Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. , Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta., Kretingos r., Lietuva, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teistas 11 kartų, paskutinius du kartus:

1. 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 14 d. 15.03 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 13.32 val. (viena diena), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 arešto parai;

2. 2024 m. kovo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme. 2024 m. birželio 19 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą.

2024 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, V. J. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, įskaitytas ir atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 22 d. baudžiamąjį įsakymą. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. faktinio sulaikymo dienos. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 178 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. 2024 m. balandžio 25 d., apie 13.02 val., iš parduotuvės UAB „Vieškelis LT“, Vytauto g. 112A, Kretingoje, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – žoliapjovę „Hervin garden“, 270 Eur vertės, taip padarydamas UAB „Vieškelis LT“ 270 Eur turtinę žalą.

2. Teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Nurodė, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų gausos visų šios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių nepamena. Paaiškino, kad 2024 m. balandžio 25 d. apie 13.00 val. jis buvo parduotuvėje „Vieškelis“, Kretingos mieste. Vaikščiojo po parduotuvę, apžiūrinėjo prekes. Vaikščiojant po parduotuvę, jis susigundė pavogti žoliapjovę. Po to, kai susigundė pagrobti žoliapjovę, jis stebėjo, kad nebūtų parduotuvė darbuotojų prie jos ir ištaikęs momentą, kad niekas jo nemato, jis žoliapjovę paėmė ir išėjo lauk iš teritorijos. Ar tai buvo tarnybinis išėjimas, ar koks, jis nežino, nepamena. Už žoliapjovę nesumokėjo. Vėliau, nežino kurią tiksliai dieną, žoliapjovę pardavė Klaipėdos turguje nepažįstamam asmeniui. Jei gerai pamena, gavo apie 100 eurų. Pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms. Dėl minėto įvykio labai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Nesigydo priklausomybę.

Motyvuojamoji dalis

3. Be paties kaltinamojo prisipažinimo kaltu, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta daiktų apžiūra, civilinio ieškovo atstovo bei liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. paaiškino, kad jis yra UAB „Vieškelis“ parduotuvės direktorius. Parduotuvėje, adresu Vytauto g. 112A, Kretinga, prekiaujama daugiausia statybinėmis, ūkinėmis prekėmis, elektros prekėmis. 2024 m. balandžio 25 d. jis buvo minėtoje parduotuvėje, kai vienu metu, apie 13 val., darbuotojos pradėjo kalbėtis tarpusavyje, kad matė kaip vienas vaikinas išsineša iš parduotuvės žoliapjovę. Patikrinus prekių likučius, pastebėta, kad trūksta būtent minėtos žoliapjovės. Suprato, kad būtent tas vaikinas ir pavogė žoliapjovę „Hervin garden“ Nr. S421V-RV125-S, kurios kaina – 270 eurų. Kad įsitikinti, peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus iš parduotuvės. Buvo užfiksuota kaip minėtas vaikinas, vilkintis tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsus, avintis juodos spalvos sportinius batelius „Nike“ atėjo į parduotuvę, joje vaikščiojo apie pusę valandos ir 13.02 val. išsinešė žoliapjovę, kuri buvo padėta parduotuvės lauko terasoje, kuri yra uždara. Žoliapjovė buvo kartoninėje dėžėje, tačiau ji buvo pradaryta. Į terasą patekti ir išeiti galima tik pro kasą, tačiau jis atsitraukė uždangalą ir išėjo pro tarnybinį išėjimą, kur pašaliniams vaikščioti draudžiama. Pateiktame vaizdo įraše, laikas yra neteisingas, pareiškime nurodė teisingą, tai yra vagystė buvo įvykdyta 13.02 val. Jam yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau jis jo nereikš, atsisako.

5. Iš UAB „Vieškelis LT“ pareiškimo matyti, jog 2024 m. balandžio 25 d. apie 13.02 val., parduotuvėje „Vieškelis LT“, esančioje Vytauto g. 112A, Kretingoje, buvo įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pavogta žoliapjovė „Hervin S421V-RV125-S“, kurios kaina – 270 eurų.

6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. gegužės 9 d. buvo apžiūrėtas UAB „Vieškelis LT“ pateiktas vaizdo įrašas. Žiūrint vaizdo įrašą, pavadinimu „D04_20240425052752“, matyti filmuojama parduotuvė ir jos teritorija. Įrašo kairėje pusėje, viršuje matyti data 2024 m. balandžio 25 d. ir laikas (fiksuojamas laikotarpis nuo 05:27:52 iki 06:18:45). Įrašo dešinėje pusėje, apačioje matyti užrašas – iv. vartai – kiemas. Įrašo 05:50:15 laiku matyti iš parduotuvės išeinantis vyras, kuris rankose turi tamsios spalvos su žalios spalvos elementais žoliapjovę. Vyras trumpais plaukais, dėvi tamsios spalvos striukę su gobtuvu, kurio vidus mėlynos spalvos. Iš po striukės matyti šviesios spalvos marškinėlių apykaklė. Vyras dėvi mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avi tamsios spalvos sportinio tipo batais su šonuose baltos spalvos ženklu „Nike“. Kad šis asmuo būtų pakartotiniai grįžęs į parduotuvę – neužfiksuota.

7. Iš 2024 m. gegužės 14 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VS vyresniosios tyrėjos S. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus parduotuvės UAB „Vieškelis LT“ pateiktą vaizdo stebėjimo kameros įrašą, vagystę padaręs vyras buvo nufotografuotas ir jo nuotrauka išsiųsta atpažinimui į Klaipėdos apskrities P. A., kad tai V. J., gim. r., kuris ne kartą buvo baustas už vagystes. Patikrinus informaciją duomenų bazėje apie V. J. pagal bazėje pateiktas asmens nuotraukas, atpažinta, jog tai tas pats asmuo, kuris padarė vagystę.

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados

8. Vagystė, BK 178 str., yra svetimo turto pagrobimas. Norint veiką kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimą, būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Subjektyvioji grobimo pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori (siekia) jį neatlygintinai užvaldyti suprasdamas, kad turto savininkui ar teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala.

8.1. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinis turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010).

8.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 “Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” pakeitimo, nutarė nuo 2018 m. sausio 1 dienos patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį, teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai.

8.3. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes jis 2024 m. balandžio 25 d., apie 13.02 val., būdamas UAB „Vieškelis LT“ parduotuvėje, iš parduotuvės salės pagrobė svetimą turtą - žoliapjovę „Hervin garden“ Nr. S421V-RV125-S, kurios vertė – 270 eurų, priklausančią UAB „Vieškelis LT“.

9. Bausmės skyrimas

9.1. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9.2. Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė pačią lengviausią nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, į kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, grobdamas svetimą turtą, kaltinamasis siekė įgyti pinigų. Teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę, kad jis anksčiau daug kartų teistas už įvairias, tarp jų ir analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tarp jų ir už smulkias vagystes, baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kas rodo, jog kaltinamasis V. J. jokių išvadų nedaro, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, iš kurių gauta nauda yra virtusi jo pragyvenimo šaltiniu.

9.3. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir tai teismas laiko atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teisiamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kaip prašo prokurorė, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu, nes nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju kaltinamasis yra padaręs ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą.

9.4. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam turi būti skiriama pati griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų jos dydį. Kitos alternatyvios bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas būtų per švelnios bausmės pagal aukščiau aptartas aplinkybes.

9.5. Baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9.6. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai V. J. savanoriškai atvykęs į arešto bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio V. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

10. 2024-07-02 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš teisiamojo konfiskuotinos už pagrobtą žoliapjovę gautos pajamos – 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) (uždraustos veikos rezultatas).

12. DVD vaizdo įrašą, paliktini saugoti prie bylos.

13. 2025-01-03 išnagrinėtoje byloje po teismo posėdžio 2025-01-03 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, suteiktos teisiamajam V. J. sudaro 75 Eur dydžio advokato užmokestis.

13.1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje teisiamasis suimtas, yra privalomas. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir, kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

13.2. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297, 301, 303, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

P. V. J., gim. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 (trisdešimt) parų arešto ir paskirti V. J., gim., galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš V. J., gim. už pagrobtą žoliapjovę gautas pajamas – 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) (uždraustos veikos rezultatą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

2024-07-02 V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinio nėra.

Proceso išlaidų nėra.

DVD vaizdo įrašą palikti saugoti prie bylos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui V. J. ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į bausmės atlikimo įstaigą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį – ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., telefono Nr. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė bausmės atlikimo įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai V. J. savanoriškai atvykęs į arešto bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio V. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.