Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-545-462-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-17
Bylos Nr.
1A-545-462-2011
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00041-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Stasys Valužis, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
R. V.
Nukentėjusysis
D. S.
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-545-462/2011

Teisėjas Osvaldas Briedis Proceso Nr. 1-93-1-00041-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Stasio Valužio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam R. V.,gynėjui advokatui Valdui Raudoniui,nukentėjusiajam D. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir aštuonis mėnesius dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos“ programoje.

Šilalės rajono apylinkės teismas taip pat nusprendė priteisti iš R. V. D. S. 190,09 Lt turtinei žalai, susijusiai su proceso išlaidomis, atlyginti, 1 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad:

jis 2011 m. sausio 30 d. naktį, apie 00 val. 30 min., Šilalės mieste, J. Basanavičiaus g. 10, lauke prie kavinės „Provincija“ – viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais, tyčia kumščiu sudavė D. S. vieną kartą į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam D. S. atsistojus, R. V. pastumdamas parvertė D. S. ant žemės ir kumščiu sudavė dar du kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajam D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. V. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendį ir priimti naują nusoprendį – jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra prieštaringas savo turiniu, prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. jam inkriminuoto nusikaltimo metu buvo neblaivus, o jis (apeliantas) – blaivus. D. S. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad išėjęs iš kavinės su niekuo nesiginčijo. Tačiau nustatyta, kad nukentėjusysis konfliktavo dėl merginos su liudytoju S. P. Tai patvirtina liudytojai G. K., K. P. S. P. teisme nurodė, kad į jo ir D. S. konfliktą apeliantas įsikišo, nes jei to nebūtų padaręs, galėjo kilti muštynės. Tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Teismas neįvertino, kad jam bandant išskirti S. P. ir D. S., pastarasis užsimojo ir norėjo trenkti jam į veidą. Tą patvirtina ir liudytojas K. D. S.

Apeliantas pažymi, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas, kuris buvo kelių metrų atstumu nuo įvykio vietos, nenurodė, jog jis ranka ar kitu daiktu būtų sudavęs į veidą D. S. Jie to ir negalėjo matyti, nes jis jam nesudavė. Tokius parodymus davė tik pats D. S. Teismas jo kaltę grindė tik nukentėjusiojo D. S. parodymais ir specialisto išvada, kuri tik patvirtina nustatytus sužalojimus, o ne sužalojimus padariusį asmenį. Kad bylos aplinkybės yra nepakankamai aiškios, apylinkės teismas faktiškai pripažino nuosprendyje nurodydamas, jog liudytojai G. K., K. P., S. P., K. D. S., J. N., K. K. ir D. B. yra jo draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai. Pirmosios instancijos teismas nekonkretizuodamas nurodė, kad „byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog būtent po aptartų R. V. smurtinių veiksmų ir buvo sužalotas D. S.“. Teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių jis būdamas visiškai blaivus turėjo sužaloti neblaivų D. S.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, D. S. Šilalės rajono apylinkės teisme atlieka praktiką. Dėl šios priežasties buvo pareikštas nušalinimas Šilalės rajono apylinkės teismui, tačiau teisėjas tokį prašymą atmetė.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis D. S. pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis yra prieštaringas savo turiniu, prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą R. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. V. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jo kaltę iš esmės grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-01-31 specialisto išvada Nr. G 33/11 (11), nukentėjusiojo D. S., liudytojo K. K. ir kitų liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir išdėstė juos apkaltinamajame teismo nuosprendyje.

Apeliantas teigia, kad D. S. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad išėjęs iš kavinės su niekuo nesiginčijo, nors nustatyta, kad nukentėjusysis konfliktavo dėl merginos su liudytoju S. P. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, byloje surinkti duomenys patvirtina visiškai priešingus faktus.

Pažymėtina, kad nė vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų nenurodė, kad nukentėjusysis su liudytoju S. P. būtų aiškiai konfliktavę ar aršiai (kovingai) nusiteikę vienas kito atžvilgiu (b. l. 88–96). Priešingai, apklaustų liudytojų G. K., K. P., P. B., K. D. S., J. N., K. K. parodymais nustatyta, jog liudytojas S. P. buvo nusiminęs (kai kurių liudytojų parodymais – „apsiverkęs“). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis būtų galėjęs konfliktuoti su nukentėjusiuoju tokiu būdu, kuris leistų teigti, jog prieš asmenį greitai gali būti pavartotas fizinis smurtas.

Be to, pats liudytojas S. P. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad „...iš kavinės išėjo sesuo K. P. su G. K., joms iš paskos ėjo D. S. Jis pagalvojo, kad D. S. reiškia simpatijas jo merginai G. K., todėl pasakė ko jis eina iš paskos G. K. Tada priėjo R. V., kuris D. S. pasakė ko šis lenda ir abu apsistumdė. Po R. V. pastūmimo D. S. nugriuvo į pusnį...Tai pamačiusi sesuo K. P. jį nusivedė link miesto. Einant link mašinos matė D. S. antrą kartą gulintį pusnyje, o šalia jo stovintį R. V....” (b. l. 90-91).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo motyvai, jog į S. P. ir D. S. konfliktą apeliantas įsikišo, nes jei to nebūtų padaręs, galėjo kilti muštynės, yra nepagrįsti.

Šilalės rajono apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nors liudytoja D. B. teisme parodė, kad po konflikto matė tik D. S. praskeltą nosį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad D. S. buvo ne tik praskelta nosis, bet ir sužalotos lūpos, iš nosies bėgo kraujas (b. l. 19). Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad ši liudytoja ir apeliantas priklauso vienai draugų kompanijai, todėl tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jos parodymai perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje galėjo kisti nuteistojo naudai.

Apeliantas taip pat pažymi, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas, kuris buvo kelių metrų atstumu nuo įvykio vietos, nenurodė, jog jis ranka ar kitu daiktu būtų sudavęs į veidą D. S. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neabejoja nukentėjusiojo nurodyta įvykių seka, kadangi ir liudytojų parodymais nustatyta, kad R. V. buvo agresyviai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį. Be to, tai, kad iš karto po R. V. smurtinių veiksmų D. S. buvo sužalotas, patvirtino ir liudytojai G. K., D. B. ir M. R. (b. l. 88, 95–96). Nors niekas iš liudytojų ir nenurodė, kad tiesiogiai matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veidą, tačiau tas faktas, jog nuteistasis jį pargriovė, ir tai, kad liudytojai iš karto po to matė ant nukentėjusiojo veido atsiradusius sužalojimus, neleidžia abejoti apelianto kaltumu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad niekas kitas, išskyrus R. V., negalėjo nukentėjusiajam padaryti sužalojimus, kurie nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-01-31 specialisto išvada Nr. G 33/11 (11) (b. l. 9).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Atsižvelgiant į tai, taip pat svarbu paminėti, kad tas faktas, buvo ar ne žodinis konfliktas tarp liudytojo S. P. ir nukentėjusiojo, R. V. veiksmų įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą jokios teisinės įtakos neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad kaltinamojo pateikta versija, jog prieš jam konfliktuojant su D. S. nukentėjusysis konfliktavo su S. P. dėl merginos, veikos kvalifikavimui bei R. V. veiksmų vertinimui reikšmės neturi. R. V. pretenzijų pareiškimas D. S., įsijungimas į jų konfliktą negali būti pateisinamas, negali pateisinti kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį.

Apeliantas taip pat teigia, kad D. S. Šilalės rajono apylinkės teisme atlieka praktiką. Dėl šios priežasties buvo pareikštas nušalinimas Šilalės rajono apylinkės teismui, tačiau teisėjas tokį prašymą atmetė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teisėjas Osvaldas Briedis byloje pareikštą nušalinimą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir prašymą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 107). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisėjas pareikštą nušalinimą atmetė visiškai pagrįstai, kadangi nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. nurodyti nusišalinimo pagrindai.

Paskirdamas bausmę nuteistajam R. V., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. R. V. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikalstamo viešajai tvarkai padarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Pažymėtina, kad R. V. paskirta viena iš švelniausių bausmės rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., t. y. laisvės apribojimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirta teisingai, ji nėra per griežta.

Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Stasys ValužisSavinijus Katauskas