Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-3-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
1S-3-383/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00480-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-3-383/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00480-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 18 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 18 d. Nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. spalio 8 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nors nuteistasis E. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

3.1. Skunde nurodė, jog teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai nutartyje vertino įstatyme nenumatytas aplinkybes – teistumus, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, nusikaltimo sunkumą, likusios neatliktos laisvės bausmės dalies dydį ir kitas su socialine reabilitacija pataisos įstaigoje nesiejamas aplinkybes. Pažymėjo, kad teismo teiginiai yra deklaratyvus, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir grindžiamas prielaidomis. Nuteistasis E. V. savo skunde teigia, kad teismas, vadovaudamasis aplinkybėmis nesusijusiomis su lygtinio paleidimo taikymu, motyvuotai neįvertino jo rizikos pakartotina nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo skatintas 7 kartus, drausminių nuobaudų neturi, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent į šias aplinkybes buvo atsižvelgta Komisijos nutarime, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai pripažino, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti. Pažymėjo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo E. V. vertinimo rezultatas yra tik 8 balai iš 168 galimų, tai reiškia, kad vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu rizika yra žema, o balų suma paskutiniu metu sumažėjo (buvo 11 balų).

3.3. Nuteistojo manymu, teismas neobjektyviai vertino jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau teikė išskirtinį dėmesį tariamam vienkartiniam nustatytos tvarkos pažeidimui, už kurį jis buvo svarstytas drausmės komisijoje. Pažymėjo, kad svarstymas drausmės komisijoje savaime nereiškia vidaus tvarkos pažeidimo fiksavimo, drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti apie nuteistojo akivaizdų nepaklusimą nustatytai vidaus tvarkai. Mano, kad nustatytas nusikalstamo elgesio riziką didinantis artimas kriminogeniniams veiksnys – mąstymas ir elgesys, yra tik deklaratyvus motyvas teismui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi pataisos įstaigos aplinka pati savaime daro netiesioginę įtaką nuteistajam reikšti savo mintis sklandžiai.

3.4. Apibendrindamas savo skunde nurodytus motyvus, E. V. pažymėjo, kad teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytam nusikaltimui ir likusiai neatliktai bausmės daliai, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Apeliantas pažymėjo, kad teismo nutarties argumentai yra pernelyg formalūs ir neteisingi jo atžvilgiu bei negali paneigti jo kaip nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Kartu nurodė, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis bus besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, tačiau priešingai – jis bus prižiūrimas ir, nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Nors, nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atvykęs į pataisos namus, sutiko dirbti ir buvo įdarbintas valgyklos darbininku, mokytis noro nepareiškė, iš gaunamų pajamų dengia turimus finansinius įsipareigojimus. 2016 m. birželio 9 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Būdamas pataisos namuose, baigė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Nuteistasis aktyviai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už stropų darbą, gerą elgesį 7 kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat padarė vieną nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimą, už kurį drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau padarytas pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad nuteistasis E. V. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai. Nepaisant to, kad jam už šį pažeidimą nebuvo paskirta drausminė nuobauda, tai rodo faktą, kad nuteistasis nesilaikė pareigos nepažeidinėti nustatytos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų.

9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis E. V. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog nuteistojo E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 8 balai. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (11 balų) pakito 3 balais, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors skunde teigiama, kad nuteistojo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirbo ir šiuo metu dirba, dengia įsipareigojimus pagal vykdomuosius raštus, palaiko tvirtus socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į E. V. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį (atlieka bausmę už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą), ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai yra pakankamai didelis – 2 metai 6 mėnesiai ir 14 dienų, negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Be to, vis dar išlieka nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai: mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu problemos sprendimas pasirenkant nekonstruktyvų sprendimo metodą), t. y. dinaminis veiksnys, kurį nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu gali dar labiau sumažinti.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo E. V. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo E. V. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to, ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino E. V. nustatytus kriminogeninius veiksmus, kurie yra užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas. Nors nuteistasis skunde prašo kritiškai vertinti teismo motyvus dėl kriminogeninių veiksnių ir nesutinka, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog socialinio tyrimo išvada ruošta specialistų, kurie turi tam reikalingą išsilavinimą, patirtį, išklausę atitinkamus kursus, todėl abejoti jomis teismas neturi jokio pagrindo.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo E. V. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas