Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai D. S., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui, suinteresuotiems asmenims N. S., P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. S., P. S., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo N. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareiškimą prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neišreiškė.

5. Suinteresuotas asmuo N. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareiškimą prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pareiškimas tenkinamas. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, D. S., priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinio D. S. (toliau – ir palikėjas palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir juridinei registracijai į paveldėtą turtą atlikti. Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti D. S. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis D. S.. Mirusiojo turto paveldėtojai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.) liko jo sutuoktinė D. S. ir vaikai: N. S. ir P. S.. Į bylą įtrauktini suinteresuotais asmenimis N. S. ir P. S. kartu su VĮ Turto bankas.

10. D. S. iki mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (išrašas iš VĮ Registrų centro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau po D. S. mirties (duomenys neskelbtini) nei vienas iš jos turto paveldėtojų nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 3 d.). Todėl šiai dienai pas notarą nėra užvestos paveldėjimo bylos po D. S. mirties.

11. Šias aplinkybes pareiškėja nurodė pareiškime, liudytojas R. B.. Gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinosi turtu, mokėjo visus mokesčius ir jų būsto renovacijos išlaidas. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. po sutuoktinio D. S. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą. Faktiškai valdydami palikimą su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą nesikreipė, tačiau duomenų apie tai, kad ji būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti, todėl pareikėjų prašymas tenkintinas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.