Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-485/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
1-69-485/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
I. K.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-485/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-38962-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.6.2.1, 1.2.18.10.;2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Z. L., kaltinamajai I. K., jos gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teista 2015-12-17 Kauno apygardos teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta bausmė 6 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. K. pasisavino jos žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, o būtent :

nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18 dirbdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausia finansininke, pagal (duomenys neskelbtini) direktorės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus vyriausiojo finansininko pareiginius nuostatus, būdama atsakinga už tai, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles, laiku perduodami apskaitos skyriui reikalingi apskaitai ir kontrolei dokumentai, privalėdama aktyviai padėti rengti priemones lėšų saugumui užtikrinti, užkirsti kelią trūkumams ir neteisėtam piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių naudojimui, finansinių ir ūkinių įstatymų pažeidimams, užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus (duomenys neskelbtini) vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama (duomenys neskelbtini) vardu AB „Swedbank“ banke atidarytų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorius ir būdama paskirta jų naudotoja, bei (duomenys neskelbtini) direktorės įgaliojimu turėdama (duomenys neskelbtini) vardu Danske Bank banke atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių finansinėms operacijoms atlikti, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą,

laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2017-05-12 iš (duomenys neskelbtini) vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į savo asmenines UAB „Paysera LT“ atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – avansinis pamokėjimas, avansinis pamokėjimas pagal sąskaitą 0000001, avansinis pamokėjimas 8, mokėjimas pagal sąskaitą 19, išankstinę sąskaitą ir kita, pervedė viso 42 708,85 eurus,

2017-01-04 iš (duomenys neskelbtini) vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į savo asmeninę UAB „Paysera LT“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – apmokėjimas (duomenys neskelbtini), pervedė 990 eurų,

laikotarpiu nuo 2017-04-13 iki 2017-06-28 iš (duomenys neskelbtini) vardu Danske Bank banke atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į savo asmenines UAB „Paysera LT“ atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pervedė viso 6 728,74 eurus,

laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2016-12-31 iš (duomenys neskelbtini) kasos pagal 13 kasos išlaidų orderių gavo grynųjų pinigų įnešimui į banką viso 16 141,45 eurus, iš kurių viso 8 856,45 eurų neįnešė į (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino, bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą (duomenys neskelbtini) reikmėms,

tokiu būdu I. K. iš viso pasisavino, jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės 59 284,04 eurų vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą (pinigines lėšas), kurias panaudojo asmeninėms reikmėms ir į (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas negrąžino, tuo (duomenys neskelbtini) padarė 59 284,04 eurų didelę turtinę žalą, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18 dirbdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausia finansininke, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18 apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. :

pažeidė 2001-11-06 Nr. IX-574 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą.“, nes laikotarpiu 2016-01-20 – 2017-07-18 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose į savo asmenines sąskaitas pervedė 50 427,59 eurus, tačiau tarp tirti pateiktų apskaitos dokumentų nėra juridinę galią turinčių apskaitos dokumentų, kurie pateisintų lėšų panaudojimą ligoninės reikmėms ir tyrimo metu nustatyta, kad pervestos lėšos buvo panaudotos I. K. reikmėms,

pažeidė 2001-11-06 Nr. IX-574 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes laikotarpiu 2016-01-20 – 2017-07-18 iš (duomenys neskelbtini) kasos gavo 8 856,45 eurus, kurie neįnešti į ligoninės sąskaitas bankuose nei į ligoninės kasą ir tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kur minėtos lėšos buvo panaudotos,

pažeidė 2001-11-06 Nr. IX-574 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apyvartos registruose Sąskaita banke Swedbank, Sąskaita banke Swedbank ES fondo ir VB lėšų sąskaita, Sąskaita Danske Bank už 2016-01-20 – 2017-07-18 laikotarpį įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., juose įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos, kuriomis 50 427,59 eurai apskaityti kaip apmokėjimai už ilgalaikio turto pirkimus ar kitas paslaugas,

apyvartos registruose Grynieji pinigai kasoje bei Sąskaita Danske Bank už 2016-01-20 – 2017-07-18 laikotarpį įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., juose įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos, kuriomis iš viso 8 856,45 eurai įnešti į ligoninės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank banke,

ilgalaikio turto sąskaitų Nr. 1209401 ir 1208101 apyvartos registruose 2016-01-20 – 2017-07-18 laikotarpiu įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos dėl ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo už 121 873,16 eurų,

apyvartos registre Sąskaita Danske Bank laikotarpiu 2016-01-20–2017-07-18 įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos išankstinių apmokėjimų ūkinės operacijos iš viso už 15 745,27 eurų (7936,59 + 7808,68) bei gautinų sumų iš atskaitingų asmenų 213,86 eurų perkėlimas į atsiskaitomąją Danske Bank,

tokiu būdu I. K. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. K. kalta pilnai prisipažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2016-01-21,laikinai ėjo vyr. finansininkės pareigas. Šioje ligoninėje ji dirbo iki 2017-07-19, t. y. iki tos dienos kada sugrįžo jos pavaduojama darbuotoja. Dirbdama minėtoje ligoninėje ji tvarkė dokumentus su buhalterinės apskaitos programa, turėjo suvesti duomenis apie gaunamas sąskaitas faktūras, ilgalaikio turto apskaitos dokumentus, visų bankinių dokumentų apskaitą, taip pat buvo atsakinga už balanso sudarymą, pelno – nuostolio ataskaitą ir ataskaitas apie gaunamas ligoninės pajamas, kurias pateikdavo Sveikatos apsaugos ministerijai. Ligoninė turėjo dvi sąskaitas, t. y. AB Swedbank ir Danske Bank. Pagal įgaliojimą ji turėjo Swedbank generatorių, o Danske Bank generatoriaus neturėjo, buvo tik direktorės sutartis, tačiau ji ja nesinaudojo ir pavedimų nedarė. Danske Bank generatorių ji rado buhalterijoje stalo stalčiuje ir jį pasiėmė. Taip pat paaiškino, kad ruošdavo pavedimus ir įrašydavo avansinius apmokėjimus. Pinigai iš sąskaitos išeidavo, o buhalterinėje apskaitoje atsirasdavo avansinio apmokėjimo eilutė. Ten kaupėsi suma, kurią kaltinamoji po to įkėlė į ilgalaikį turtą. Pinigus ji pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą. Direktorė bankinių išklotinių niekada neprašė ir jų nežiūrėjo, todėl nepastebėjo pinigų trūkumo. Neginčija, kad kaltinime nurodytą pinigų sumą pasisavino, į sąskaitą jų neįnešė. Aiškina, kad tuo metu turėjo skolų antstoliams ir tais pasisavintais pinigais jas padengė. Be to, tuo metu turėjo du ligonius, t. y. mamą ir brolienę, kuri sirgo onkologine liga, pinigų reikėjo vaistams ir gydymui. Dalį pasisavintų pinigų išleido savo reikmėms.

Dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo ji paaiškino, kad tuo metu, kai nebūdavo pinigų, ji išrašydavo ilgalaikio turto kortelę ir užpajamuodavo kaip ilgalaikį turtą. Iš tikrųjų tie įrašai buvo apgaulingi, nes pinigus ji persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Taip pat paaiškino, kad ligoninei yra pervedusi 1 000 Eur žalai atlyginti.

Kaltinamajai I. K. pilnai pripažinus savo kaltę ir visiems proceso dalyviams sutinkant, įrodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš liudytojos Ž. N. parodymų, pagarsintų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK ) 291 straipsnio 1 dalies tvarka, matyti, kad ji paaiškino, jog 2017-06-27 Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-07-03 paskirta dirbti į (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas. Iki 2017-06-30 (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose dirbo L. M., kuri 2017-06-12 Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš užimamų pareigų. Ligoninės vyriausiosios finansininkės pareigose pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2016-01-20 dirbo I. K., kuri iš šių pareigų buvo atleista pasibaigus darbo sutarties terminui, iš vaiko auginimo atostogų sugrįžus ankstesnei finansininkei V. S.. V. S. vyriausiosios finansininkės pareigas pradėjo eiti nuo 2017-07-19. Pradėjusi dirbti direktorės pareigose, iš darbuotojų teko išgirsti informaciją apie ne ligoninės tikslams naudojamą kurą, kurį naudojo būtent vyriausioji finansininkė I. K., kad yra atlikus įtartinus bankinius pavedimus tai pačiai įmonei pakartotinai, paskirtis nurodyta apmokama sąskaita, tačiau tai patvirtinančių dokumentų buhalterijoje nėra. Todėl pradėjus dirbti su V. S. jos paprašė pasižiūrėti esamą situaciją buhalterijoje, patikrinti kiek įmanoma gautą informaciją ir apie tai ją informuoti. V. S. (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentus patikrino laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-07-18. Patikrinus dokumentus nurodytu laikotarpiu vis dėlto buvo pastebėti neatitikimai. Tai laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 iš ligoninės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, buvo atlikti mokėjimai į įmonės UAB VP International sąskaitas. Mokėjimo pavedimo paskirtis, nurodytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Mokėjimų buvo atlikta daug, kiek tiksliai reikėtų žiūrėti į sąskaitos išrašą, nes nepamena, tačiau viso bendroje sumoje vien tik į UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50427,59 eurai. Viso tuo metu ligoninė turėjo keturias sąskaitas esančios Danske Banke, dvi sąskaitas Swedbanke ir vieną sąskaitą DNB banke. Šiuo metu ligoninė turi tik tris atsiskaitomąsias sąskaitas, tai Danske Banke ir Swedbanke, likusias uždarė. Nurodytai pinigų sumai, jokių tai patvirtinančių dokumentų buhalterijoje V. S. nerado. Taip pat buvo atlikti pinigų įnešimai bei išėmimai iš ligoninės sąskaitos 8856,45 eurų sumai, kurie taip pat nebuvo pagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais. Jos žiniomis (duomenys neskelbtini), neturėjo ir šiai dienai neturi jokių sąsajų, pasirašytų sutarčių, įsipareigojimų su (duomenys neskelbtini). Taip pat ligoninės finansinės būklės ataskaitoje pagal 2017-06-30 duomenis, kurią sudarė buvusi vyriausioji finansininkė I. K., parodyti bei apskaitos registruose užregistruoti ilgalaikio materialaus turto įsigijimai ar pasigaminimai 122674,24 eurų sumai, kurie visiškai nepagrįsti juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais. Didelė dalis lėšų buvo sąmoningai perkeltos į ateinančius metus, tikslu pagerinti įstaigos veiklos rezultatus. Tačiau įstaiga kreipėsi į nepriklausomą atestuotą audito įmonę (duomenys neskelbtini), prašydama atlikti (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų patikrinimo, pagrindžiančių dokumentų patikrinimo procedūras. (duomenys neskelbtini) atlikta ir pateikta ataskaita apie patikrinimo rezultatus patvirtino jų įtarimus apie tikėtinus ligoninės atsakingų asmenų padarytus pažeidimus. Dar prieš atliekant nepriklausomų asmenų ataskaitą, V. S. bandė susisiekti su buvusia vyriausiąją finansininke I. K.. Tačiau pasikalbėti nepavyko, atsiuntė pranešimą, kad šiuo metu atostogauja iki rugpjūčio 28 dienos, yra išvykusi ir kai tik grįš, pasikalbės. (duomenys neskelbtini) turėjo tik vieną banko prisijungimų generatorių, kuris buvo išduotas direktorei L. M. ir jis būdavo pas ją, tačiau jis buvo išduotas konkrečiai Danske Bankui. Dėl kitų bankų, nežino, nieko paaiškinti negali. Šiuo metu atliekant bankinius pavedimus, juos tvirtina mobiliu parašu. Kauno miesto savivaldybė už 2015 metus buvo atlikusi (duomenys neskelbtini) veiklos auditą, kurioje buvo nustatyti direktorės L. M. pažeidimai, tačiau jie daugiausiai buvo susiję su įstaigos veikla. Taip pat (duomenys neskelbtini) vykdė Europos Sąjungos projektą, įstaigos veiklai pagerinti, tačiau jau iškyla ir atsirado labai daug remonto problemų, turi didelių problemų su įrengtu liftu. Taip pat buvo atliktas įstaigos auditas už 2016 metus, kurį atliko pati įstaiga savo viduje, tačiau ataskaitoje pažeidimų nenustatyta. Taip pat į įstaigą buvo gauti raštai iš antstolio kontoros I. K. dėl greitųjų kreditų. Tai dar labiau sukėlė įtarimus, apie iš ligoninės sąskaitos pasisavintus pinigus bei atliktus mokėjimus. Su buvusia direktore L. M. nebuvo net susitikusi, o su I. K. kurį laiką teko dar padirbėti, tačiau po tokios gautos informacijos stengėsi kuo mažiau su ja susitikti ir bendrauti, nes pačiu laiku, tai yra antrą ar trečią darbo dieną, V. S. išreiškė norą grįžti į darbą. Todėl visus buhalterinius dokumentus perėmė V. S.. Ji asmeniškai iš direktorės nieko neperėmė, įstaigos spaudas buvo paliktas pas sekretorę. Kiek girdėjo iš V. S. apie buvusią direktorę, tai apibūdino kaip itin griežtą, reiklią ir už kiekvieną euro centą reikėdavo atsiskaityti, kur ir kam išleista. ( t. 1, b. l. 95-97 ).

Iš liudytojos V. S. parodymų, pagarsintų BPK 291 straipsnio 1 dalies tvarka matyti, kad ji paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2008 metų. Nuo 2012 metų yra paskirta į vyriausiosios finansininkės pareigas. Nuo 2015 metų spalio mėnesio iki 2017 metų liepos mėnesio 18 d. buvo vaiko auginimo atostogose. Jai išeinant į vaiko auginimo atostogas ją pakeitė kita finansininkė, tačiau ne I. K.. Ligoninės vadovė viso jo darbo laikotarpiu iki 2017-07-03 buvo L. M., o sugrįžus, nuo 2017-07-03 ligoninės vadovė yra Ž. N.. Buvusią ligoninės direktorę L. M. apibūdintų kaip reiklią ir griežtą, nieko blogo darbo atžvilgiu negali pasakyti. Kas atsitiko ligoninėje jai būnant vaiko auginimo atostogose ir kad prie to gali būti prisidėjusi buvusi direktorė L. M. sunku pagalvoti, nesitiki. Jai sugrįžus į darbą, vietoj jos dirbo I. K., iš kurios 2017-07-18 perėmė buhalterinius dokumentus, kuriuos I. K. perdavė pagal 2017-07-18 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Kaip ir įprasta, pradėjus dirbti naujoje darbovietėje, direktorė paprašė pasižiūrėti, pasidomėti, kokia yra ligoninės finansinė padėtis, kaip ji tvarkosi. Kadangi yra vyriausioji finansininkė iš karto pradėjo žiūrėti buhalterinius dokumentus, tai yra žiūrėti didžiąją knygą. Didžiojoje knygoje užkliuvo eilutė dėl ateinančių laikotarpių sąnaudų, patirtų teikiant virš sutartines paslaugas. Virš sutartinės paslaugos, yra viršijančios sutartinius įsipareigojimus su privalomojo sveikatos draudimo fondu. Joje buvo nurodyta suma gerokai didesnė nei turėjo būti. Todėl pradėjo žiūrėti sąnaudas, kurios buvo dirbtinai sumažintos o tuomet pradėjo žiūrėti banko duomenis. Banko duomenyse pastebėjo atliktus piniginius pavedimus į (duomenys neskelbtini) (Paysera) įvairiomis sumomis bei įvairiomis datomis. Kadangi ligoninėje dirba ne pirmi metai, todėl pasidomėjo, kas tokia įmonė ir kuo ji užsiima, nes ankščiau neturėjo jokių sąsajų su tokia įmone. Pasiskambinus telefonu su (duomenys neskelbtini) atstovais pasiteirauti, už kokias suteiktas paslaugas ar atliktus darbus iš (duomenys neskelbtini) buvo atlikti mokėjimai. Jai patvirtino kad mokėjimai buvo atlikti iš ligoninės sąskaitos ir jie buvo atlikti į fizinio asmens sąskaitą. Daugiau jokių duomenų nesuteikė. Tuomet pasitikrino kasos dokumentus ir juose taip pat rado, kad pinigų sumos nurodytos kasos išlaidų orderiuose neatitinka pinigų sumas nurodytas banko išrašuose. Tai yra iš kasos kaip pavyzdys paimama 1200 eurų tačiau banko sąskaitoje yra įnešama tik 200 eurų. Taip pat tikrinant buhalterinius dokumentus pastebėjo sužaidimą su ilgalaikiu materialiu turtu. Pinigų suma 122 674,24 eurai buvo perkelta iš sąnaudų į ateinančių laikotarpių sąnaudas, be jokio pagrindimo, sąskaitų, pažymų ar kitokių dokumentų. Apie tokią esamą situaciją ligoninėje informavo (duomenys neskelbtini) direktorę Ž. N., su kuria nusprendė atlikti nepriklausomą auditą pasitelkus specialistus, tiksliau finansinės būklės ataskaitos išankstinių apmokėjimų straipsnyje ir kitų gautinų sumų straipsnyje apskaitytų sumų pagrįstumą bei per laikotarpį nuo 21016-01-01 iki 2017-06-30 užregistruotų susijusių buhalterinių įrašų ar piniginių operacijų atitikimą pirminiams dokumentams. Patikrinimą atliko (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri pateikė ataskaitą apie patikrinimo rezultatus. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai tokie patys, kokius ji ir pati patikrinusi dokumentus pastebėjo. Laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2017-03-17 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Swedbanke, buvo atlikti bankiniai pavedimai į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bendroje sumoje 42 708,85 eurų sumai. Kokiu tikslu ir už ką buvo atlikti pavedimai, nėra žinoma, tačiau mokėjimo paskirtyje yra nurodytas kliento numeris. Taip pat yra padaryti prierašai, avansinis apmokėjimas, tačiau prie jo visada yra parašytas kliento kodas. Viso kliento kodų yra keturi, tai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pavedimai buvo daromi įvairiomis piniginėmis sumomis, pradedant nuo 90,00 eurų iki didžiausios 2850 eurų. Taip pat tokiu pačiu laikotarpiu iš kitos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Swedbanke, į (duomenys neskelbtini) buvo atliktas vienas mokėjimas 990,00 eurų sumai, kuris taip pat yra nepagrįstas jokiais buhalteriniais dokumentais, taip pat su analogišku kliento kodu (duomenys neskelbtini). Taip pat laikotarpiu nuo 2017-04-13 iki 2017-06-28 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Danske Banke, buvo atlikta pavedimų į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), kliento kodas (duomenys neskelbtini), buvo pervesta bendra 6728,74 eurai per keletą kartų. Viso bendrai iš trijų (duomenys neskelbtini) sąskaitų esančių Swedbanke bei Danske Banke į (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 427,59 eurų be jokio pagrindo. Pagal kasos dokumentus, buvo nustatytas pinigų neatitikimas tai yra pagal išrašytus kasos išlaidų orderius įvairioms sumoms ir pagal banko duomenis pinigų įnešimai skiriasi. Arba iš viso nėra tokių pinigų įnešta arba pinigų sumos yra gerokai mažesnės. Prisijungimo teises prie Danske Banko sąskaitos, turėjo tik buvusi direktorė L. M.. I. K. prisijungimų prie Danske Banko neturėjo. Prisijungimus prie Swedbanko sąskaitų turėjo tiek direktorė L. M., tiek vyr. finansininkė I. K.. Tai yra A lygio parašai. Grįžtant prie kasos, buvo rastas trūkumas pinigų 8 856,45 eurai. Taip pat buvo tikrinami ilgalaikio materialaus turto registrai. Juose duomenys buvo stipriai iškraipyti ir pareiškime nurodyta piniginė suma 122 674,24 eurai neatitinka pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytų sumų. Šios sumos negalima vertinti ar skaityti kaip grynieji pinigai, tai yra turto vertinimo išraiška. Kas liečia ilgalaikį turtą, jį dar reikia išanalizuoti, todėl duomenys tikrai keisis. Kalbant apie išankstinius apmokėjimus bei atskaitingus asmenis, buvo nustatyti neatitikimai apskaitoje, kadangi apskaitoje nurodyti pinigų įnešimai į Danske Banko sąskaitą, kurių realiai nebuvo ir ta suma 15 959,13 eurai yra susidariusi per kelis kartus. Taip pat kaip ir minėjo yra su atskaitingais asmenimis, kuri suma susidariusi yra 213,86 eurai. Tokiu būdu buvo norima nuslėpti piniginius bankinius pavedimus bei pinigų išėmimus iš ligoninės kasos. Swedbanko grynųjų pinigų įnešimui buvo išduota kortelė I. K. vardu, tačiau jei išėjus, kortelė išėjo kartu su ja, ligoninėje jos nėra. Kortelė buvo išduota įmonei, I. K. vardu. Taip pat nėra ligoninėje Danske Banko kodų generatoriaus, kuris kaip minėjo buvo išduotas direktorei L. M.. Ar jį išsinešė pati direktorė, negali pasakyti. Realiai pagal turimus šiai dienai duomenis (duomenys neskelbtini) yra padaryta 59 284,04 eurų turtinė žala. ( t. 1, b. l. 99-101 ).

Iš liudytojos N. Š. parodymų, pagarsintų BPK 291 straipsnio 1 dalies tvarka matyti, kad ji paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), finansininkės-kasininkės pareigose dirbo nuo 2016 metų rugsėjo 12 dienos. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Dirbo darbo kabinete kartu su buvusia buhaltere I. K.. Jai atėjus dirbti ji jau dirbo nuo 2016 metų sausio 21 dienos. Ji savo tiesioginiame darbe atlieka šias funkcijas, t. y. skaičiuoja darbo užmokestį, sąskaitų-faktūrų pajamavimas bei medžiagų nurašymas, inventorizacijose dalyvauja bei kituose einamuose darbiniuose klausimuose. Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio pasikeitė grynųjų pinigų įnešimas į ligoninės kasą. Buvo priimta tvarka, visiškai nepriimti grynųjų pinigų, liko tik keli ligoniai ir išimtinais atvejais. Grynieji pinigai į kasą būdavo sumokami už ligonių gydymąsi ir gydytojų konsultacijas. Visus bankinius pavedimus ir prisijungimo kodus turėjo buhalterė I. K., ji atlikdavo bankinius pavedimus, ji neturėjo ir neturi prisijungimų. Išimtinai ją ir buhalterę I. K. siejo tik darbiniai santykiai. Kaip ji dirbdavo ne jai vertinti, tačiau ji labai daug kalbėdavo telefonu ir vis ateidavo į darbą pavargusi. Kiek jai žinoma, turėjo problemų šeimoje, yra onkologinis ligonis. Būdavo labai išsiblaškiusi, būna darbe, tačiau mintys visiškai kitur. Kas liečia kasą, jos darbo laikotarpiu, I. K. grynuosius pinigus iš kasos į banką, vežė du-tris kartus, tiksliai nepamena, tačiau visada įnešdavo tą pačią pinigų sumą kokią jei perduodavo ir visada pristatydavo įnešimo kvitą. Jos darbo laikotarpiu, kada dar grynieji pinigai būdavo kasoje, viskas būdavo tvarkoje, visi pinigai būdavo įnešami į banką. Ką ji darė iki jos atėjimo, tikrai nežino ir pasakyti negali. Seifas jų kabinete buvo vienas, tačiau raktą nuo seifo turėjo tik ji viena. Tačiau kiekvieną rytą pinigus buvusius seife persiskaičiuodavo, kadangi ankstesniame darbe yra turėjusi problemų, gal tai įprotis tačiau savo saugumui visada persiskaičiuodavo. Šiai dienai negali paaiškinti, tačiau jai I. K. kėlė nepasitikėjimą, tačiau kodėl, negali pasakyti. Ji I. K. darbo netikrino ir negalėjo tikrinti. Kas liečia jos darbą, jį atlikdavo ir reikiamus dokumentus perduodavo jai. Ji tvarkė visą buhalteriją ir buvo atsakinga už tinkamą ir laiku vedamą apskaitą. Buvusi direktorė L. M. buvo labai griežta vadovė ir atsakinga. Kokie buvo I. K. ir direktorės L. M. tarpusavio santykiai, nežino, jos bendraudavo pas direktorę kabinete. Šiai dienai su dabartine buhaltere tvarko visą ilgalaikį turtą, kuriame yra pridaryta daug klaidų yra daug neatitikimų pagal buhalterinius dokumentus. I. K. padariusi klaidą ir paprašius ją ištaisyti, ji niekada jos neištaisydavo, vis jei primindavo o ji pasiteisindavo kad pamiršo, gerai, pataisys. Nepriimdavo jos pagalbos, kad kažką gali padėti, paaiškinti. Apie tai, kad ji pasisavino pinigus, tikrai nežinojo, jai tik visada ji keldavo tokių įtarimų. Įtarimą dar labiau sukėlė viena apmokėta sąskaita be direktorės L. M. rezoliucijos. Nes ligoninėje griežtai visos sąskaitos yra apmokamos tik su direktorės leidimu, ant sąskaitos turėdavo būti direktorės rezoliucija. Ant apmokėtos sąskaitos buvo tik jos parašyta apmokėta ir viskas. Šiuo metu su V. S. tvarko mokamų ligonių apskaitą per 2016-2017 metus, mokėjimus, priskaitymus, tikrina juos pagal banko išrašus. Yra permokų, yra nedamokėjimų, tačiau klaidų yra ir jas reikės ištaisyti, tačiau situacija yra nebloga. Taip pat žiūri ilgalaikį turtą 2016-2017 metų, pirkimus ir įvedimus į eksploataciją. Viską vedė į exel programą, tačiau dar visko nesutvarkė, šiuo metu dar tvarko.( t. 1, b. l. 103-104 ).

Iš liudytojos L. M. parodymų, pagarsintų BPK 291 straipsnio 1 dalies tvarka matyti, kad ji paaiškino, jog (duomenys neskelbtini)je dirbo nuo 2009-11-02 iki 2017-06-30, direktorės pareigose. Pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), situacija ir materialinė padėtis buvo labai prasta. (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Vyko teismų procesas, tačiau jį laimėjo. Per jos 7 darbo metus pavyko įgyvendinti du Europos Sąjungos projektus. Vienas iš jų buvo pagrindinio ligoninės pastato kapitalinis remontas o kitas buvo seno pastato rekonstrukcija ir pritaikymas pacientams sergantiems senatvine Demensija. Buvo įrengtas atskiras kiemas pasivaikščiojimui, pritaikytos gydymo sąlygos išimtinai šiems ligoniams. Taip pat pavyko kiek sutaupius pinigų bei gavus papildomus Europos Sąjungos pinigus, rekonstruoti ligoninės katilinę. Visi projektams skirti pinigai iš Europos Sąjungos fondo buvo pervesti į Danske Banko sąskaitą. (duomenys neskelbtini) turėjo dvi sąskaitas, viena Danske Banke o kita Swedbanke. Jos darbo laikotarpiu vyriausioji buhalterė buvo V. S., su kuria ligoninę abi ir "pakėlė". Tačiau V. S. 2015 metais rudenį išėjo vaiko auginimo atostogų, todėl teko ieškoti naujos buhalterės nes darbus kažkam reikėjo dirbti. Kadangi yra Viešoji įstaiga ir atskaitinga Kauno miesto savivaldybei, davė skelbimą į Darbo biržą bei Savivaldybės puslapį. Į buhalterės vietą atsiliepė keletas moterų, iš kurių buvo išsirinkę vieną buhalterę, tačiau jai netiko jos darbas vien dėl to, kad tuo pačiu metu dirbo ir kitoje įmonėje ir būdama ligoninėje dirbdavo kitos įstaigos darbus, todėl ji buvo atleista. Teko vėl pasiskelbti darbo biržoje bei Savivaldybės tinklapyje, kad ieško buhalterės ir atsiliepė dvi moterys. Iš šių dviejų moterų buvo pasirinkta I. K. kandidatūra. Priimant į darbą, ji asmeniškai nesidomėjo ja kaip darbuotoja, jos buvusioje darbovietėje, tiesiog nepasidomėjo, kodėl šiai dienai atsakyti negali. Jei pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini)je vyriausiosios buhalterės pareigose, visiškai ja pasitikėjo ir leido jei dirbti savarankiškai. Tačiau pastebėjo kad I. K. yra linkusi į bendravimą, tokias draugystes su kitais kolektyvo nariais, kas nepatiko ir jei asmeniškai buvo išsakyta pastaba. Nuo išsakytos pastabos ji pasikeitė ir daugiau tokių dalykų nebuvo. (duomenys neskelbtini) turėjo dvi sąskaitas bankuose ir atlikti bankinius pavedimus ji buvo surašiusi įgaliojimą tiek V. S. tiek I. K. atlikti visus reikalingus bankinius pavedimus. Nebuvo tokios kalbos nei su V. S. nei I. K. kad prieš atliekant bent kokį ir bet kokiai sumai bankinį pavedimą, jos informuoti nereikia. Tokios kalbos ar susitarimo tikrai nebuvo, kadangi I. K. atėjo iš privataus sektoriaus ir visiškai nemanė ir negalvojo kad žmogus gali pradėti savintis pinigus, kadangi dirbant su V. S. visiškai ja pasitikėjo kaip ir nebuvo pagrindo nepasitikėti I. K.. Ji atnešdavo pasirašyti sąskaitas, jei kildavo klausimų visada paaiškindavo, kas yra, už ką sąskaita ir kur buvo išleisti ligoninės pinigai. Tačiau kad ji ligoninės pinigus persivedinėja sau į sąskaitą, sužinojo tik išėjusi į pensiją ir išgirdusi savo pavardę per radiją. Jai buvo didelis šokas ir begalinė nuostaba, kaip taip galėjo būti. Tačiau dar nori paminėti, kad šiais metais rugpjūčio mėnesį ji visiškai atsitiktinai gatvėje sutiko buvusią darbuotoją kuri pasakė, kad ligoninė antrą ketvirtį ligoninė baigė su minusu. Negalėjo patikėti, juk prieš išeinant ligoninėje buvo 228 000 pliuso, negalėjo patikėti kaip taip atsitiko. Tuomet telefonu susisiekė su naująja ligoninės direktore Ž. N. ir jos pasiteiravo, kaip taip atsitiko, iš kur ligoninės kasoje atsirado minusas. Tačiau ji nieko konkrečiai nepaaiškino, nesakė, tuo jų pokalbis ir baigėsi. I. K. besąlygiškai pasitikėjo kaip ir V. S. ir tikrai nemanė, kad ji gali taip elgtis, tai buvo padaryta jos klaida. Tačiau ji nežino ir nepastebėjo, kaip I. K. jos darbo laikotarpiu pradėjo savintis ir pasisavino jai nežinomą pinigų sumą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Ji su pasisavintais pinigais neturi nieko bendro, nieko nežino. I. K. pasitikėjimą ją sugriovė 2017 metais galimai balandžio mėnesį, kada gavo pasirašyti keletą sąskaitų, kur viena sąskaita buvo už kompiuterines paslaugas ir suma buvo 338 eurai. Jų ligoninėje yra ir dirba asmuo, kuris atsakingas už kompiuterius, jų tvarkymą, tačiau ji asmeniškai nebuvo girdėjusi apie sugedusius kompiuterius. Ją nustebino pernelyg didelė pinigų suma, todėl pasidėjo sąskaitą į šalį ir bandė pati išsiaiškinti, kaip čia buvo. Pirmiausia susisiekė su savo sekretore ar ji ką nors žinanti. Tačiau ji nieko nežinojo, todėl paklausė pas ūkio dalies vedėja. Tačiau ir ji nieko nežinojo ir nieko negalėjo paaiškinti. Tuomet su ta sąskaita nuėjo tiesiai į buhalteriją pas I. K. ir liepė paaiškinti, kokie ir kada darbai buvo atlikti. I. K. paaiškino, kad šie pinigai yra auditorei H., pavardės nepamena, kuri ją mokė, padėjo ruošti ataskaitas, grynai už darbą. Jai pasakė kad taip būti negali, liepė grąžinti pinigus atgal į ligoninės kasą bei parašyti pasiaiškinimą. I. K. pradėjo verkti bei atgailauti, kad daugiau taip nepasikartos, pinigus gražins. Ir iš tikrųjų pinigai buvo grąžinti atgal į ligoninės kasą, ji parašė pasiaiškinimą ir viskas tuo ir pasibaigė, nors buvo jai sakiusi, kad skirs griežtą papeikimą. Tačiau papeikimo neskyrė ir dėl ko šiandieną labai gailisi, gal tai bent kiek būtų ją pristabdę nuo pinigų pasisavinimo. Kasininkė N. Š. vieną kartą buvo taip atsargiai pasakiusi, kad negalima pasitikėti I. K., tačiau jai buvo žinoma, kad jos nelabai sutarė, kadangi sėdėjo viename kabinete, tai to N. Š. pasakymo taip rimtai nepriėmė. Taip pat po šio įvykio, jos prašymu buvo pakeistas kompiuterių specialistas. Taip pat jai labai įstrigo jų auditorės H., pavardės neprisimena elgesys, kad ji atėjusi pas ją į kabinetą, tai galėjo būti birželio pabaiga 28-29 dienos, tiksliai nepamena, pasakė, kad nori patikrinti ligoninės pinigų likučius, nes ji žino, kad išeina iš darbo. Ji be abejo sutiko ir jai padėkojo, kad ji sutiko tai padaryti, sutikrinti, tačiau iki pat jos paskutinės darbo dienos auditorė neatėjo ir jos neinformavo apie ligoninės piniginę situaciją. Jai tai pasirodė labai keista, nesuprato jos tokio elgesio. Auditorė atlikusi patikrinimą tikrai turėjo pastebėti neatitikimus, įtartinus bankinius pavedimus. ( t. 1, b. l. 106-108 ).

Iš 2018-04-27 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės išvados Nr. 140-(6531)-IS1-2378 matyti, kad joje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016-01-20 iki 2017-07-19 iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų banke buvo atlikti mokėjimai ne pagal paskirtį ir ne ligoninės reikmėms. (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus nustatyta, kad ligoninės direktoriaus pareigas bei vyr. finansininko pareigas 2016-01-20 – 2017-07-18 laikotarpiu atliko: direktorė L. M. nuo 2009-11-02 iki 2017-06-30; direktorė Ž. N., nuo 2017-07-03 iki dabar ir vyriausia finansininkė I. K. nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18.

Iš tirti pateiktų (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį matyti, kad ligoninė tiriamuoju laikotarpiu turėjo sąskaitas:

Danske Bank banke Nr. (duomenys neskelbtini);

AB Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-01-20 – 2017-07-18 laikotarpiu piniginių lėšų judėjimo sąskaitoje nebuvo, sumokėtas tik komisinis mokestis bankui).

Ištyrus (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus už 2016-01-01–2017-07-18 laikotarpį nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš ligoninės sąskaitų bankuose piniginės lėšos buvo pervestos į mokėjimo įmonės UAB „Paysera LT“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra UAB „Paysera LT“ 2017-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos I. K. vardu ir pateikti minėtų sąskaitų išrašai nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18.

Ištyrus (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose išrašus bei UAB „Paysera LT“ I. K. vardu atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose į mokėjimo įmonės UAB „Paysera LT“ sąskaitas I. K. vardu pervesta iš viso 50 427,59 eurų (1 lentelė).

Kaip matyti 1 lentelėje 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bankuose pervesta iš viso 50 427,59 (42 708,85 + 990,00 + 6 728,74) eurai į mokėjimo įmonės UAB „Paysera LT“ I. K. vardu atidarytas sąskaitas, t. y.: į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta iš viso 29 474,45 eurai ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta iš viso 20 953,14 eurai. Tačiau tarp ligoninės tyrimui pateiktų dokumentų nėra pateikti šių mokėjimų pagrįstumą pateisinantys dokumentai, t. y. šie lėšų pervedimai nepagrįsti jokiais juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais (1 lentelė).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 2 d. nustatyta, kad Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. <...>.

Kadangi 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose į I. K. asmenines sąskaitas pervesta 50 427,59 eurai, tačiau pervestų piniginių lėšų panaudojimas ligoninės reikmėms nepagrįstas juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, dėl to buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius UAB „Paysera LT“ pateiktus I. K. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 29 474,45 eurų, kurie panaudoti I. K. reikmėms (1 priedas): 9 242,37 eurai pervesti į J. K., M. K., A. K. sąskaitas bankuose, 6 694,51 eurai pervesti į savo (I. K.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 755,05 eurai pervesti antstoliams R. S., L. U. D., A. A., 5 286,38 eurai pervesti juridiniams asmenims, 1 446,57 eurai sumokėti už komunalinius mokesčius, 1 008,44 eurai pervesti fiziniams asmenims, 39,82 eurai sumokėti bankui už paslaugas, 1,31 euras tiriamojo laikotarpio pabaigoje liko nepanaudotas sąskaitoje.

Ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius UAB „Paysera LT“ pateiktus I. K. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos 20 953,14 eurų piniginės lėšos panaudotos I. K. reikmėms (2 priedas): 8 972,44 eurai išimti grynais pinigais iš bankomatų, 6 167,98 eurai pervesti antstoliams R. S., L. U. D., A. A., 2 266,86 eurai pervesti juridiniams asmenims, 1 749,48 eurai sumokėti už pirkinius, 850,41 eurų pervesta į J. K., M. K., A. K. sąskaitas bankuose, 620,80 eurų sumokėti už komunalinius mokesčius, 195,00 eurai pervesti fiziniams asmenims, 130,17 eurų sumokėti bankui už paslaugas.

Taigi 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose į I. K. asmenines sąskaitas pervesta 50 427,59 eurai, kurie panaudoti I. K. reikmėms ir tuo padarytas 50 427,59 eurų nuostolis ligoninei.

Pagal tirti pateiktus (duomenys neskelbtini) kasos knygą, kasos dokumentus, ligoninės sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB Swedbank banke, išrašus nustatyta, kad 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš ligoninės kasos išlaidų orderiais išmokėti iš viso 35 211,45 eurų (2 lentelė) tikslu įnešti grynuosius pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau grynais pinigais lėšos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įneštos, o į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, per bankomatų tinklą įnešta iš viso 26 355,00 eurai (2 lentelė).

Taigi tyrimo metu nustatyta, kad 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąsias sąskaitas neįnešta 8 856,45 (35 211,45 – 26 355,00) eurai išmokėti iš ligoninės kasos pajamų orderiais, juose nurodant išmokėjimo pagrindą - įnešti grynuosius pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą.

Pagal (duomenys neskelbtini) tirti pateiktą buhalterinės sąskaitos Nr. 2421102 Grynieji pinigai kasoje apyvartos registrą (3 priedas) už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį matyti, kad jame įregistruotos neįvykusios ūkinės operacijos, kuriomis iš viso 8 856,45 eurų gautų pagal kasos išlaidų orderius iš ligoninės kasos įnešti į ligoninės sąskaitą Danske banke (2 lentelė).

Kaip matyti apyvartos registruose Grynieji pinigai kasoje bei Sąskaita Danske Bank (4 priedas) už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį įregistruotos ūkinės operacijos, kuriomis iš viso 8 856,45 eurai įnešti į ligoninės sąskaitą Danske Banke, tačiau ištyrus (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank banke, išrašą nustatyta, kad minėtu laikotarpiu į sąskaitą 8 856,45 eurai nebuvo įnešti. Taigi (duomenys neskelbtini) apyvartos registruose Grynieji pinigai kasoje bei Sąskaita Danske Bank įregistruotos neįvykusios 8 856,45 eurų įnešimo į sąskaitą operacijos.

Pagal tirti pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį, nes buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose į I. K. asmenines sąskaitas pervesta 50 427,59 eurai, tačiau tarp tirti pateiktų apskaitos dokumentų nėra juridinę galią turinčių apskaitos dokumentų, kurie pateisintų lėšų panaudojimą ligoninės reikmėms ir tyrimo metu nustatyta, kad pervestos lėšos buvo panaudotos I. K. reikmėms (1 ir 2 priedai) ir tuo padarytas 50 427,59 eurų nuostolis ligoninei;

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimų nes 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) kasos išimti 8 856,45 eurai (2 lentelė), kurie neįnešti į ligoninės sąskaitas bankuose nei į ligoninės kasą ir tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kur minėtos lėšos buvo panaudotos ir tuo padarytas 8 856,45 eurų nuostolis ligoninei;

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimų, nes:

apyvartos registruose Sąskaita banke Swedbank, Sąskaita banke Swedbank ES fondo ir VB lėšų sąskaita, Sąskaita Danske Bank už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., juose įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos, kuriomis 50 427,59 eurai apskaityti kaip apmokėjimai už ilgalaikio turto pirkimus ar kitas paslaugas;

apyvartos registruose Grynieji pinigai kasoje bei Sąskaita Danske Bank už 2016-01-20 – 2017-07-18 laikotarpį įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., juose įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos, kuriomis iš viso 8 856,45 eurai įnešti į ligoninės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank banke;

ilgalaikio turto sąskaitų Nr. 1209401 ir 1208101 apyvartos registruose 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos dėl ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo už 121 873,16 eurų;

apyvartos registre Sąskaita Danske Bank 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos išankstinių apmokėjimų ūkinės operacijos iš viso už 15 745,27 eurų (7936,59 + 7808,68) bei gautinų sumų iš atskaitingų asmenų 213,86 eurų perkėlimas į atsiskaitomąją Danske Banke;

2-jo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Finansinės būklės ataskaita“ 5 straipsnio reikalavimų, kur nustatyta, kad Finansinės būklės ataskaitoje pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai rodyti viešojo sektoriaus subjekto turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto būklę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, nes (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje apskaitos registruose įregistruotos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos dėl ko pagal neteisingus ūkinių operacijų duomenis sudarytos tikrovės neatitinkančios Finansinės būklės ataskaitos pagal 2017-06-30 duomenis.

Atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis: Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Atsakomybę už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis: Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. ( t. 3, b. l. 90-171 ).

Iš 2017-08-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas. ( t. 1, b. l. 109-110 ).

Iš 2017-11-06, 2018-02-28 lydraščių matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorė pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas, tame tarpe Danske Bank, Swedbank banko sąskaitų išrašus ( t. 2, b. l. 85-173 ), (duomenys neskelbtini) sąskaitų apyvarta ir likučiai kopijas ( t. 2, b. l. 174-200, t. 3, b. l. 1-23 ), (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių kopijas ( t. 3, b. l. 24-36 ), 2016-01-21 sutartį dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, sudarytą su darbuotoja I. K. ( t. 3, b. l. 39 ), 2016-02-03 įgaliojimo, išduoto I. K. pasirašyti sutartį su „Swedbank“ AB kopiją ( t. 3, b. l. 40 ), sutarčių su Swedbank ir jos priedų kopijas ( t. 3, b. l. 41-54 ), sutarties su Danske Bank ir jos priedų kopijas ( t. 3, b. l. 55-79 ).

2018-05-03 (duomenys neskelbtini) el. paštu pateikė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų kopiją, kurioje ties grafa „Susipažinau ir sutinku“ yra įrašas „I. K. 2016-01-21“ ir greta esantis parašas. ( t. 3, b. l. 85 ).

Iš 2017-08-28 lydraščio matyti, kad Paysera Lt pateikė I. K. vardu atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. ( t. 1, b. l. 15-200, t. 2, b. l. 1-17 ).

Iš „Sodros“ duomenų apie I. K. visas darbovietes kopijos matyti, kad joje nurodyta, jog I. K. (duomenys neskelbtini)je dirbo nuo 2016-01-21 iki 2017-07-18. ( t. 4, b. l. 11-14 ).

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamosios I. K. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pilnai įrodyta jos pačios visišku kaltės pripažinimu, pagarsintais liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamoji I. K. paaiškino kokiomis aplinkybėmis ji pasisavino ligoninės pinigus bei kokiomis aplinkybėmis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jos parodymai visiškai patvirtinami liudytojų Ž. N., V. S., N. Š. ir V. M. pagarsintais parodymais, 2018-04-27 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės išvada Nr. 140-(6531)-ISI-2378.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas.

Kaip matyti, kaltinamoji I. K. pati pripažino, kad tuo metu, kai nebūdavo pinigų, ji išrašydavo ilgalaikio turto kortelę ir užpajamuodavo tai kaip ilgalaikį turtą. Iš tikrųjų tie įrašai buvo apgaulingi, nes pinigus ji persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą.

Iš jau minėtos vyriausiosios specialistės išvados matyti, kad apyvartos registruose Grynieji pinigai kasoje bei Sąskaita Danske Bank (4 priedas) už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį įregistruotos ūkinės operacijos, kuriomis iš viso 8 856,45 eurai įnešti į ligoninės sąskaitą Danske Banke, tačiau ištyrus (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank banke, išrašą nustatyta, kad minėtu laikotarpiu į sąskaitą 8 856,45 eurai nebuvo įnešti. Taigi (duomenys neskelbtini) apyvartos registruose Grynieji pinigai kasoje bei Sąskaita Danske Bank įregistruotos neįvykusios 8 856,45 eurų įnešimo į sąskaitą operacijos.

Pagal tirti pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų už 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpį, nes buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad kaltinamoji I. K. (duomenys neskelbtini)je dirbo nuo 2016-01-21 iki 2017-07-18. Iš 2018-05-03 (duomenys neskelbtini) el. paštu pateiktos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų kopijos matyti, kad ties grafa „Susipažinau ir sutinku“ yra įrašas „I. K. 2016-01-21“ ir greta esantis parašas.

Atsakomybę už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis: Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl turto pasisavinimo ir turto išvaistymo atribojimo. Kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Taigi pasisavinant patikėtą ar esantį kaltininko žinioje svetimą turtą, skirtingai nuo iššvaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimą jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Turto pasisavinimas yra savarankiška ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi šių veikų baigtumo momentai. Todėl jeigu prieš perduodamas turtą tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpą laiką užvaldęs ir galėjo su šiuo turtu atlikti bet kokius veiksmus, veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 1-3 dalis, kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo pasisavinto turto vertės ( 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2006 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji I. K. užėmė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo finansininko pareigas, disponavo minėtos ligoninės piniginėmis lėšomis. Kaltinamoji pati pripažino, kad jos darbo laiku iš ligoninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą persivedė 59 284,04 Eur. Šiuos pinigus, jos aiškinimu, ji panaudojo savo artimų asmenų gydymui bei išleido savo reikmėms. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir jau minėta 2018-04-27 specialistės išvada, iš kurios matyti, kad UAB „Paysera LT“ I. K. vardu yra atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jų išrašų matyti, kad 2016-01-20–2017-07-18 laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose į mokėjimo įmonės UAB „Paysera LT“ sąskaitas I. K. vardu buvo pervestos jau minėtos lėšos, o į bendrovės kasą jos nebuvo įneštos.

Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamoji I. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei pasisavino jos žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje. Jos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo – 59 284,04 Eur ( t. 1, b. l. 85 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtą pinigų sumą pasisavino kaltinamoji I. K., ji pati to neneigia. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-21 su ja buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojų materialinės atsakomybės ( t. 3, b. l. 39 ). Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, todėl ji padarytą žalą privalo pilnai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji teismui pateikė susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, iš kurio matyti, kad kaltinamoji iki pasirašant šį susitarimą atlygino 1 000 Eur žalą (duomenys neskelbtini) ( t. 5, b. l. 22 ). Iš viso to matyti, kad liko neatlyginta žalos 58 284,04 Eur ( 59 284,04 – 1 000 = 58 284,04 ). Toks žalos dydis ir priteistinas iš kaltinamosios civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji kalta pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį padarytos turtinės žalos ir susitarė dėl tolimesnio jos atlyginimo.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmė skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaip matyti, kaltinamoji I. K. anksčiau teista ( t. 4, b. l. 26-28 ), administracine tvarka bausta ( t. 4, b. l. 20-23 ), ištekėjusi, dirbanti, aukštojo išsilavinimo, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta ( t. 4, b. l. 16, 19 ). Teismo posėdyje ji savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto, dalį žalos atlygino bei susitarė dėl tolesnio žalos atlyginimo. Nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamoji I. K. padarė apysunkį nusikaltimą ( BK 222 straipsnio 1 dalis ) ir sunkų nusikaltimą ( BK 183 straipsnio 2 dalis ). Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 75 straipsnyje ( nauja redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-633, įsigal. nuo 2017-10-06 ). BK 75 straipsnyje ( toliau – sena redakcija ) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ( išskyrus labai sunkius nusikaltimus ) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ( 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigal. nuo 2015-03-24 ). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji I. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė laikotarpiu nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18, t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Kartu BK 75 straipsnyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji I. K. 2015-12-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta bausmė 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ( t. 4, b. l. 41-81 ). Ji, neatlikusi paskirtos bausmės ir turėdama neišnykusį teistumą laikotarpiu nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18 vėl padaro analogiškas nusikalstamas veikas. Iš viso to matyti, kad kaltinamoji išvadų dėl ankstesnio teistumo nepadarė, neatlikusi anksčiau paskirtos bausmės vėl nusikalto, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į virš išdėstyta kaltinamajai paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Be to, paskyrus kaltinamajai bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, jos bendrinamos apėmimo būdu. Teismo nuomone, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamą veikų sutaptį. Kaip matyti, šios nusikalstamos veikos įvykdytos tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016-01-20 iki 2017-07-18. Kaltinamosios I. K. nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – pasisavinti užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą. Šiam tikslui pasiekti kaltinamoji organizavo apgaulingą minėtos ligoninės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pati ją apgaulingai tvarkė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina 1/3 ( vienu trečdaliu ).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 303-305, 307-308, 313 str.,

nusprendžia

:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 4 ( ketverių ) metų laisvė atėmimo bausme.,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. ( šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti 4 ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ( vienu trečdaliu ) ir paskirti 2 m. 8 mėn. ( dviejų metų ir aštuonių mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią bausmę subendrinti su 2015-12-17 Kauno apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 4 m. 3 mėn. ( ketverių metų ir trijų mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus jas pakeisti į suėmimą, nuteistąją I. K. sulaikant.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

I. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 12912657, išduotą 2012-02-22, perduotą kartu su baudžiamąja byla ( t. 4, b. l. 130 ), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajai I. K..

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš I. K. 58 284,04 Eur ( penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai, 4 ct. ) žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su vienu CD su I. K. AB Citadelė bankas sąskaitų išrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajai I. K. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jai išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika