- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-976-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00424-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- M. A., V. A., J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., L. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. A., V. A., J. A. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. A., V. A., J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P., L. P., antstolei T. G. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai M. A., V. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkui S. P. priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Prašymu pareiškėjai prašė nustatyti, kad S. P. ir L. P. santuokos metu įgytas registruotinas nekilnojamasis turtas, kuris yra skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, atitektų S. P., o sutuoktinei L. P. būtų kompensuota po viešųjų varžytinių tenkanti jai ½ dalis; leisti antstolei T. G. vykdyti ½ gaunamo L. P. darbo užmokesčio išieškojimą išieškotojų naudai. Nurodė, kad išieškotojai M. A., V. A. ir J. A. Vilniaus apygardos teismo 2012-02-24 išduotų vykdomųjų raštų Nr. 2-757-578/2010 pagrindu kreipėsi į antstolės T. G. kontorą dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. P.. Antstolė 2012-03-29 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Santuokos metu įgytas turtas bei gautos pajamos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl prašo jų reikalavimus tenkinti.
Skolininkas S. P. su tokiu prašymu nesutiko. Nurodė, kad butas su parkingu ir administracinės patalpos su žemės sklypu, esantys Vilniaus m., buvo įsigytos už asmenines jo sutuoktinės pinigines lėšas, todėl yra jos asmeninis turtas ir negali būti traktuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš jo išieškoma skola susidarė iki santuokos sudarymo, todėl jos išieškojimas negali būti nukreiptas į sutuoktinės turtą, sukauptą iki santuokos sudarymo. Sutinka, kad kitas išieškotojų pareiškime paminėtas turtas būtų padalintas atskirais turtiniais vienetais, t.y. dalinant turtą natūra ir kiekvienam sutuoktiniui pripažįstant teisę į atskirus nekilnojamojo turto objektus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. P. su pareiškėjų prašymu nesutiko. Nurodė, kad santuoką su S. P. sudarė (duomenys neskelbtini), o sutartį su pareiškėjais skolininkas S. P. sudarė 1997-12-19, t.y. iki santuokos. Apie šią sutartį L. P. nieko nežinojo, todėl ši prievolė negali būti laikoma susijusi su šeimos interesais. Už dar iki santuokos su S. P. sukauptas ir tėvų dovanotas lėšas L. P. nusipirko butą su parkingu ir sandėliuku bei administracines patalpas su dalimi žemės sklypo. Nurodo, kad minėtame bute gyvena jos nepilnamečiai vaikai, dėl to į jį negali būti nukreiptas išieškojimas. Sutiko, kad teismas turtą padalintų turtiniais vienetais, t.y. S. P. priteisiant atskirus objektus, iš kurių kreditoriai galėtų išieškoti skolas, o jai ir vaikams paliekant gyvenamąjį būstą. Nesutiko su skolos išieškojimu iš jos darbo užmokesčio, nes ji neatsako už iki santuokos įgytas skolininko prievoles bei privalo išlaikyti šeimą, nepilnamečius vaikus.
Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. su pareiškėjų prašymu sutiko ir jį palaikė. Nurodė, kad buvo areštuoti ir įkainoti du skolininkui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, taip pat areštuotos skolininko banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, patvarkymai dėl skolos išsiųsti ir į skolininko darbovietes, tačiau jokių piniginių lėšų negauta. Prašė nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į skolininkui priklausančią turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-01-30 nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė. Nurodė, kad L. P. į bylą pateikė iš dalies pagrindžiančius įrodymus, kad butas su parkingu ir sandėliuku bei administracinės patalpos su žemės sklypu yra įsigytos už asmenines jos sukauptas lėšas, t.y. turto/ pajamų deklaracijas už 1999 m., 2002 m. ir 2003 m. Pažymėjo, kad net ir pripažinus abiems sutuoktiniams po ½ dalį L. P. ginčijamo turto, CK 3.123 str. numato galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodė, kad kreditorių ir skolininko sandoris sudarytas prieš daug metų iki santuokos su L. P. sudarymo, todėl ši paskolos sutartis niekaip nebuvo susijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Išieškotojų prašymas nustatyti skolininko turto dalį taip, kad galima būtų realizuoti visą sutuoktinių turtą (tiek asmeninį, tiek bendrą), neatitinka įstatymo nuostatų ir prieštarauja bendriesiems principams bei pamatinėms vertybėms. Teismas sutiko su skolininko ir jo sutuoktinės argumentu, kad jų bendras turtas turėtų būti padalintas natūra, o ne paskirstant šalims lėšas, gautas iš viso turto pardavimo varžytinėse, tačiau išieškotojai nagrinėjamoje byloje sutikimo su tuo neišreiškė. Taip pat išieškotojai nepateikė tinkamai suformuluoto reikalavimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bei prie prašymo nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų. Nurodė, kad išieškotojai turi teisę pareikšti prašymą dėl leidimo antstolei vykdyti ½ gaunamo L. P. darbo užmokesčio išieškojimą išieškotojų naudai, tačiau savo pareiškime netiksliai ir netinkamai jį suformulavo, be to, visiškai nepagrindė jokiais argumentais ir aplinkybėmis. Nurodė, kad tenkinant pareiškėjų reikalavimą, suformuotą vadovaujantis CPK 736 str., reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, o būtent, išskaitos dydį, būtų išeita už ginčo ribų ir išspręstas antstolio kompetencijai priskirtas klausimas. Teismas sutiko su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 priimta nutartimi, kuria buvo išspęstas klausimas dėl išieškojimo iš sutuoktinės darbo užmokesčio, ir pažymėjo, kad išieškotojai naujų įrodymų ir naujai paaiškėjusių svarbių aplinkybių nenurodė. Teismas pažymėjo, kad išieškotojai, pakeitę savo prašymą ir pasiūlę kitokį skolininko turto dalies nustatymo būdą ir tvarką, turi teisę iš naujo kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai M. A., V. A. ir J. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių turto teisinį režimą bei sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš jų vardu atsiradusias prievoles reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad skola, atsiradusi santuokos metu, nėra bendra sutuoktinių skola. Pažymėjo, kad tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė savo atsiliepimuose sutiko turtą dalinti natūra, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio.
Atsiliepimas
Skolininkas S. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad išieškotojai prašo nustatyti jo turto dalį taip, kad galima būtų realizuoti visą sutuoktinių turtą, tačiau dalis šio turto priklauso jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, nes buvo įsigytas už asmenines sutuoktinės iki santuokos sudarymo įsigytas lėšas. Nurodo, kad pareiškėjai klaidingai teigia, jog skola yra solidari, nes paskolos sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, dėl to niekaip nesusijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-757-578/2010 ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-616-419/2012 jau buvo sprendžiamas klausimas dėl L. P. pareikštų reikalavimų, todėl nesupranta, kodėl išieškotojai vėl reikalauja žmonos asmeninių lėšų ir turto. Sutiko su teismo nuomone, kad išieškojimas iš šeimos turto negalimas, nes su L. P. gyvena nepilnamečiai vaikai, be to, paskolos sutarties sudarymas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Sutiko su teismo argumentu, kad pareiškėjai neišreiškė jokio sutikimo dėl pasiūlymo padalinti turtą natūra, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Suinteresuoti asmenys L. P. ir antstolė T. G. atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012-02-24 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-757-578/2010 dėl 208 092,22 Lt skolos, 64 325,64 Lt metinių palūkanų bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojų M. A., V. A. ir J. A. naudai. Antstolė, atlikusi vykdymo veiksmus ir areštavusi skolininko banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nustatyta, kad S. P. su L. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o paskolos sutartį su pareiškėjais skolininkas pasirašė 1997-12-19, t.y. iki santuokos sudarymo. Santuokos metu S. ir L. P. įgijo tam tikrą registruotiną ir nekilnojamąjį turtą.
Vadovaujantis CK 3.110 str. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko S. P. skola susidarė iki santuokos įregistravimo, padarė pagrįstą išvadą, kad S. P. prievolė pagal su pareiškėjais sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad sutuoktiniai vedybų sutarties sudarę nebuvo. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. l d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atskirajame skunde pareiškėjų išdėstyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skola, atsiradusi santuokos metu, nėra bendra sutuoktinių skola, bei kad skolininkas ir jo sutuoktinė šiuo atveju yra laikomi solidariais skolininkais, dėl to prievolėms iš bendro sutuoktinių turto vykdyti nereikia atlikti CPK 667 str. numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo, yra visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju jau buvo nurodyta, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog skolininko skola pareiškėjams atsirado dar iki santuokos su L. P. sudarymo, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, dėl to pareiškėjų išdėstyti teiginiai, kad skolininko skola atsirado jau santuokos metu ir skolininkas su sutuoktine yra solidarūs skolininkai, yra visiškai nesuprantami. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju sandorio sudarymas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, o tai pareiškėjai, palaikydami su skolininku tam tikrus verslo ir asmeninius santykius, turėjo žinoti (CK 3.85 str.), todėl pareiškėjų nurodyta CK 3.109 str. 2 d. įtvirtinta nuostata nagrinėjamu atveju nėra taikytina.
CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 str. numatytais atvejais (CK 3.117 str.), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes nepaisant to, yra ar ne šalies reikalavimas taikyti CK 3.123 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į tai, jog su skolininko sutuoktine L. P. gyvena nepilnamečiai vaikai, ir tuo pagrindu nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Be to, teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė, kad ginčo objektas – butas, kuriame gyvena L. P. su nepilnamečiais vaikais, laikytinas šeimos turtu, o iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas šiuo atveju tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas.
Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat nurodė, kad tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė savo atsiliepimuose sutiko turtą dalinti natūra, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Su šiuo apeliantų teiginiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad sutinka su skolininko ir jo sutuoktinės argumentu, jog jų bendras turtas turėtų būti padalintas natūra, o ne paskirstant šalims lėšas, gautas iš viso turto pardavimo varžytinėse, tačiau nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sutikimo su tuo neišreiškė patys išieškotojai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, todėl nurodo, kad išdėstytas pareiškėjų atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-01-30 nutartyje nurodė, jog pareiškėjai, pakeitę savo prašymą ir pasiūlę kitokį skolininko turto dalies nustatymo būdą ir tvarką, turi teisę iš naujo kreiptis į teismą.
Apeliantai daugiau jokių pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo atskirajame skunde nenurodė. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.