Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 13 kartų, paskutinius du kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. birželio 10 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2021 m. vasario 9 d. lygtinai prieš terminą su intensyvia priežiūra, neatlikęs 1 mėnesio ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiam ir 15 dienų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 metų 2 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams ir 10 dienų; nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar platinti, o būtent:

jis, 2020 m. vasario 1 d., apie 19.00 val., Dariaus ir Girėno g. 185, Vilnius, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo tris plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė 0,338 g., ir ją neteisėtai laikė savo automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2020 m. vasario 02 d., apie 07.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat baudžiamojoje byloje J. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobęs svetimą turtą, o būtent:

Jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 21 d., 09.00 val. iki 2020 m. sausio 22 d., 08.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), be leidimo pateko į rakinamas daugiabučio patalpas, patekęs į 4 aukšte esantį butą, išlauždamas durų spyną, pagrobė bute esančius daiktus t. y. : siurblį „Hilti“, 400 eurų vertės; lazerį „Makita“, 100 eurų vertės; kampinį šlifuoklį „Makita“ 130 eurų vertės; preferatorių „Makita“, 200 eurų vertės; 3 vnt. suktukų „Makita“, kurio vieneto vertė 220 eurų, viso už 660 eurų; dviejų akumuliatorinių įkroviklį 90 eurų vertės; vieno akumuliatoriaus įkroviklį, 50 eurų vertės; 2 vnt. akumuliatorių (2,5 amperų), kurio vieno 50 eurų vertė, iš viso už 100 eurų; 3 vnt. akumuliatorių (5 amperų), kurio vieno vertė 50 eurų, iš viso už 150 eurų; multimastorių „Makita“ 170 eurų vertės, pjūklą „Makita“, 200 eurų vertės; lazerinį nivelyrą „Beko“ su dėklu 100 eurų vertės; žalios spalvos krepšį „Makita“ 60 eurų vertės, šiuos daiktus išsinešdamas iš daugiabučio namo laiptinės juos pagrobė, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 2410 eurų turtinę žalą.

Pažymėtina, kad išdavus Europos arešto orderį J. G., Italijos Respublikos kompetentinga teisminė institucija nusprendė atsisakyti perduoti J. G. dėl amfetamino tipo narkotinės medžiagos įsigijimo 2020-02-01, nes nėra dvigubo baudžiamumo sąlygos, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. sutiko būti persekiojimas už minėtą nusikalstamą veiką.

Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2020-02-02 pateiktų savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,117 g. (1 tomas, b.l. 58-62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 280/2020 (01) nurodyta, kad J. G. šlapime, paimtame 2020 m. vasario 2 d., 08.45 val., rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 1,63 promilės etilo alkoholio (2 tomas, b.l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl surinktų duomenų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.

Teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.

Tiek nacionalinių teismų praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, nuosekliai akcentuojama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai ir neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi, kaip matyti, baudžiamajai atsakomybei taikyti (nustačius visus būtinuosius atitinkamos nusikalstamos veikos požymius) pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – J. G. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš viso 0,338 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir neteisėtai ją laikė savo automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2020 m. vasario 02 d., apie 07.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojos policijos pareigūnės E. B. parodymais; automobilio apžiūros protokolu, informacija, užfiksuota tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadomis.

Kaip išplaukia iš kaltinamojo J. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, jis pripažino, kad jis iš nepažįstamo asmens savo reikmėms nusipirko maišelį su baltos spalvos milteliais, po to nuvažiavo į oro uostą pasitikti iš užsienio atvykstančio brolio, jie kartu nuvažiavo į namus, o paskui į naktinį klubą, jiems išėjus iš klubo ir įsėdus į automobilį, prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie rado automobilyje maišelį su baltos spalvos milteliais ir jį paėmė.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja – policijos pareigūnė E. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad gavus informaciją apie įtartiną automobilio Peugeot vairuotoją, policija privažiavo prie šio stovinčio automobilio ir ant priekinės keleivio sėdynės matomoje vietoje pamatė gulintį permatomą maišelį su šviesios spalvos milteliais, kuris buvo paimtas (1 tomas, b.l. 81-84). Remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvada, baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2020-02-02 apžiūros metu rastų automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,221 g; baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2020-02-02 pateiktų savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,117 g. (1 tomas, b.l. 58-62). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 280/2020 (01) nurodyta, kad J. G. šlapime, paimtame 2020 m. vasario 2 d., 08.45 val., rasta amfetamino (1 tomas, b.l. 53).

Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 ir Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-266, pas kaltinamąjį rastas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis – 0,338 gramo, viršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio viršutinę ribą (0,2 g), tačiau nesiekia didelio kiekio šios psichotropinės medžiagos (20 g).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. G. atliko konkrečius veiksmus, būtinus realizuoti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent: jis nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įsigijo ir laikė 0,338 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios kiekis viršijo nedidelio šios medžiagos kiekio viršutinę ribą, numatytą Rekomendacijose, bet nesiekė didelio kiekio šios medžiagos viršutinės ribos, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti (pagal kaltinamojo parodymus, jis minėt medžiagą nusipirko savo reikmėms), iki tol, kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pastebėtina, kad kaltinime J. G. inkriminuotas ir minėtų psichotropinių medžiagų gabenimas. Vis dėlto pastaroji aplinkybė šalintina iš kaltinimo, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju minėtą medžiagą kaltinamasis turėjo savo dispozicijoje bei ji buvo jo naudojamame automobilyje, tačiau pati savaime aplinkybė, kad tuo metu medžiagos buvimo vieta kito judant automobiliui, nereiškia gabenimo požymio, t. y. nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą sąmoningai pergabenti minėtą įsigytą psichotropinę medžiagą iš vienos vietos į kitą, o ne tiesiog turėti šią medžiagą savo žinioje – laikyti. Todėl gabenimas šalintinas iš kaltinimo.

Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jis pripažintinas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, įvertinus, kad nustatyti visi būtinieji – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji (tiesioginė tyčia) šios nusikalstamos veikos požymiai jo veikoje.

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Baudžiamojoje byloje J. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis kaltinamas tuo, kad įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 21 d., 09.00 val. iki 2020 m. sausio 22 d., 08.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), be leidimo pateko į rakinamas daugiabučio patalpas, patekęs į 4 aukšte esantį butą, išlauždamas durų spyną, pagrobė bute esančius daiktus t. y. : siurblį „Hilti“, 400 eurų vertės; lazerį „Makita“, 100 eurų vertės; kampinį šlifuoklį „Makita“ 130 eurų vertės; preferatorių „Makita“, 200 eurų vertės; 3 vnt. suktukų „Makita“, kurio vieneto vertė 220 eurų, viso už 660 eurų; dviejų akumuliatorinių įkroviklį 90 eurų vertės; vieno akumuliatoriaus įkroviklį, 50 eurų vertės; 2 vnt. akumuliatorių (2,5 amperų), kurio vieno 50 eurų vertė, iš viso už 100 eurų; 3 vnt. akumuliatorių (5 amperų), kurio vieno vertė 50 eurų, iš viso už 150 eurų; multimastorių „Makita“ 170 eurų vertės, pjūklą „Makita“, 200 eurų vertės; lazerinį nivelyrą „Beko“ su dėklu 100 eurų vertės; žalios spalvos krepšį „Makita“ 60 eurų vertės, šiuos daiktus išsinešdamas iš daugiabučio namo laiptinės juos pagrobė, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 2410 eurų turtinę žalą.

Pastebėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, R. E. nurodė, kad minėti pagrobti įrankiai priklausė jam, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad pastarasis kaltinimas iš esmės yra grindžiamas kaltinamojo pirminiais parodymais ikiteisminio tyrimo metu - 2020 m. sausio 27 d. J. G., apklaustas įtariamuoju, nedalyvaujant gynėjui, prisipažino pavogęs nukentėjusiojo įrankius, teigdamas, kad juos už 350 eurų pardavė lauke sutiktam iš matymo pažįstamam asmeniui, kurio jokių duomenų neturi (2 tomas, b.l. 23-24) ir tokias pat aplinkybes nurodė 2020 m. sausio 27 d. ranka rašytame savo pasiaiškinime (2 tomas, b.l. 17). Papildomos apklausos metu 2020 m. gegužės 5 d. J. G. savo kaltės dėl įrankių vagystės nepripažino, teigdamas, kad jokių nukentėjusiojo įrankių iš kaltinime nurodyto objekto nevogė ir nurodė, kad tame objekte dirbo ir kiti asmenys, kurių jis nepažįsta ir kontaktų neturi; pirminėje apklausoje dėl vagystės prisipažino iš išgąsčio, net nesupratęs apie kokį įvykį buvo kalbama. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl įrankių vagystės savo kaltės taip pat nepripažino, teigdamas, kad neėmė jokių nukentėjusiojo įrankių, o pirminėje apklausoje save apkalbėjo iš išgąsčio, norėdamas, kad jį paleistų namo.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino nustatytą faktą, kad kaltinamasis J. G. ir dar keletas asmenų dirbo jo objekte, kuriame vykdė statybos darbus, iš kurio po to buvo pavogti įrankiai, išlaužus patalpos duris. Nurodė, kad kitą dieną po vagystės jis su draugu apėjo visus šalia esančius lombardus, tikėdamasis rasti savo daiktus ir vienas iš lombardo savininkų jo draugui pasakė, kad į lombardą buvo atėję trys asmenys, kurie pridavė įrankius, tačiau šie įrankiai iš karto buvo parduoti, todėl susigrąžinti jų galimybės nėra. Nukentėjusiojo draugas jau yra miręs, todėl negalės patvirtinti šios aplinkybės. Kreipdamasis į policiją dėl įrankių vagystės jis pateikė savo versiją, kad įrankius galėjo pavogti J. G. ir A. A., kadangi minėti asmenys dirbo objekte ir yra priklausomi nuo narkotikų.

A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis iš tikrųjų dirbo objekte pas nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame dirbo ir kiti žmonės bei apie įrankių vagystę sužinojo tik tada, kai buvo iškviestas į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas spec. liudytoju A. A. taip pat teigė, kad jis jokių įrankių nevogė ir kas tai galėjo padaryti, nežino. Apie vagystę sužinojo iš nukentėjusiojo, kuomet jis buvo atvykęs pas jį ir reikalavo prisipažinti, bet jis jam paaiškino, kad tikrai nieko nevogė ir nežino, kas tai padarė (1 tomas, b.l. 150).

2020 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – įrenginėjamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyti durų laužimo požymiai, tačiau jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų paimta nebuvo (1 tomas, b.l. 117-124). Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad kaimynė iš šalia esančio buto jokių įtartinų asmenų laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 21 d., 09.00 val. iki 2020 m. sausio 22 d., 08.40 val. nematė, nakties metu jokio triukšmo negirdėjo, vaizdo stebėjimo kamerų, galėjusių užfiksuoti kas įvykdė vagystę, pastebėta nebuvo (1 tomas, b. l. 125). Apžiūrėjus įrašus iš kameros, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, jokios tyrimui reikšmingos informacijos taip pat nenustatyta (1 tomas, b.l. 126). Taip pat siekiant nustatyti pavogtų įrankių realizavimo vietą, patikrinimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) esančiuose lombarduose, tačiau įrankiai ar pridavimo lombardui kvitai dėl įrankių nerasti, informacijos, reikšmingos tyrimui, negauta. Taip pat buvo patikrintas interneto portalas „Skelbiu.lt“ ir kiti skelbimų portalai, kur galėtų būti pardavinėjami įrankiai, tačiau patikrinimo metu tyrimui reikšmingos informacijos taip pat negauta negauta (1 tomas, b.l. 127). Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo nurodytas asmuo, galimai bendravęs su vienu iš lombardo savininku, kuris nurodė, jog įrankius į lombardą atnešė trys asmenys, jau yra miręs, todėl patikrinti šios aplinkybės galimybės nėra. Pažymėtina tai, kad krata kaltinamojo gyvenamojoje ar buvimo vietoje iš karto po pareiškimo gavimo dėl vagystės ir pirminės kaltinamojo apklausos (2020 m. sausio 27 d.) bei pripažintina, kad šiuo atveju visos galimybės gauti papildomų reikšmingų duomenų iš esmės išnaudotos.

Minėta, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių J. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nėra nustatyti jokie liudytojai, matę vagystę, peržiūrėjus vaizdo kameras taip pat nebuvo nustatyta tyrimui reikšmingų aplinkybių, be to nebuvo nustatyta galima pagrobtų įrankių saugojimo ar realizavimo vieta, ar asmuo, galimai nupirkęs įrankius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinimas J. G. dėl įrankių vagystės iš esmės buvo grindžiamas aplinkybe, kad J. G. iki vagystės dirbo tame objekte, todėl nukentėjusysis R. E. įtarė, kad įrankius galėjo pavogti būtent J. G. su draugu A. A., nes jie yra priklausomi nuo narkotikų, t.y. savo įtarimus grindė tik prielaidomis, o ne faktais. Pažymėtina tai, kad apklaustas liudytoju A. A. nurodė, kad apie įrankių vagystę jis sužinojo tik policijoje ir tokias pat aplinkybes jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, būdamas apklaustas spec. liudytoju. Grįsti J. G. kaltę jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat nėra jokios galimybės, nes vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu J. G. neigė savo kaltę, teigdamas, kad pats save apkalbėjo, nes bijojo būti sulaikytas; kitokių duomenų, patvirtinančių jo parodymus, byloje taip pat nėra. Juolab pastebėtina, kad net ir netiesioginiai įrodymai, lėmę atitinkamų prielaidų (versijų) dėl vagystės iškėlimą, vertinant visumoje su J. G. parodymais, neleidžia pripažinti, kad būtų patikimai nustatytos atitinkamos reikšmingos aplinkybės, o būtent, nukentėjusysis R. E. parodė, kad lombardo prie stoties darbuotojas (šeimininkas) nukentėjusiojo draugui, kuris lombarduose ieškojo minėtų pagrobtų daiktų, nurodė, kad pastaruosius pavogtus daiktus iš asmenų įsigijo nelegaliai už 500 eurų, tuo tarpu pirminėje apklausoje J. G., prisipažindamas dėl pastarosios vagystės, nurodė, kad daiktus pardavė už 350 eurų sutiktam asmeniui (t. y. net ir šie reikšmingi aspektai nesutampa). Juolab atkreiptinas dėmesys, kad ir po pirminės J. G. apklausos, kai jis pripažino kaltę, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su juo, pvz. parodymų patikrinimas vietoje, krata ir pan. atlikti nebuvo, todėl aktualiu atveju pripažintina, kad nėra jokių galimybių patikrinti minėtų parodymų teisingumo (akcentuojant, kad tai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui), ir, atitinkamai – J. G. paaiškinimai, jog jis prisipažino, norėdamas, kad jį paleistų, nėra paneigti.

Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog nukentėjusiajam priklausančius įrankius pavogė būtent kaltinamasis J. G.. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo išvados dėl asmens kaltės padarius atitinkamą nusikalstamą veiką turi būti grindžiamos pakankamais ir patikimais įrodymais bei negali būti grindžiamos prielaidos, bei kad kilusios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju neįrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis išteisintas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo J. G., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta viena nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinamo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – J. G. teistas 12 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų, šiuo atveju aktualią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, kai jam buvo skiriamos ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip spręstina, teigiamo poveikio jos neturėjo. Taip pat nustatyta, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes (2 tomas, b.l. 66-73), iki suėmimo Lietuvoje oficialiai nedirbo ir neturėjo legalus pragyvenimo šaltinio.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ypač akcentuojant ankstesnį kaltinamojo nusikalstamą elgesį, spręstina, kad J. G. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Savo ruožtu nustatant konkretų bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, J. G. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teistumų skaičių, kita vertus – būtina įvertinti ir konkrečios nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybes (be kita ko, psichotropinės medžiagos kiekis, kuriuo jis neteisėtai disponavo, nors ir viršijo nedidelio šios medžiagos kiekio viršutinę ribą, tačiau ne tiek žymiai), todėl jam skirtina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 2 d., 07.15 val. iki 2020 m. vasario 3 d., 15.55 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, dvi laikino sulaikymo paras prilyginus dviem laisvės atėmimo dienoms (2 tomas, b.l. 2, 3).

J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už šešias nusikalstamas veikas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta ir su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad minėtas teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs (jis apskųstas apeliacine tvarka), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nurodant, kad klausimas dėl bausmių bendrinimo gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka įsiteisėjus abiem nuosprendžiams.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b.l. 13-14; 25-26), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi buvo pakeista į suėmimą, nenustatant termino ir paskelbta J. G. paieška. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. G. 2022 m. birželio 28 d. buvo sulaikytas Italijoje, 2022 m. liepos 29 d. pargabentas į Lietuvą ir jam kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) buvo palikta nutartis paskirti suėmimą bei nustatytas suėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, naikintina, jai tapus nereikalinga.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinti:

voką su objektais po tyrimo, saugomais Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) pagal 2020-03-20 kvitą serija BBB Nr. 3PK002017 (1 tomas, b.l. 63; 64);

po tyrimo likusias miltelių dalis, supakuotas į 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, saugomas Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) (2020-02-10 specialisto išvada; 1 tomas, b.l. 58-62).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką J. G. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 2 d., 07.15 val. iki 2020 m. vasario 3 d., 15.55 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

J. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti J. G. 2021 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su objektais po tyrimo, saugomais Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) pagal 2020-03-20 kvitą serija BBB Nr. 3PK002017 – sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus;

po tyrimo likusias miltelių dalis, supakuotas į 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, saugomų Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) - sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus (2020-02-10 specialisto išvada ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04815-20).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bylą prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.