- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- A2.8.-1197-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-0381-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 47.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2014-12-20 apie 13:30 val. Gariūnų turgavietėje, UAB „Jurgena“ teritorijoje, adresu Gariūnų gt. 68, Vilniuje, prekiavo žibintuvėliais-elektros šoko įtaisais, neturėdamas šiai veiklai licencijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 1 d.
A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino padarytą pažeidimą. Paaiškino teismui, kad nežinojo, jog tų žibintuvėlių negalima pardavinėti be licencijos, labai gailisi dėl savo elgesio. Žibintuvėlius buvo įsigijęs savo šeimos reikmėms iš nepažįstamo asmens, bet suvokęs, kad jie nereikalingi, ketino juos parduoti.
Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresn.tyrėjo J. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-12-20 Gariūnų turgavietėje buvo organizuota prevencinė priemonė, kurios metu apie 13:30 val. prie turgavietės pagrindinio įėjimo pareigūnai pastebėjo prekystalį su elektriniais ir elektroniniais prietaisais. Prie jo prekiavęs pardavėjas, kaip vėliau nustatyta A. B., pasidomėjus, kokių modelių žiebtuvėlių turintis, pasiūlė elektrinių žiebtuvėlių su įtaisytu elektros šoku ir pateikė apžiūrėti du tokius žiebtuvėlius, paaiškino ir pademonstravo jų veikimo principą, įvardino kainas. Pareigūnams buvo pateikti žiebtuvėlis „Molnija BL-1103“, kainuojantis 35 litus ir „800 TYPE“ , kainuojantis 30 litų, abu su elektros šoko įtaisais. Be to tariamiems pirkėjams pardavėjas paaiškino, kad turi ir kitokių modelių, kurių reikėtų atsinešti iš kitur, tačiau kažką įtardamas, juos atnešti parodyti atsisakė. Prisistačius policijos pareigūnais paaiškėjo, kad reikiamų dokumentų prekiauti tokiais gaminiais A. B. neturi.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis yra licencijuojama ūkinė komercinė veikla. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 punktas numato, kad elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove. O Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2013 m. kovo 5 d. posėdžio protokolo Nr. 15 išrašo (Žin., 2013, Nr. 28-1382) 1 dalis numato, kad daiktai, turintys įmontuotus kontaktus ir sukonstruoti taip, kad juos galima panaudoti kaip elektros šoko įtaisus, priskiriami D kategorijos ginklams – elektros šoko įtaisams savigynai. Iš šių teisės aktų analizės visumos seka, kad prekiauti žibintuvėliais-elektros šoko įtaisais reikalinga licencija. A. B. pripažino, kad tokios licencijos neturi. Nors A. B. aiškino, kad prekiavimo tokiais daiktais atvejis yra vienkartinis, kadangi jis tenorėjo parduoti žmonai savigynai nupirktus, tačiau jos nenaudojamus žibintuvėlius, tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės – jais buvo prekiaujama turgavietėje, žibintuvėliai tvarkingose gamyklinėse pakuotėse, skirtingų modelių, o A. B. tariamiems pirkėjams tvirtino turintis ir galintis parodyti daugiau žibintuvėlių su elektros šoko įtaisu modelių, teismui duoda pagrindą manyti, kad ši jo veika buvo ne atsitiktinė, o komercinio ir sistemingo pobūdžio.
A. B. veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 173 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino faktines pažeidimo aplinkybes ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Į tai, kad jis už šios rūšies pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, nurodo, kad materialinė padėtis sunki, pateikė pažymą, patvirtinančią, kad dirbo bankrutuojančioje įmonėje, kurioje paskutinius keturis mėnesius negavo darbo užmokesčio, žmona šiuo metu bedarbė, serga, darbo biržoje pašalpos negauna (pateikė atitinkamus dokumentus), o įstatymo numatyta bauda didelė.
Nors A. B. nurodė, kad jam nepagrįstai buvo nesiūlytas administracinis nurodymas, šis jo teiginys nepagrįstas, kadangi LR ATPK 260(1) str. 3 d. numato, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). LR ATPK 173 str. 1 d. sankcija numato baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Tokiu būdu, administracinis nurodymas nebuvo surašytas pagrįstai.
Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes A. B. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda su prekių konfiskavimu. Atsižvelgiant į sunkią materialinę padėtį baudos mokėjimas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30(1) str., 173 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą — 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Konfiskuoti žiebtuvėlį - elektros šoko įtaisą „Molnija BL-1103“ bei žiebtuvėlį - elektros šoko įtaisą „800 TYPE“, saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.