- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1-360-971/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60623-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kaltinamasis
- M. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2017-07-18 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK, BK) 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. 2018-12-23, apie 17 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarp jo ir sugyventinės L. J. kilusio konflikto metu, rankomis apkabinęs L. J. per liemenį, pakėlė ją nuo grindų ir tyčia trenkė į grindis, tuo jai padarydamas dešinio šlaunikaulio pogūbrinį lūžimą su mažojo gumburo atskilimu, t. y. nesunkai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę L. J.
Kaltinamasis M. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, parodė, kad 2018-12-23 su L. J. ruošėsi Kūčioms. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje su A. M. gėrė alų. L. J. stovėjo prie kriauklės ir plovė indus. Jis priėjo L. iš nugaros, ją apsikabino, o ji jam trenkė su stiklainiu per galvą. Smūgis buvo stiprus, ji prakirto jam galvą. Po suduoto smūgio nuėjo į kambarį ir nusiplovė kraujus, po to grįžo į bendro naudojimosi virtuvę. Grįžęs pasakė L. „ką dirbi?“, ji jam dar kažką pasakė, tarp jų kilo konfliktas ir jis iš pykčio paėmė ją, pakėlė ir numetė. Metė nuo savęs. Nenorėjo, kad taip viskas įvyktų, kad jai kas lūžtų, viskas gavosi spontaniškai. Nesitikėjo, kad ji taip nukris. Ji nukrito ant šono, pradėjo šaukti, kad skauda, tada jis iškvietė greitąją ir ją išvežė į ligoninę. Supranta, kad negerai pasielgė. Tuo metu su L. J. buvo sugyventiniai.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau - LR BPK, BPK 273, 291 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-23, apie 17 val., bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. V. kartu su A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to ji labai pyko ant M. V. Vienu momentu M. priėjo prie jos, norėjo prisipažinti meilėje ir rankomis stipriai apkabino ją per liemenį. Tas jai sukėlė fizinį skausmą. Šie neblaivaus M. veiksmai ją įsiutino, todėl ji rankoje turėtu stiklainiu vieną kartą trenkė jam į galvos sritį. M. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Ji pasakė, kad nereikėjo prie jos lįsti, jog jis pats kaltas, kad prie jos lindo, todėl ir gavo. Šie jos žodžiai labai supykdė M. Jis priėjo, suėmė ją per liemenį, pakėlė nuo žemės ir tyčia ją trenkė į grindis. Ji nukrito šonu ir pajuto stiprų fizinį skausmą dubens srityje. M. iškvietė greitosios pagalbos medikus. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo pristatyta į ligoninę, jai diagnozuotas dubens kaulų lūžis. M. V. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau turtinių ir neturtinių pretenzijų ji M. atžvilgiu neturi bei civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 30-31).
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje bendrabučio, kuriame gyvena L. J. ir M. V., virtuvėje jis kartu su M. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp M. V. ir L. J. kilo konfliktas. M. rankomis suėmė L. per juosmenį, dėl to L. labai supyko ir trenkė rankoje turėtu stiklainiu M. per galvą. Po smūgio M. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. L. nubėgo į kambarį atnešti rankšluosčio, o kai jį atnešė, M. rankomis ją pakėlė nuo žemės bei iš visos jėgos tyčia metė ant grindų. Nukritusi ant grindų, L. pradėjo dejuoti. Tada jis išėjo į namus. Po to vakare sužinojo, kad L. lūžo koja (b. l. 40-41).
Iš 2018-12-24 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018-12-24 L. J. Telšių apskrities VPK pranešė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje jos atžvilgiu smurtavo jos sugyventinis M. V. – ją pastūmė ir apkabinęs per pilvą trenkė ją į žemę (b. l. 9-13).
Iš 2018-12-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvė. Apžiūros metu užfiksuota, kas virtuvėje šalia dujinės viryklės, ant grindų, rastos dvi skaidraus stiklo šukės bei trys tamsiai rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės (b. l. 14-28).
Iš 2019-02-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 252/2019(03) matyti, kad L. J. nustatytas dešinio šlaunikaulio pogūbrinis lūžimas su mažojo gumburo atskilimu; nustatytas šlaunikaulio lūžimas galėjo gautis dešine klubine sritimi atsitrenkus į kietą pagrindą vieno traumuojančio poveikio pasekoje; dėl šlaunikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), L. J. sužalojimas - nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 60-61).
Pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų: paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika dėl nesunkaus savo šeimos nario – sugyventinės sveikatos sutrikdymo yra įrodyta.
Baudžiamosios bylos duomenimis vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajai diagnozuotas kūno sužalojimas, dėl ko jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri LR BPK 20 str. prasme laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2018-12-23 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusio asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.
Kaltinamasis pripažino pakėlęs nukentėjusiąją ir metęs ją nuo savęs ant grindų, tačiau teigia nenorėjęs jos sužaloti. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 3 p., yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 str.). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartį baudžiamojoje byloje 2K-558/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt.
Bylos duomenims nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Konflikto metu kaltinamasis buvo neblaivus, ką jis pats pripažįsta. Apklaustas teisme M. V. patvirtino, kad konflikto metu po jam L. J. suduoto smūgio ir išsakytų žodžių buvo susinervinęs ir supykęs. Pažymėtina, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog pakeldamas žmogų ir su jėga mesdamas jį į grindis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir kaulų lūžis. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad M. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia suėmęs per liemenį pakėlė L. J. ir metė ją į grindis), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai (nukentėjusioji gali būti sužalota), jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo, t. y. jam buvo nesvarbu galimai kylančių padarinių sunkumas.
Taigi išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo faktinės šeimos narį – sugyventinę. Kaltinime buvo nurodyta, kad M. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,77 promilių girtumas. Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2,77 promilių girtumas M. V. buvo nustatytas kitą dieną po įvykio, t. y. 2018-12-24, 19.35 val. (b. l. 75), kada jis buvo sulaikytas, o koks M. V. girtumas buvo įvykio metu, byloje duomenų nėra. Pats kaltinamasis pripažįsta įvykio dieną vartojęs alkoholį, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog M. V. įvykio metu buvo nustatytas būtent 2,77 promilių girtumas. Šios aplinkybės pašalinimas įtakos veikos kvalifikacijai neturi.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padarytos veikos gailisi, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, priskiriamą nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai. Jis anksčiau teistas vieną kartą taip pat dėl smurto prieš sugyventinę L. J., teistumas neišnykęs (b. l. 76-81), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 82-84), šiuo metu nedirba, tačiau, paties teigimu, netrukus ketina vėl įsidarbinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus LR BK 138 str. 2 d. (3 p.) sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už vidurkį.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 97-98, 102).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, šiuo metu su ja ryšių nepalaiko, supranta netinkamai pasielgęs, ieškosi darbo ir ketina įsidarbinti, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d., 72² str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1854,60 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b. l. 43-50). 2019-03-27 M. V. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią M. V. įsipareigojo per 14 mėnesių nuo 2019-05-01 atlyginti 1854,60 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b. l. 54-55). Civilinis ieškovas prašė (b. l. 123-125), o kaltinamasis sutiko, kad būtų patvirtintas susitarimas dėl žalos. M. V. nurodė, kad žalos dydžio neginčija, civilinį ieškinį pripažįsta, todėl civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtintinas teismo nuosprendžiu, tokiu būdu išsprendžiant byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-12-24 19.00 val. iki 2018-12-25 13.10 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Patvirtinti kaltinamojo M. V. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019-03-27 sudarytą sutartį Nr. 2602 dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, pagal kurią M. V. įsipareigojo atlyginti 1854,60 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per 14 (keturiolika) mėnesių nuo 2019-05-01, pirmąjį mėnesį sumokėdamas 138,60 Eur, o kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 132 Eur, nurodyme pervesti pinigus nurodant mokėjimo paskirtį „Žala PSDF biudžetui“, taip pat savo vardą, pavardę, asmens kodą, sutarties numerį 2602. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą M. V. privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.