su R. B. nuėjo pas J. M. atsiimti pažadėtų tą dieną atiduoti 200 Lt. Duris atidarė tėvas. Jiems paklausus ar yra sūnus, tėvas pasakė, kad yra kambaryje. Jie įėjo į vidų, o tėvas paliko lauke. J. M. ieškojo po visus kambarius, rado paskutiniame. Jiems kalbantis su J. M. (sūnumi), šis pasakė, kad pinigų neduos, išsitraukė peilį ir ant jo puolė. Jį gindamas R. B. išmušė J. M. iš rankų peilį ir sudavė vieną smūgį į krūtinę, J. M. nuvirto ant lovos. Jis nesudavė J. M. nė vieno smūgio. Kur dingo peilis, nematė. Matė, kad R. B. sudavė vieną smūgį J. M.. Daugiau smūgių nematė. Matė, kad R. B. turėjo pasiėmęs rankoje semtuvėlį, bet kad juo būtų mušęs J. M., nematė. Kas sužalojo J. M. nežino. Liudytoja A. M. gulėjo lovoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. G., kurio parodymus teismas perskaitė vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3) p. pagrindu, parodė, kad 2008-06-23 vakare pas juos į namus atvažiavo jo sugyventinės sūnus R. B., kuris liko nakvoti. Ryte apie 6 val. atsikėlus, atsikėlė ir R. B., kuriam pasakius, jog eis pas J. M. paprašyti, kad pastarasis grąžintų jam 500 litų už automobilio langų stiklų išdaužymą, R. B. pasakė, kad eis kartu ir abu išėjo. Išgėrę nebuvo. Pasibeldus į J. M. namo duris, jas atidarė J. M. tėvas. Paklausus, kur J. M., atsakė, kad yra kambaryje. Jis su R. B. įėjo į vidų. Matė, kad kambaryje lovoje gulėjo A. M., o J. M. stovėjo priešais juos. Jis J. M. pasakė, kad sumokėtų jam pinigus už išdaužtus automobilio langų stiklus, kuriuos prieš kelias dienas buvo išdaužęs. J. M. pradėjo šaukti, kad pinigų neturi ir neduos, ir tuo metu pasiėmė peilį, lyg nuo pečiaus. J. M. su peiliu ėjo link jų. Jis stovėjo už R. B. nugaros. R. B. sudavė J. M. per dešinę ranką, kurioje turėjo peilį ir peilis nukrito ant grindų. Ar ranka, ar koja R. B. išmušė iš rankų J. M. peilį, nepamena. J. M. nugriuvus, R. B. sudavė pastarajam ne mažiau kaip du smūgius į veido bei galvos sritį, po ko J. M. pradėjo bėgti kraujas. Kad R. B. būtų dūręs J. M. į mentę, nematė. Kai J. M. buvo nugriuvęs ant grindų, R. B. buvo pasiėmęs semtuvėlį, kuriuo gąsdino J. M., jog suduos, bet kad būtų sudavęs, nematė. Po to į kambarį įėjo apylinkės inspektorius. Jis nesužalojo ir nemušė J. M., nesudavė nei vieno smūgio. Kad J. M. kairysis šonas būtų kruvinas, nematė, kruvini buvo J. M. veidas ir galva. Kambaryje visą laiką buvo A. M.. (T 1, b.l. 117-118, 127, 132)

Nukentėjusysis J. M. (sūnus), kurio parodymus teismas perskaitė vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1) p. pagrindu, parodė, kad 2008-06-24 apie 6 val. jam miegant savo namuose, išgirdo beldimą į duris bei girdėjo, kad, įėjus į namo vidų, klausė jo tėvo J. M. kur jis yra. Jis atsikėlė ir einant kambaryje sutiko kaimyną R. G. ir dar vieną iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris rankoje turėjo peilį. Jo sugyventinė A. M. liko kambaryje gulėti lovoje. Iš matymo pažįstamas vyriškis jam pasakė, kad reikia atsiskaityti už automobilio lango stiklus, kuriuos jis buvo išdaužęs ir tada R. G. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, po ko jis nugriuvo ant lovos ant dešiniojo šono ir pajuto dūrį į kairįjį šoną. Įdūrė iš matymo pažįstamas vyriškis. Tada vienas iš vyriškių uždarė kambario, kuriame miegojo A. M., duris. Jam gulint lovoje iš matymo pažįstamas vyriškis rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau aštuonių smūgių į įvairias kūno vietas. Kur liko peilis ir kas bei kur jį padėjo, nematė. R. G. stovėjo šalia, jis nieko nedarė. Girdėjo, kad R. G. vyriškiui sakė: „ atiduok peilį, nesišvaistyk su peiliu”. Iš matymo pažįstamas vyriškis liepė jam eiti nusiprausti. Jautė, kad iš šono bėgo kraujas, taip pat visas veidas buvo kruvinas. Nuėjus į virtuvę prausėsi veidą, o tuo tarpu iš matymo pažįstamas vyriškis paėmė nuo grindų buvusį semtuvėlį ir juo sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį. R. G. visą laiką šaukė, kad jis grąžintų skolą už išdaužtus automobilio langus. Po suduotų smūgių semtuvėliu į kambarį įėjo apylinkės inspektorius. Kai jam įdūrė vyriškis ir po to jį mušė, rankose jau peilio neturėjo. Mano, kad jį mušė, todėl, kad 2008-06-21 vakare jis išdaužė R. G. priklausančio automobilio „ VW Golf„ langus. (T. 1, b.l. 9-10)

Šiuos parodymus nukentėjusysis J. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (T. 1, b.l. 12-16)

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. (tėvas) parodė, kad įvykio rytą 6:30 kaltinamieji pasibeldė į jo namų duris. Atidarius duris stovėjo kaltinamieji, R. B. rankoje turėjo peilį. Kaltinamieji klausė, kur yra sūnus, jis pasakė, kad kambaryje. Kaltinamieji įėjo į kambarį ir pradėjo mušti jo sūnų. Matė, kad sūnų R. B. daužė semtuvėliu, kad sūnui bėga kraujas, todėl išbėgo pas inspektorių A. P. kviesti pagalbos. Ar mušė sūnų R. G., negali pasakyti. Kaip dūrė peiliu, nematė.

M. ir jo sūnus miegojo viename kambaryje tik skirtingose lovose. Jo sūnų kaltinamieji pradėjo mušti tame kambaryje, kur gulėjo A. M.. Dar R. B. mušė ir A. M., bet R. G. liepė liautis, sakė, kad ji nekalta. Girdėjo, kaip kaltinamasis R. G. liepė R. B. padėti peilį. Kaltinamieji reikalavo 500 Lt už sūnaus R. G. automobiliui išdaužtus langus.

Liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusysis J. M. buvo išdaužęs kaltinamojo R. G. automobilio langus. Praėjus kuriam laikui apie 6:30 ryto į jų namus atvyko abu kaltinamieji. Nežino, kas atidarė duris, bet kaltinamieji įpuolę į kambarį klausė, kur yra J.. Ji gulėjo virtuvėje, o J. M. sėdėjo lovoje prie lango. Kaltinamieji pradėjo aiškintis dėl stiklų išdaužimo ir žalos atlyginimo ir šaukti, kelti triukšmą, mušti. Mušė R. B. rankomis. Matė, kad R. B. rankose kažkas sublizgėjo. Bet kaltinamieji užtrenkė duris ir ji nieko nebematė, tik girdėjo triukšmą. Kaltinamieji stipriai daužė nukentėjusįjį, nes bildėjo sienos. Paskui liepė J. M. nusiprausti, nes buvo kruvinas. J. M. atėjo praustis į kambarį, kuriame ji gulėjo. Tada R. B. nuo krosnies paėmė semtuvėlį ir juo mušė J. M., kol atvažiavo inspektorius A. P.. Iki kaltinamųjų atėjimo J. M. sužalotas nebuvo. Ji bijojo keltis iš lovos ir ką nors sakyti, nes R. B. buvo prie jos priėjęs, suėmęs už gerklės ir žadėjo pasmaugti, bet R. G. neleido nieko jai daryti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. M., kurios parodymus teismas perskaitė vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2) p. pagrindu, nes liudytoja neprisiminė visų aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, parodė, kad 2008-06-24 apie 6 val., gulėdama lovoje girdėjo, kad kažkas pasibeldė, įėjo į vidų bei kalbėjosi su vyresniuoju J. M.. Tada J. M. atsikėlė, kur kambaryje sutiko bepareinančius R. G. su iš matymo pažįstamu vyriškiu. R. G. pradėjo šaukti J. M., kada jis atiduosiąs skolą už išdaužytus mašinos langų stiklus. Matė, kad iš matymo pažįstamas vyriškis rankose turėjo peilį. R. G. sudavė vieną smūgį J. M. į veido sritį, po ko jis nugriuvo, bet kur nugriuvo, nematė. Girdėjo, kad iš matymo pažįstamas vyriškis šaukė J. M., kad jį nudurs. Bet, ar jis dūrė, nematė. Kas ir kaip mušė J. M. ji nebematė, nes vienas iš vyriškių uždarė kambario, kuriame ji gulėjo, duris. Girdėjo duslius garsus ir didelį triukšmą bei, kad R. G. šaukė „atiduok peilį, nesišvaistyk su peiliu”. Po kelių minučių išgirdo, kad iš matymo pažįstamas vyriškis, sakė „eik prauskis”. Tada į kambarį, kur ji gulėjo, atėjo J. M. ir prausėsi. R. G. šaukė, kad atiduotų skolą už automobilio langų išdaužymą, o iš matymo pažįstamas vyriškis paėmė nuo grindų buvusį semtuvėlį ir su juo sudavė į galvą J. M.. Kiek kartų sudavė, nematė. Tada į kambarį įėjo apylinkės inspektorius. Kambaryje peilio nebuvo. J. M. suplėšytus ir sukruvintus marškinius, ji sudegino. (T. 1, b.l. 43-44)

Liudytojas A. P. parodė, kad paryčiais pas jį atbėgo vyresnysis J. M. ir šaukėsi pagalbos, sakė, kad muša jo sūnų. Jie nuvažiavo į J. M. namus. Namo viduje buvo abu kaltinamieji, kurie atrodė pikti ir įsiutę, bei jaunasis J. M., kuris buvo kruvinas. Ar kaltinamieji rankose turėjo kokių daiktų ir ar mušė J. M., nepamena. Jis kaltinamiesiems liepė išeiti. Kaltinamieji aiškino, kad atėjo pas J. M. išsiaiškinti dėl R. G. automobilio išdaužtų langų stiklų. Visų aplinkybių nepamena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P., kurio parodymus teismas perskaitė vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2) p. pagrindu, parodė, kad 2008-06-24 apie 6 val. pas jį į namus atėjo J. M., kuris sakė, kad jo namuose yra mušamas jo sūnus J. M. R. G. ir iš matymo pažįstamo vyriškio. Teigė, kad konflikto nematė, tik išgirdo, kad R. G. su vyriškiu jo sūnaus J. M. reikalauja grąžinti skolą. Nuvyko į J. M. sodybą, kur gyvenamajame name girdėjo triukšmą. Kambaryje iš kurio kilo triukšmas, pamatė prie krosnies tupintį susigūžusį J. M., o lovoje gulėjo A. M., bei buvo du jam nepažįstami vyriškiai. J. M. buvo kruvinas veidas, kruvini marškiniai. J. M. ir A. M. buvo išsigandę, nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. J. M. sakė, kad skauda sumuštą galvą, kūną, buvo susiėmęs už šono, tačiau su kuo buvo sužalotas, nepaaiškino. A. M. pasakė, kad matė, kaip vienas iš vyrų semtuvėliu mušė J. M.. Išsiaiškino, kad vyriškiai - R. G. ir R. B., kurie aiškino, kad atėjo paprašyti, jog J. M. atiduotų pinigus už išdaužtus R. G. automobilio langus, kad J. M. pradėjo šaukti, jog pinigų neatiduos, puolė muštis, todėl R. B. sudavė kelis smūgius J. M., dėl ko pastarasis buvo nugriuvęs. Pamatę, kad J. M. bėga kraujas, liepė praustis. Nematė, kad kuris iš vyriškių rankose būtų turėjęs peilį ar kitą daiktą. (T. 1, b.l. 50-51)

Iš 2008-06-24 Telšių apskrities VPK Rietavo PK KP NTP tyrėjo S. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-06-24 apie 08.30 val. į Plungės r. sav. ligoninės traumatologijos skyrių paguldytas J. M., kuriam nustatyta: kairės mentės durtinė žaizda, galvos kirstinė žaizda, nosies kaulo lūžimas, šonkaulio lūžimas, ir kurį sumušė iš matymo pažįstamas žmogus. (T. 1, b.l. 3)

Specialisto išvada patvirtina, kad J. M. 2008-06-24 apie 6 val. padaryti šie sužalojimai: pjautinė žaizda kairiame skruoste, muštinės žaizdos kaktoje ir viršugalvyje, nosies sumušimas, lydimas nosies kaulų lūžių, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje kairėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, lydimas penkto šonkaulio lūžio. Muštinės žaizdos galvoje padarytos kietais bukais daiktais, galimai turinčiais sferinį paviršiaus plotą, kuo galėjo būti ir semtuvėlis, ne mažiau dviejų smūgių pasėkoje. Tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies sumušimas, lydimas nosies kaulų lūžių, padaryta kieto buko daikto poveikyje ne mažiau vieno smūgio pasėkoje. Toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizda kairiame skruoste padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis ar jo savybes turintis daiktas ar įrankis. Toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairėje padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu kuo galėjo būti peilis ar jo savybes turintis daiktas bei įrankis. Toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, lydimas penkto šonkaulio lūžio, padaryta kieto buko daikto poveikyje vieno smūgio pasėkoje. Šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. ( T. 1, b.l. 19-20)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Tverų miestelyje, Tverų sen., Rietavo sav., J. M. gyvenamojo namo patalpos. Kambaryje, kuriame yra dvi lovos, ant vienos lovos matosi kraujo dėmės. Kitame kambaryje prie krosnies matosi semtuvėlis. (T. 1, b.l. 4-8)

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2008-06-28 nukentėjusysis J. M. tyrimui pateikė semtuvėlį, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apžiūros metu nustatyta, kad ant semtuvėlio menties matosi panašios į kraują dėmės, semtuvėmis šiek tiek sulinkęs. (T. 1, b.l. 28-32)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. B. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą R. G. teisę į žalos atlyginimą, todėl ši jų abiejų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

BK 294 straipsnio 1 dalyje išdėstyta savavaldžiavimo pagrindinė sudėtis, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuojamos aplinkybės – psichinės ar fizinės prievartos nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui panaudojimas.

Visi proceso dalyviai nurodo, kad kaltinamasis R. G. įvykio dienos rytą atvažiavo pas nukentėjusįjį J. M. prašyti pinigų už J. M. prieš savaitę išmuštus jo automobilio langus, o R. B. tikslu padėti R. G.. Taigi R. G., žinodamas, kad dėl žalos atlyginimo už jo automobilio langų stiklų išmušimą, gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes tokį atsakymą iš policijos buvo gavęs po jo pareiškimo tyrimo, tai patvirtino pats kaltinamasis, ir kad J. M. tėvas turi gauti pensiją, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė J. M. pripažįstamą bet nerealizuotą teisę į žalos atlyginimą už sugadintą automobilį J. M. išdaužus automobilio langus, o R. B. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė J. M. pripažįstamą bet nerealizuotą R. G. teisę į žalos atlyginimą už sugadintą automobilį. Kaltinamieji savo teisę savavališkai vykdė sužalodami nukentėjusįjį, tokiais savo veiksmais panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą ir padarydami jo teisėms didelės žalos.

Nors kaltinamieji nurodo, kad vieną smūgį į veidą sudavė gindamiesi nuo nukentėjusiojo, o iš kur atsirado kiti sužalojimai nukentėjusiajam pasakyti negali, teismas netiki šiais kaltinamųjų parodymais ir juos vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja tiesiogiai nurodo kaltinamuosius padarius sužalojimus nukentėjusiajam J. M. tikslu išreikalauti iš jo pinigus už išdaužtus automobilio langus, jų parodymus partvirtina specialisto išvada ir byloje esantis daiktinis įrodymas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

Pagal BK 28 straipsnį būtinosios ginties situacija susidaro tuomet, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams (šiuo atveju – nukentėjusiojo sveikatai) žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, teises ar visuomenės, valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti taip pat ir akivaizdus bei realus. Akivaizdus kėsinimasis pripažįstamas toks, kai žala jau daroma arba yra aiški jos grėsmė asmens teisėms ar interesams. Realiu laikomas objektyviai egzistuojantis kėsinimasis.

J. M. padarytų sužalojimų pobūdis patvirtina, jog jam buvo suduoti keli smūgiai, jis buvo sužalotas panaudojant peilį ir semtuvėlį, o tuo tarpu nė vienas iš kaltinamųjų sužalotas nebuvo. Sužalojimo mechanizmas, smūgių skaičius, jų lokalizacija, sužalojimų pobūdis rodo, jog kaltinamųjų veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad į kaltinamąjį R. G. buvo pradėtas realus kėsinimasis ir todėl buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., bausmės paskirties kriterijais, numatytais BK 41 str., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad nusikalto dar būdamas neteistas, dirba, vienas augina mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, paskirtas bausmes vykdo, darytina išvada, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti paskiriant jam arešto bausmę.

Kadangi R. B. nusikalto prieš priimant 2010-05-12 ir 2011-05-19 nuosprendžius, jam naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis, 65 str. 2 dalimi visiško sudėjimo būdu su 2010-05-12 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2) p. apėmimo būdu su 2011-05-19 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (LR BPK 119 str.)

Skiriant bausmę kaltinamajam R. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., bausmės paskirties kriterijais, numatytais BK 41 str., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad laikomas neteistu, yra neįgalus, charakterizuojamas teigiamai, darytina išvada, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti paskiriant jam arešto bausmę.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (LR BPK 119 str.)

Civiliniai ieškiniai.

Dėl J. M. sužalojimo yra kalti kaltinamieji, nes žalą padarė bendrai, todėl jie turi atlyginti solidariai gydymo išlaidas ir turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajam. (LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.279 str. 1 d.)

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją (LR CK 6.290 str. 3 d.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už J. M. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei 1266 Lt, todėl ieškinys tenkintinas (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis J. M. nurodo, kad dėl sūnaus sumušimo turėjo išlaidų, nes pirko vaistus, jį gydė. Taip pat patyrė ir didelę neturtinę žalą, nes buvo labai išsigandęs. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 300 Lt neturtinės ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis R. B. ieškinių nepripažino ir prašė atmesti.

Kaltinamasis R. G. taip pat ieškinių nepripažino ir prašė atmesti.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo J. M. sūnų kaltinamieji sužalojo. Dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgąstį turėjo sūnui pirkti vaistus.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl J. M. ieškinys tenkintinas.

Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, specialisto išvados ir Valstybinės ligonių kasos pažymos matyti, kad nukentėjusysis grįžęs iš ligoninės dar buvo gydomas, vaistus pirko ieškovas turėjo 200 Lt išlaidų, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. M. (tėvui) solidariai. Nors nukentėjusysis šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nukentėjusiajam vaistai buvo reikalingi ir išėjus iš ligoninės, prašoma priteisti suma yra reali.

Nukentėjusiojo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo, negali išspręsti mirusio J. M. teisių perėmimo klausimo. (BPK 115 str. 2 d.)

Daiktai: semtuvėlis, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis. (LR BPK 94 str. 1 d. 4) p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę- 90 (devyniasdešimt) parų arešto;

vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 2 p., 9 d. naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2010-05-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme-40 MGL (5200 Lt) bauda ir bausmių apėmimo būdu su 2011-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme bei baudžiamojo poveikio priemone, ir galutinę subendrintą bausmę jam nustatyti-2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones bei 40 MGL (5200 Lt) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-02-28 iki 2010-03-02 ir nustatyti paskirtos baudos dydį-36 MGL (4680 Lt) baudą.

Taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 7) p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2010-05-12 Mažeikių rajono ir 2011-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. G. pripažinti kaltu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę- 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo R. G. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš R. G. ir R. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 1266 Lt J. M. gydymo išlaidų.

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Tverų mstl., Rietavo sav., civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam solidariai iš R. G. ir R. B. 200 Lt turtinės ir 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Semtuvėlį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.