Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1009-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gegužės 20 d., apie 12.30 val. Vilniaus raj., Lavoriškių sen., kelyje Vilnius – Polockas 30-ajame kilometre, vairavęs vilkiką „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. ne mažiau kaip tris kartus žodžiu atsisakė tikrintis neblaivumą. Tokiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gegužės 20 d., apie 14.30 val. Vilniaus raj., Lavoriškių sen., kelyje Vilnius - Polockas 30-ajame kilometre, sėdėdamas vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje tiesiogiai pasiūlė 2 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistui Aleksandrui Kiseliovui, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad nebūtų užfiksuotas jo neblaivumas ir jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tokiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kodėl atsisakė tikrintis blaivumą, negali atsakyti, galimai dėl patirto šoko, kad padarė eismo įvykį, t. y. atbuline eiga įvažiavo į kitą vilkiką. Siekdamas susitarti su policijos pareigūnais, kad nepradėtų tyrimo, pasiūlė 2 000 Eur kyšį. Dėl vairavimo išgėrus bei siekio papirkti policijos pareigūną, kaltinamas labai gailisi.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Liudytojas Aleksandras Kiseliovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gavo pranešimą, jog Vilniaus raj. kelyje Vilnius – Polockas, apie 30 km. važiuojant link pasienio kontrolės punkto, susidūrė vilkikas „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su stovinčiu vilkiku „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo pasienio pareigūnai, kurie įtarė, kad „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus, kadangi jis atsisakė tikrintis blaivumą. Atvykę į vietą „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (LV) vairuotojas M. A. paaiškino, kad priekyje stovintis vilkikas su puspriekabe pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į jo vilkiką. Vilkiką „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kaltinamasis, kuris paaiškino, kad jis niekur neatsitrenkė, alkoholio nevartojo, įvykio aplinkybes paaiškinti nesugebėjo. Kaltinamasis tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė, todėl jis buvo įspėtas dėl gręsiančios atsakomybės, tačiau girtumo nesitikrino. Bendraujant su kaltinamuoju iš jo burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, neadekvati elgsena. Pasitikrinti blaivumą buvo paprašyta 3-4 kartus, tačiau kaltinamasis vis nesutiko. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paprašius kaltinamojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis užlipo į kabinos vidų ir pasakė rusų kalba, kad duoda 1 000 Eur, iš karto po to, 2 000 Eur. Kaltinamasis buvo griežtai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, dar kartą priminta, kad filmuojama, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, tačiau vis tiek prašė jį paleisti už piniginį atlygį, kad jie jo nebaustų. Pinigų jis nematė, jis jų į rankas nedavė, tačiau kaltinamasis žodžiu 2-3 kartus siūlė pinigus, kad būtų paleistas už atlygį.

3.2. Liudytojas Margiris Silius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardoje, jaunesniojo specialisto pareigose. 2023 m. gegužės 20 d. gavo pranešimą iš policijos apie įvykusį eismo įvykį Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiūliškių kaimo prieigose, ir galimai neblaivų vairuotoją. Atvykus į iškvietimo vietą vieno vilkiko vairuotojas paaiškino, kad jam stovint eilėje, prieš jį stovėjęs krovininis vilkikas su puspriekabe, atsitrenkė į jo krovinį vilkiką. Turint informacijos, kad atsitrenkusio vilkiko vairuotojas neblaivus, liudytojas su paruoštu alkotesteriu priėjo prie kaltinamojo ir paprašė, kad jis išliptų iš vilkiko kabinos. Vairuotojas atidaręs kabinos durelės bandė išlipti, bet jam sunkiai sekėsi net užsidėti batus, iš kabinos sklido alkoholio kvapas. Išlipęs vairuotojas vaikščiojo svirduliuodamas. Vairuotojo kelis kartus buvo klausta, ar jis vartojo alkoholį, bet jis pastoviai neigė. Kaltinamojo buvo paprašyta papūsti į alkotesterį, tačiau pastarasis atsisakė. Paskui liudytojas dar kartą kaltinamojo paprašė papūsti į alkotesterį, pasitikrinti blaivumą, tačiau kaltininkas vėl atsisakė, teigdamas, kad pasieniečiams neprivalo pūsti. Toje vietoje, kur buvo susidūrę du vilkikai, kelias yra asfaltuotas ir lygus, jokio įkalnio, nuokalnės nėra. Priekyje stovintis vilkikas negalėjo nuriedėti, nes kelias tikrai lygus. Kaip kaltinamasis siūlė policijos pareigūnams kyšį, nematė, kadangi atvykus policijos pareigūnams, liudytojas važiavo į savo patalpas surašyti tarnybinio pranešimo.

3.3. Liudytojos Gabrielės Jaškinaitės apklausos protokole užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, nurodytos liudytojo Aleksandro Kiseliovo protokole.

3.4. Iš M. A. paaiškinimų teismas nustatė, kad M. A. sustojus eilėje prieš jo automobilį buvo autotraukinys „MAN“, valstybinis Nr. LT (duomenys neskelbtini) „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po 10 minučių po sustojimo eilė pradėjo judėti, bet stovintis prieš jį krovininis automobilis nejudėjo. Jis išlipo ir paprašė kaltinamojo pavažiuoti į priekį. Grįžus į savo automobilį, priekyje stovintis autotraukinys pradėjo judėti atgal, tuo pačiu susidūrė su jo automobiliu. Vairuotojas, įvykdęs susidūrimą, jo nuomone, buvo neblaivios būklės.

3.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įvykis policijos pareigūno dėvima kūno kamera. Vaizdo įrašuose matyti, kaip susidūrė du vilkikai. Nukentėjusiojo vilkiko vairuotojas papasakojo įvykio aplinkybes, bei nurodė, kad kaltinamasis „kaip ne savas“. Bendraujant su kaltinamuoju, pastarasis patvirtina, jog prieš vilkikų susidūrimą vartojo alkoholį, po to neigia vartojęs alkoholį. Tikrintis girtumą kategoriškai kelis kartus atsisako. Policijos pareigūnui paprašius pateikti dokumentus, kaltinamasis pasiūlo 2 000 Eur kyšį. Policijos pareigūnas išaiškina kaltinamajam, jog už tai, kaltinamajai gali būti pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltinamasis ir toliau atkakliai valstybės tarnautojui siūlo piniginį atlygį.

3.6. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

3.7. VĮ „Regitra“ duomenimis vilkikas „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Transelita“, puspriekabė „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – UAB „Borfa“.

3.8. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė vilkiko „MAN“, pagaminto 2014 m., kaina su PVM Lietuvoje yra 22 950 Eur. Tuo tarpu puspriekabės „Krone“, pagamintos 2015 m., – 12 090 Eur.

A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą A. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016).

7. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nustatė, kad kaltinamasis pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnų buvo nustatyti neblaivumo požymiai, atsisakius tikrintis neblaivumo laipsnį.

8. Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 7 punkte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys, taip pat –ikiteisminio tyrimo metu liudytojų Aleksandro Kiseliovo, Margirio Siliaus, Gabrielės Jaškinaitės duoti parodymai bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

9. Teismas taip pat nustatė, kad A. K. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – valstybės tarnautojui, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistui Aleksandrui Kiseliovui, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad nebūtų užfiksuotas jo neblaivumas ir jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tiesiogiai pasiūlė 2 000 Eur kyšį.

10. Tai, kad kaltinamasis padarė šio baudžiamojo įsakymo 9 punkte nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina kaltinamojo parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas bei policijos pareigūno Aleksandro Kiseliovo duoti parodymai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ne kartą buvo įspėtas dėl neteisėtų veiksmų, valstybės tarnautojo atžvilgiu, tačiau toliau atkakliai norėjo papirkti policijos pareigūną, darytina išvada, jog nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu

Dėl A. K. skirtinos bausmės

12. Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje – 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą. Paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 120 MGL dydžio (6 000 Eur) dydžio baudą. Taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant dalį – 20 procentų konfiskuotino turto – vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – piniginę vertę, atitinkančią 4 590 Eur dydžio sumą.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje skiriama bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją atskleisti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikos baigtos; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, vedęs, augina mažametį vaiką, neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, o už BK 227 straipsnio 2 dalyje – 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą. Teismas taip pat sprendžia paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir kaltinamajam skirti 180 MGL (9 000 Eur) baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3 ir skiriama sumažinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti per 24 mėnesių terminą, atsižvelgiant į tai, jog sutuoktinė nedirba, augina mažametį vaiką bei prižiūri mamą, kuri turi pirmosios grupės invalidumą. Svarbu ir tai, jog kaltinamajam tikėtina, jog šiuo baudžiamuoju įsakymu bus paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto vertės konfiskavimas. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, jog baudos dydis yra didelis, teismas sprendžia, jog 2-iejų mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą kaltinamajam bausmę (6 000 Eur bauda), 24 mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas.

19. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

23. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

24. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

26. Nustatyta, kad transporto priemonė – vilkikas „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone, kurią kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių, tad spręstina, jog nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

27. Teismas, vertindamas transporto priemonės piniginę vertę, atsižvelgia, jog pagal VŠĮ Emprekis pažymą vidutinė vilkiko „MAN“, pagaminto 2014 m., kaina su PVM Lietuvoje yra 22 950 Eur.

28. Teismo vertinimu, turto vertės atitinkančios 22 950 Eur sumos konfiskavimas vertinamas kaip galintis turėti esminės reikšmės kaltinamojo turtinei padėčiai, be to, minėtos sumos konfiskavimo taikymas, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančią medžiagą, veikos pavojingumą bei finansinę padėtį, būtų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinant teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones 2 metams atėmimas pakankamai prisidės prie bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimo, kadangi kaltinamojo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su šia specialiąja teise ir tikėtina, kad kaltinamasis praras darbą. Be to, svarbu yra ir tai, jog kaltinamasis augina mažametį vaiką, kurio išlaikymu rūpinasi tik jis, kadangi sutuoktinė nedirbanti.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 590 Eur. Teismo vertinimu ši suma atitinka proporcingumo principą bei siekiamų tikslų įgyvendinimą.

30. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas A. K. išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2023 m. gegužės 20 d. 14.40 val. iki 2023 m. gegužės 21 d. 14.32 val., t. y. 1 laikinajame sulaikyme išbūta diena prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (1:2).

31. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 MGL (3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 130 MGL (6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL (9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti – 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 20 d. 14.40 val. iki 2023 m. gegužės 21 d. 14.32 val., ir 1 (vieną) parą prilyginti 2 (dviem) MGL (100 eurų (vieno šimto eurų)) dydžio baudai.

A. K. įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškoti, transporto priemonės – „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 590 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties eurų) valstybės naudai.

A. K. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.