- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-1176-166-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pociene, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nukentėjusysis
- R. S., J. S.
- Nuteistasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-1176/2007 m.
Teisejas Arturas Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.8.
2007 m. gruodžio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antros apylinkes teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d ir nuteistas laisves atemimu 2 (dviems) metams.
Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš J. S. 36000 (trisdešimt šešis tukstancius) litu R. S. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
J. S. nuteistas už tai, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš anksto susitare del nusikalstamo plano apgaule igyti svetima turta, ir vykdant ši nusikalstama plana bei veikiant išankstinio susitarimo ribose, nenustatytas asmuo 2007-04-12 13 val. 34 min. mobiliojo ryšio telefonu, panaudodamas išankstinio apmokejimo SIM kortele „LABAS", paskambino i bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esanti laidinio ryšio telefona ir atsiliepus nepilnametei J. S., prisistate neva esas iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato ir nurode, kad jos tevas K. S. eismo ivykio metu sužalojo žmogu ir žalai atlyginti reikalingi pinigai, kuriuos ji turi perduoti Vilniuje prie namo (duomenys neskelbtini), nukentejusiojo sunui G. A.. Ta pacia diena apie 14 val. 30 min. jis , vykdydamas nusikalstama plana ir veikdamas išankstinio susitarimo ribose, nurodytoje vietoje - Vilniuje prie namo (duomenys neskelbtini), - prisistate J. S. neva nukentejusiojo sunumi G. A., ir paeme iš nepilnametes jos tevams R. S. ir K. S. priklausancius 2000 euru (6905,6 Lt) ir 4000 Lt. Iš karto po to nenustatytas asmuo paskambino J. S. i jos mobiliojo ryšio telefona ir nurode, kad reikia dar pinigu, tada J. S. surinkus visus namuose buvusius pinigus toje pacioje vietoje Vilniuje prie namo (duomenys neskelbtini) jis paeme iš nepilnametes jos tevams priklausancius pinigus – ne mažiau kaip 5 tukstancius euru (17264 Lt) ir 9 tukstancius litu. Tokiu budu J. S. bendrai su nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai igijo dideles vertes svetima turta. t.y. R. S. ir K. S. priklausancius 13000 Lt ir 7000 euru (24169,60 Lt). Šiais savo veiksmais J. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. prašo skundžiama nuosprendi pakeisti: veika iš LR BK 182 str. 2 d. perkvalifikuoti i LR BK 182 str. l d. ir sušvelninti jam paskirta 2 metu laisves atemimo bausme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu bei neteisingai paskyre bausme. Apeliantas neneige, kad užvaldyta pinigu suma galejo sutapti su nurodyta byloje, taciau jis nežinojo konkrecios jam perduodamos pinigu sumos, kadangi piniginese buvusiu pinigu neskaiciavo. Apelianto isitikinimu, šioje parodymu apimtyje jo versija nebuvo paneigta jokiais byloje surinktais ir teisme ištirtais irodymais. Skundžiamame nuosprendyje teismas apskritai nepasisake šiuo klausimu, o tik formaliai konstatavo, jog nera pagrindo netiketi nukentejusiosios parodymais del 37 000 litu pagrobimo. Byloje nera surinkta jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog iš kokio nors asmens jis butu gaves nurodyma ar su juo susitares, užvaldyti butent 37 000 litu
Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentejusiosios R. S. parodymai del namuose laikytu piniginiu santaupu yra skirtingi. Be nenuosekliu žodiniu R. S. paaiškinimu apie tai, jog konkreti pinigu suma buvo sutaupyta jos vyro iš atlyginimo, kuri jis gaudavo grynaisiais pinigais - eurais bei litais, jokiu kitu buhalteriniu dokumentu ar rašytiniu irodymu, patvirtinanciu ju namuose sukaupta ir piniginese laikyta net apie 37 000 litu suma, R. S. nepateike. Todel apelianto manymu, visos iškilusios abejones del užvaldyto turto vertes nuosprendyje turejo buti vertinamos vienareikšmiškai jo naudai.
Skunde pažymima, kad pati nukentejusioji nepilnamete J. S. teisme parode, kad antra karta iš namu paemusi dvi pinigines su likusiais pinigais, ju neskaiciavo, o J. S., gaves iš jos nurodytas pinigines, jos akivaizdoje netikrino ju turinio, nes iš karto pasišalino. Apelianto manymu, byloje nustatyta tik pati pinigu užvaldymo situacija, pradedant, kadangi nukentejusioji nežino kiek pinigu perdave, o jis netikrino kiek gavo, todel tai patvirtina jo nežinojima apie užgrobto turto verte. Skundžiamajame nuosprendyje taip pat nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas prieme vienus iš šiu irodymu ir atmete kitus, t. y. nepaneigtus jo parodymus.
Be to, apelianto manymu, kvalifikuojant jo nusikalstama veika pagal LR BK 182 str. l d., paskirtoji 2 metu laisves atemimo bausme yra aiškiai per griežta ir del to turetu buti sušvelninta.
Apeliacines instancijos teismo posedžio metu J. S. gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyre bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai ivertino byloje surinktus irodymus, teisingai kvalifikavo J. S. nusikalstama veika bei teisingai paskyre bausme.
Apeliantas negincija kaltes ir jo nuteisimo už LR BK 180 str. numatyta nusikaltima, taciau gincija padarytos veikos kvalifikavima ir neteisingai paskirta bausme. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai pritaike baudžiamaji istatyma ir jo veika nepagristai kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 2d., atmestinas.
BK 182 straipsnyje numatyta sukciavimo nusikaltimo sudetis yra materiali, todel tam, kad veika butu pripažinta baigta, butina, jog kaltininkas del padarytos nusikalstamos veikos igytu realia galimybe disponuoti turtu. Sukciavimo kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1, 2 ar 3 dalis priklauso nuo apgaule igyto svetimo turto ar turtines teises vertes. Tas, kas apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, atsako pagal BK 182 str. 2 d.. Nuteistojo apgaule igytas svetimas turtas viršija 250 MGL dydžio suma, todel pagristai pripažintas dideles vertes turtu.
Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nepaneigta jo versija apie tai, jog jis nežinojo konkrecios jam perduodamos pinigu sumos, atmestinas. Ta aplinkybe, kad nukentejusioji nepilnamete J. S. paemusi dvi pinigines su likusiais pinigais, ju neskaiciavo, o J. S., gaves iš jos nurodytas pinigines, jos akivaizdoje netikrino ju turinio, nes iš karto pasišalino, veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Sukciavimo sudetis yra materialioji ir jis laikomas baigtu nusikaltimu, kai turtas (šiuo atveju pinigai) paimamas iš teiseto nukentejusiojo valdymo ir perduodamas kaltininkui, kuris, pradedamas faktiškai viešpatauti tam turtui, igyja galimybe ji valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pažymetina, kad šiuo atveju akcentuojama padarytoji materialine žala, t.y. tiesiogiai užvaldyto turto verte. Todel atsakomybe kyla pagal atsiradusias pasekmes. Taigi, šiuo atveju neturi reikšmes, kad nuteistasis J. S. nežinojo konkrecios jam perduodamos pinigu sumos, kadangi piniginese buvusiu pinigu neskaiciavo.
Apelianto argumentas, kad byloje neirodyta pagrobtos pinigu sumos, atmestinas kaip nepagristas, nes ši aplinkybe irodyta byloje surinktu ir teismo teisingai bei išsamiai ivertintu irodymu visuma. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenu, nukentejusiuju parodymai, kad buvo užvaldyta 37 000 Lt suma, yra nuoseklus ir neprieštaraujantys. Nukentejusioji nepilnamete J. S. parode, kad pirma karta ji kaltinamajam perdave 4000 litu ir 2000 euru, o antra karta perduodama pinigus, ju nesuskaiciavo, tiesiog atidave abi pinigines su visais jose buvusiais pinigais. Teisminio nagrinejimo metu J. S. patvirtino, kad kiek piniginese buvo pinigu ji nežinojo, taciau girdejo, kad prieš ivyki tevai kalbejo apie sukaupta piniginese 37000 lt suma. Pažymetina, kad tiek nukentejusioji nepilnamete J. S., tiek nuketejusioji R. S. dave analogiškus parodymus apie pinigu laikymo vieta ir valiuta. Analogiškus parodymus apie piniguose sukaupta ir pagrobta pinigu suma nurode ir nuketejusioji R. S.. Tiek savo pareiškime protokole, tiek apklausta liudytoja, tiek papildomoje apklausoje R. S. nurode, kad iš jos dukros buvo išviliota apie 37400 litu (b.l. 6, 8-9, 15). Šiuos parodymus nuketejusioji R. S. patvirtino teisme. Pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo netiketi nukentejusiosios parodymais, nes jie buvo nuoseklus nuo baudžiamojo proceso pradžios. Teismas pagristai jais vadovavosi irodinejant nuteistojo kaltinima del turto – pinigu – kiekio.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas remesi prieštaringais irodymais del pagrobtos didesnes negu 250 MGL, atmestinas kaip nepagristas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ivertines teisiamajame posedyje išnagrinetus irodymus, padare pagrista išvada, kad J. S. apgaule igijo 37 000 Lt pinigu suma. Visumoje vertinant nukentejusiosios parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, matyti, kad nukentejusioji R. S. nuo pat pradžiu teige, kad apgaule iš jos dukros buvo išviliota ne mažiau kaip 37000 litu, tokia bendra suma ji nuosekliai nurode tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Todel teismas neturejo pagrindo abejoti nukentejusiosios parodymais ir jais remesi pagristai.
Nukentejusiosios R. S. parodymu prieštaringumas skunde siejamas su tuo, kad pastaroji skirtingai nurode namuose laikytas pinigines santaupas. Ši aplinkybe neturi esmines reikšmes kieno šeimos nario lešomis buvo sukauptos santaupos, kadangi byloje apgaule užvaldytos sumos dydis buvo nustatytas. Todel skundo argumentas, kad visos iškilusios abejones del užvaldyto turto vertes turejo buti vertinamos apelianto naudai, taip pat atmestinas.
Apelianto padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 str. 2 d. baudžiama iki aštuoneriu metu laisves atemimo. Tuo tarpu teismas jam paskyre dvieju metu laisves atemimo bausme, t.y. bausme, artima BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumui. Nuosprendyje išsamiai išdestytais motyvais nuteistajam J. S. paskirtoji laisves atemimo bausme atitinka BK 41, 50, 54 straipsniu reikalavimus, nera aiškiai per griežta, mažesne nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis, todel jos švelninti nera istatyminio pagrindo. Be to, apeliacines instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtaja bausme, jeigu neteisinga bausme susijusi su netinkamu baudžiamojo istatymo pritaikymu.
Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutare:
nuteistojo J. S. apeliacini skunda atmesti.