- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-3849-1135/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00241-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: V. G., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra S. M..
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nepalikusi testamento, mirė pareiškėjos mama A. R.. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo – V. G. yra mirusios A. R. dukros, A. R. sutuoktinis – miręs. Po A. R. mirties liko nekilnojamojo turto, dėl kurio priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Nors pati pareiškėja yra garbaus amžiaus, tačiau su paveldėjimo reikalų tvarkymu nebuvo susidūrusi. Mirus tėvui S. R., visus dokumentus tvarkėsi mama. Nors notarų biurui nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau faktiškai rūpinosi po mamos mirties likusiu turtu, t. y. prižiūrėjo pastatus, žemės sklypą prie namų reguliariai nušienaudavo, 0,91 ha žemės sklypo dalyje sodino daržoves, dalį sklypo nušienaudavo, miške atliko valymo darbus. Gyvena palyginti netoli nuo mamos buvusios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), reguliariai nuvažiuoja apžiūrėti sodybos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, neprieštarauja jo patenkinimui. Su S. M. buvo seniai sutarusios, kad į jų mamos A. R. palikimą nepretenduos ir savo teisių nereikš. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
S. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad motiną slaugė iki jos mirties. Po jos mirties nesikreipė į notarą, kadangi sirgo vėžiu, gydėsi, su seserimi nebuvo sutarimo, gal nelabai ir suprato, kaip reikia elgtis. Sesuo reiškė priekaištus dėl tėvuko slaugymo, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ji prašė sesers žemės dokumentų, tačiau ši ignoravo, ilgai neatsiliepė į skambučius. Sesuo tik neseniai atsiuntė žemės dokumentus. Po motinos mirties ji viena rūpinosi jos turtu: žemės sklypu ir statiniais. Dažnai ten nuvyksta su sūnumi arba sutuoktiniu, žemės sklypą tvarko, surinkdami šakas, šiukšles, išvalydami medinio namelio vidų. Šalia esantį sklypą, miško paskirties žemę, leido naudotis kaimynams gyvuliams ganyti. Mokesčių mokėti nereikia, nes niekas jau kurį laiką ten negyvena.
Liudytoja V. A. paaiškino, kad ji buvo A. R. kaimynė, su kuria gerai sutarė, pažįsta jos dukras. Ir dabar ten gyvena, mato, kaip po A. R. mirties S. M. su sūnumi atvažiuoja tvarkyti motinos sodybos: pjauna žolę, prižiūri gėles. Ar jie eina į namą, negali pasakyti, ji niekada nesmalsauja. Mano, kad S. M. su turtu elgiasi kaip su savu, atvyksta sutvarkyti ir išvyksta. V. G. po jos motinos mirties sodyboje niekada nematė.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra S. M. sūnus. Po senelės mirties kartu su mama dažnai važiuoja sutvarkyti senelės sodybos. S. M. iššluoja ir išplauna namelio vidų, taip pat sugriebia lapus, pjauna žolę, surenka šiukšles. Atvažiuoja kas porą savaičių. Močiutė labai mylėjo sodybą, todėl dėl atminimo vyksta ten palaikyti tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos S. M. ir suinteresuoto asmens V. G. mama A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašo duomenimis, A. R. testamento nesudarė. Dėl mirusios A. R. turto paveldėjimo niekas į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. gruodžio 8 d. raštas). A. R. sutuoktinis S. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 27/91 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurta mirusiam S. R. nuosavybės teisė į 0,91 ha žemę ir perduota turtinių teisių perėmėjams neatlygintinai nuosavybėn jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. viso palikimo paveldėtoja A. R. paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdinė, po jos motinos mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. R. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
Pareiškime bei teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad S. M. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. prižiūri pastatus, reguliariai nuvažiuoja apžiūrėti, sutvarkyti sodybą, nušienauja žemės sklypą, surenka šakas, šiukšles, 0,91 ha žemės sklypo dalyje sodino daržoves, dalį sklypo nušienauja, miške atliko valymo darbus, žemės sklypą leido naudotis kaimynams gyvuliams ganyti. Byloje nėra duomenų, kad po A. R. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, pirmos eilės įpėdinė V. G. sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.
Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja S. M. po motinos A. R. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra S. M..
Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pavelde?jimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.