Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-09 · Byla Nr. ATP-238-361/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-09
Bylos Nr.
ATP-238-361/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-238-361/2014Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00587-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2013-11-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. N. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 27 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,11 promilės alkoholio), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-02-24 nutarimu nubaudė L. N. pagal ATPK 126 str. 4 d. 2700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų 7 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

L. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-02-24 priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas savo nutarimą grindė prieštaringais liudytojų parodymais ir nepašalino esminių prieštaravimų. Mano, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad būtent L. N., būdamas neblaivus vairavo automobilį. Pažymi, kad jis nuo pat protokolo surašymo nurodė, kad nesutinka su teisės pažeidimu. Kad jis nevairavo transporto priemonės nurodyta ir pareigūnų V. M. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino kaip įrodymų. Mano, kad liudytojo V. G. parodymai, kuriais teismas vadovavosi, yra prieštaringi, pažymi, kad šis liudytojas nematė, kad L. N. vairavo, kadangi rado jį stovintį prie pravirų automobilio durelių, dėl to pamanė, jog jis galėjo vairuoti. Taip pat mano, kad liudytojos S. Z. parodymai taip pat prieštaringi, todėl turėjo būti vertinami kritiškai. Mano, kad L. Š. parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja L. N. parodymams. Apelianto manymu, teisminio posėdžio metu atsirado aukščiau paminėtų liudytojų parodymų prieštaravimai, todėl iškilo pagrįsta abejonė dėl surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas nesutinka su L. N. apeliaciniu skundu ir mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-02-24 visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu apelianto pateikti įrodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. N. kaltės, teismo posėdyje apklausė liudytoją V. G. (b. l. 41-42), policijos pareigūnus R. R. (b. l. 42-43), A. B. (b. l. 43-44), liudytoją L. Š. (b. l. 57), policijos pareigūną M. M. (b. l. 58), liudytoją S. Z. (b. l. 65-66), liudytoją R. G. (b. l. 66), įvertino administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad L. N. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad būtent jis, L. N., būdamas neblaivus vairavo automobilį. Tačiau tai, jog L. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, patvirtina policijos pareigūnų V. M. ir A. B. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), kuriuose nurodoma, kad pagal gautą nurodymą jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir namo kieme rado V. G., kuris buvo sulaikęs (paėmęs automobilio raktelius) iš L. N.. V. G. pareigūnams teigė, kad iš L. N. atėmė automobilio raktelius, kadangi L. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl bijojo, kad jis toliau nevairuotų; liudytojo V. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8), kuriame nurodoma, kad jis, sėdėdamas automobilyje, išgirdo, kaip kažkas garsiai akseleruoja automobilį ir apsižvalgęs pamatė, kaip šalia esančioje automobilių aikštelėje baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bando užvažiuoti ant šaligatvio bortelio, o užvažiavęs staiga sustojo ir vėl pavažiavo atgal. Kadangi toks manevravimas pasirodė V. G. įtartinas, jis nuėjo link to automobilio ir rado išlipusį ir svirduliuojantį akivaizdžiai neblaivų L. N., todėl, bijodamas, kad šis vėl nesugalvotų važiuoti, ištraukė iš automobilio raktelius; liudytojos S. Z. rašytinis paaiškinimas (b. l. 50-51), kuriame ji nurodė, kad matė, kaip L. N., sėdėdamas baltos spalvos automobilyje bandė užvažiuoti ant šaligatvio bortelio, bei šių minėtų liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriais jie iš esmės patvirtino aukščiau paminėtas aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu L. N. iškėlė versiją, jog automobilį vairavo ne jis, o jo kaimynas L. Š.. Tokia jo versija yra visai nelogiška. Nors L. Š. pripažino atvairavęs automobilį į įvykio vietą, ir tokios jo versijos niekas nepaneigė, tačiau L. N. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), t. y. už tai, kad jis manevravo po parduotuvės stovėjimo aikštelę, ką tiesiogiai matė ir teisme patvirtino liudytoja S. Z. (b. l. 65-66), o liudytojas V. G., nors ir tiesiogiai nematė, kad L. N. vairavo automobilį, tačiau iškart po automobilio manevravimo rado L. N. prie atidarytų priekinių vairuotojo pusės durelių, o automobilyje buvo palikti jo rakteliai, todėl šios aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad minėtą automobilį vairavo ne kas nors kitas, o L. N.. Ir nors L. N. kategoriškai neigia, jog jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, ši jo versija atmestina kaip nepagrįsta ir pateikta tik siekiant išvengti gresiančios atsakomybės.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys